A-858-1933-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1933/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00603-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos 14.3.1; 55.4. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

Sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. D.,

atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Ž. R. ir R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl planavimo sąlygų sąvadų detaliojo planavimo dokumentui rengti, detaliojo plano planavimo užduoties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. spalio 10 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su pareiškimu (t. I, b. l. 2-9) dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 13 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2), Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijų 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties panaikinimo.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak jo, pasireiškia tuo, kad buvo priimtas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 13 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2), Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijų 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinta Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduotis, kurie pažeidžia Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 „Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti patvirtinimo“ patvirtinto „Šiaulių miesto kapinių (Daušiškių k., Šiaulių k. sen., Šiaulių r. sav.) vietos parinkimo specialiojo plano“ ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-199 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8, 9, 12 punktų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 16 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Paaiškino, jog prokuroras teisminį procesą pradėjo tam, kad iš naujo atliekant Šiaulių miesto kapinių detalųjį planavimą nebūtų pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą bei kitus aspektus, susijusius su nagrinėjamu klausimu dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų įstatymo (toliau – ir Žmonių palaikų įstatymas) nuostatų bei galiojančiais savivaldybės teritorijų bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniais. Nurodė, jog iš Šiaulių miesto Daušiškių kapinių planavimo sąlygų sąvadų ir užduoties matyti, kad planuojamos kapinių teritorijos plotas yra 65 ha, o tai neatitinka Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 patvirtinto Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano ir 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199 patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių bei Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio nuostatų.

Specialiuoju planu buvo numatyta daug mažesnė kapinių teritorija. Nors atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė teigė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, numatančioje specialiojo teritorijų planavimo uždavinius, nenumatytas kaip uždavinys – planuojamos teritorijos ploto nustatymas, todėl konkrečiu atveju specialiojo plano uždaviniuose (minimo 2006 m. kovo 30 d. specialiojo plano) jokio konkretaus ar apytikrio kapinių sklypo ploto numatyta nebuvo, tačiau prokuroras su tokia pozicija nesutiko ir rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 30, 40 punktais ir nurodė, jog planavimo objektu yra arba tam tikra teritorija, arba tam tikras žemės sklypas ar jų grupės, kurie ribojami tam tikrais ploto dydžiais, nes to nesant nebūtų galima nustatyti planavimo objektų naudojimo ir tvarkymo reikalavimų. 2006 m. kovo 30 d. specialiuoju planu ne tik buvo parinkta Šiaulių miesto kapinių vieta Daušiškių kaime, bet ir nustatytas jos teritorijos dydis – 53 ha.

Nors ši aplinkybė paaiškėjo tik 2011 m. lapkričio 21 d., tačiau prokuroras neturi pagrindo nesutikti su tokiu dydžiu. Nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės atstovai laikėsi pozicijos, kad specialiojo planavimo objektu buvo 35 ha dydžio teritorija, tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas. Tame pačiame teismo sprendime pažymėta, kad teritorijos detaliojo plano planavimo sąlygose numatytas plotas negali viršyti specialiojo plano sprendinių. Nors teismas ir sieja šį plotą su 35 ha, tačiau kitoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės buvo tokios, kad buvo kalbama tik apie 35 ha sklypo dydį.

Tačiau šiuo metu žemės sklypo dydis yra 53 ha. Prokuroras sutiko, kad pagal sprendinį, t. y. grafinį dokumentą, yra 53 ha dydžio teritorija. Ši aplinkybė ginčo esmės nekeičia, nes detalusis planavimas vis tiek atliekamas didesnėje teritorijoje (65 ha) nei tai leidžia specialusis planas. Sprendžiant teritorijos dydį, reikia atsižvelgti į Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas, numatančias kapinių dydį 40 ha. Prokuroras tvirtino, kad Šiaulių miesto kapinių detalusis planas turi būti rengiamas 40 ha žemės sklypui, o ne 65 ha.

Prokuroro nuomone, kapinių planavimas gali būti tik 40 ha plote, į kurį įeitų laidojimo vietos, kapinių stovėjimo aikštelės ir kita infrastruktūra skirta aptarnauti, nes tai numato Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad, prieš pradedant eksploatuoti įsteigtas kapines, jose privalo būti iki galo sutvarkyta infrastruktūra ir užtikrintas susisiekimas visuomeniniu transportu. Aplinkybę, kad kapinės turi būti rengiamos viename žemės sklype, į kurį turi įsitekti ir kapų vietos, ir infrastruktūra, patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. T-354, kuriuo buvo nustatyti specialiojo plano tikslai (nustatyti urbanistiniu, ekonominiu, socialiniu, kraštovaizdžio bei infrastruktūros požiūriu optimaliausią teritoriją naujoms miesto kapinėms įrengti, rezervuoti šią teritoriją miesto kapinių planavimui bei įrengimui), 2005 m. balandžio 25 d. planavimo sąlygos Nr. SP-76-SA, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas 2006 m. kovo 7 d., Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimas, kuriuo patvirtinamas specialusis planas. Nurodė, jog iš Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-229 patvirtinto Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad visa infrastruktūra pagal panaikintą detalųjį planą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo parodyta kapinių sklype kaip sudedamoji dalis, o ne išskiriama atskirais sklypais, išskyrus tik pravažiavimus. Automobilių stovėjimo aikštelės, kolumbariumai, ritualinėms paslaugoms reikalingi statiniai buvo parodyti viename sklype. Neaišku, kam savivaldybei atsirado būtinybė skaidyti tuos sklypus, vieną – kapinėms įrengti, kitą – infrastruktūrai. Prokuroras neginčijo fakto, kad Šiaulių miestui reikia kapinių, tačiau manė, jog jos turi būti įrengiamos tokio dydžio, kokį savivaldybė numatė specialiajame plane.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro pareiškimą prašė (t. II, b. l. 78-84) pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškimą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo atveju yra ne vienas, o keli planavimo tikslai, t. y. suformuoti sklypą kapinėms bei kitiems poreikiams ir nebūtinai infrastruktūros poreikiams. Pabrėžė, jog planavimo procesas ir tikslai nebūtinai prieštaraus specialiajam planui, t. y. kapinių planavimas gali tilpti į grafiškai nurodytą specialiojo plano ribą, ir tai paaiškės per planavimo procesą. Likusi ginčijama dalis, kuri galimai neatitinka specialiojo plano, gali būti palikta kitiems poreikiams, tikslams ir tai neprieštarauja planavimo procesams. Nurodė, jog panaikintame detaliajame plane detaliau ištyrinėjus 8,7 ha teritoriją nustatyta, kad ji yra netinkama kapinėms įrengti. Pabrėžė, jog sutinka planuoti tą teritoriją, kuri yra apibrėžta. Pažymėjo, jog planavimo užduotyje ir sąvade nurodytas pagrindinis tikslas – suformuoti žemės sklypus, juos sujungiant ir padalijant dviem reikmėms, t. y. Šiaulių miesto kapinėms ir infrastruktūrai įrengti. Detaliojo planavimo metu bus suformuoti atskiri žemės sklypai kapinėms ir kitoms reikmėms. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2011 m. balandžio 1 d. išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad, remiantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo reikalavimais, kapinių plotas negali būti didesnis nei 40 ha. Tikslios kapinių sklypo ribos bus suformuotos detaliuoju planu ir gal net ir nesieks 35 ha, kaip numatyta specialiajame plane. Manė, jog argumentas, kad visa infrastruktūra plačiąja prasme turi būti suformuota kapinių teritorijoje, nepagrįstas, kadangi tam, jog būtų galima privažiuoti prie kapinių reikia įrengti kelius, aplinkelius.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro pareiškimą prašė (t. II, b. l. 72-73) pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškimą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Šiaulių rajono ir miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto Daušiškių kapinių planavimo užduotyje Nr. 100 buvo padariusios techninę klaidą 3 punkte nurodydamos Daušiškių kapinių adresą. Vietoje „3 p. Planuojamos teritorijos adresas: Planuojamas Daušiškių kapinių teritorijos plotas apie 65 ha“, turėjo būti „3 p. Planuojamos teritorijos adresas: Daušiškių k., Šiaulių rajono savivaldybė“. Adresai rašomi ne plotais, o nurodant adresą (pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog ši klaida 2011 m. lapkričio 21 d. buvo ištaisyta).

Atsakovas paaiškino, jog Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnis numato, kada rengiami specialieji planai. Viena priežasčių, kai nėra patvirtinto bendrojo plano ir nėra numatyta, kad specialiuoju planu parenkamas kapinių plotas. Sprendimai dėl Daušiškių kapinių vietos parinkimo buvo du: Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. T-354 „Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti rengimo“ ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. T-49 „Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti patvirtinimo“ ir jie skirti tik vietai, o ne plotui parinkti. Bendrasis planas parengtas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo pažymėta vieta, kur bus kapinės su jas aptarnaujančia infrastruktūra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarime Nr. P525-106/2011 išaiškina, kad Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, detalieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, taip pat – suplanuotos teritorijos dydis bei sprendinių konkretizavimo lygis. Šiuo atveju bendrasis planas turi aukštesnę hierarchinę galią negu specialusis planas ir specialiojo plano sprendiniai neturi prieštarauti bendrajam planui. Kadangi specialusis planas buvo tik vietai, o ne plotui parinkti, jis bendrajam planui neprieštarauja. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 punktas numato, kada neprivaloma keisti bendrojo plano sprendinių, pavyzdžiui, kai keičiasi sprendiniai iki 20 procentų. Todėl 35 ha pokytis teoriškai galimas 20 procentų. Pabrėžė, jog apie 35 ha kalbėta tik specialiojo plano sprendiniuose parenkant vietą, o ne plotą ir tai, kad bendrasis planas turi aukštesnę galią nei specialusis planas ir bendrajame plane pažymėta teritorija kapinėms ir infrastruktūrai yra didesnė, todėl sąvade ir užduotyse detaliajame plane gali būti plotas ir didesnis nei 35 ha.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu (t. II, b. l. 151-161) pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prokuroras privalo skundą paduoti teismui per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje skundžiami Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2) patvirtintas 2011 m. birželio 13 d., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2) patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 22 d., Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijų Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduotis patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Šiaulių apygardos prokuratūra 2011 m. rugsėjo 5 d. gavo laikinai einančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas nutarimą, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 19 d. nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ir perdavė pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių E. Ž., V. S., J. J. ir E. L. 2011 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. SN-S-31 nurodytas aplinkybes dėl kompensacijų už paimamą žemę, žemės sklypų vertės nustatymo papildomai nagrinėti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S-2395 (8.43) atsakydama į Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 8-07-01-5354 nurodė, jog skundžiami aktai yra perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai R. B.. Kadangi dėl duomenų patikslinimo buvo išsiųsti papildomi užklausimai, teismas sprendė, jog pateikti duomenys nebuvo pakankami, kad prokuroras galėtų kreiptis į teismą, siekiant ginti viešąjį interesą. 2011 m. rugsėjo 28 d.

Šiaulių apygardos prokuratūroje gauti duomenys apie Šiaulių miesto kapinių detaliojo planavimo eigą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 13 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106 (21.2) ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146 (2.2), Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijų 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinta Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano planavimo užduotis.

Šiaulių apygardos prokuratūra papildomai gavusi duomenų 2011 m. rugsėjo 28 d. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu kreipėsi 2011 m. spalio 10 d. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodė 2011 m. rugsėjo 28 d., t. y. datą, kai gavo papildomą informaciją apie galimą pažeidimą iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus.

Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2011 m. spalio 10 d., teismas konstatavo, jog pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Teismas nurodė, jog byloje pareikštu reikalavimu pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak jo, pasireiškia tuo, jog skundžiami aktai pažeidžia Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 „Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti patvirtinimo“ patvirtinto „Šiaulių miesto kapinių (Daušiškių k., Šiaulių k. sen., Šiaulių r. sav.) vietos parinkimo specialiojo plano“ ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-199 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, Aprašo 8, 9, 12 punktų, Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad steigiamų naujų kapinių plotas neturi būti didesnis kaip 40 hektarų, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimtą plotą. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 punkte numatyta, jog kapinės yra žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 2 straipsnio 22 dalyje nurodoma, jog želdynas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 ha želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo dėl Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano su visuomene 2005 m. rugsėjo 23 d. protokole Nr. 20 kalbama tik apie 35 ha sklypą. Teismas pabrėžė, jog šiame protokole minima, jog architektas V. R. paaiškina, kad tik atlikus išsamius geologinius tyrinėjimus galima bus konkretizuoti ribas bei plėtimosi galimybes. Be to, iš Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano informacijos atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimui rengiant specialųjį planą matyti, jog 3.2. punkte dėl kapinių technologijų ir pajėgumų išskiriamas apytikslis plotas kapinėms, želdiniams ir takams, aikštelėms kapinėse (35 ha plotas) ir neapibrėžtas plotas automobilių stovėjimo aikštelei, t. y. infrastruktūros, aptarnaujančios kapines įrengimui.

Teismas nurodė, jog iš paaiškinamosios situacijos schemos matyti, kad žalia linija žymima Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. specialiuoju planu Nr. T-49 parinkta vieta kapinėms yra apie 53 ha. Šiaulių apygardos administraciniame teismui pateiktoje Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano Paaiškinamosios situacijos schemoje žalia spalva pažymėtame 53 ha plote yra nurodoma, jog 8,7 ha plotas nuimamas rengiant detalųjį planą (dėl grunto tyrimų), taip pat pažymima, jog 7 ha nuimama nuo kapaviečių rengiant detalųjį planą suplanuojant kitoms pagalbinėms reikmėms.

Punktyrine linija pažymėtas plotas nurodomas kaip valstybinės žemės fondas, suformuotas žemės paėmimo visuomenės poreikiams specialiuoju planu (po Daušiškių detaliojo plano), kurio bendras plotas yra apie 62,4 ha (schemoje pažymima, kad 17,5 ha pridėta rengiant). Įvertinęs Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano Paaiškinamosios situacijos schemoje pateiktus duomenis, teismas nurodė, jog kapaviečių įrengimas numatytas 2006 m. kovo 30 d. specialiuoju planu Nr. T-49 parinktoje vietoje kapinėms, kurios plotas yra apie 53 ha, ir dalis jo – 8,7 ha ir 7 ha – „nuimti“ kaip netinkami kapaviečių rengimui.

Teismas pažymėjo, jog prie 2011 m. kovo 15 d. paraiškos detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. UA-57 bei 2011 m. liepos 25 d. paraiškos detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. UA-173 pridedami žemės sklypo planas ir situacijos schema, iš kurių galima spręsti apie žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir išsidėstymą Daušiškių kaime. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nei iš minėtų dokumentų, nei iš ginčijamų parengiamojo etapo teisės aktų turinio (numatomų sprendinių) bei Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano Paaiškinamosios situacijos schemoje esančių paaiškinimų ir žymėjimų negalima daryti išvados dėl konkrečių plotų (žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirstymo kapinėms (ir želdynams) bei (ar) infrastruktūros įrengimui. Pabrėžė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. rašte Nr. S-2084-11 Šiaulių rajono savivaldybės administracijai prašoma planavimo tiksluose nustatyti planuojamai teritorijai šiuos naudojimo būdus: bendro naudojimo teritorijos (naudojimo pobūdis – kapinių) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (naudojimo būdas – laidojimo paslaugų statinių statybos). Teismas pažymėjo, jog detalusis planas yra tas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Šie privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai gali būti nustatomi rengiant detalųjį planą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 28-29 punktuose numatyta, kad planavimo sąlygų sąvadas išduodamas rengti detaliojo planavimo dokumentus ir detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį, t. y. skundžiami aktai yra priimti detaliojo plano planavimo proceso parengiamajame etape. Pažymėjo, jog įstatymų leidėjas detaliojo plano planavimo proceso parengiamajame etape neįpareigoja nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, susisiekimo sistemų organizavimo, infrastruktūros įrengimo planuojamoje teritorijoje.

Detaliojo planavimo proceso rengimo etapo metu turi būti vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Po šio etapo eina teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas.

Baigiamojo etapo metu atliekamas teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo stadijoje patikrinamas dokumento sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms, įvertinamas planavimo sąlygų sąvado teisėtumas jau po viešo svarstymo, derinimo su institucijomis.

Būtent po parengiamojo etapo pradėjus rengimo etapą turi būti vertinamos ir nustatomos Šiaulių miesto kapinėms bei infrastruktūrai įrengti skirtos teritorijos (žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) vystymo tendencijos, tvarkymo ir naudojimo kryptys, infrastruktūros įrengimas ir atliekamos kitos procedūros, taikomos Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintuose detaliojo planavimo proceso etapuose.

Teismas, įvertinęs Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 patvirtinto specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti sprendinius bei Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 24 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendė, jog infrastruktūros įrengimui skirtas plotas neturėtų būti tapatinamas su Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytu 40 ha plotu, skirtu naujai steigiamoms kapinėms su bendro naudojimo želdiniais. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis numato, jog, prieš pradedant eksploatuoti įsteigtas naujas kapines, jose privalo būti iki galo sutvarkyta infrastruktūra ir užtikrintas susisiekimas visuomeniniu transportu, tačiau nenumato infrastruktūros įsteigimo kapinėms ir bendro naudojimo želdiniams skirtame plote. Atsižvelgdamas į tai, jog pagal Teritorijų planavimo 2 straipsnio 7 punktą infrastruktūra yra įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas, teismas laikė, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta pareiga prieš pradedant eksploatuoti įsteigtas naujas kapines, jose iki galo sutvarkyti infrastruktūrą negali būti aiškintina kaip pareiga inkorporuoti kapinių aptarnavimui būtiną infrastruktūrą į kapinėms ir bendro naudojimo želdiniams skirtą 40 ha plotą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bendrasis teritorijos planas nėra skirtas formuoti konkrečius žemės sklypus ir apibrėžti sklypų ribas. Šiais planais numatomos ar rezervuojamos teritorijos ar numatomi objektai visuomenės poreikiams tenkinti. Įvertinęs skundžiamų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 13 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2), 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2), Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijų 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties turinį, tai, jog Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu buvo tik rezervuojama teritorija Šiaulių miesto kapinėms Daušiškių kaime (žr. http://www.siauliai-r.sav.lt/go.php/lit/Bendrasis_planas/509), teismas konstatavo, jog skundžiami aktai buvo parengti nepažeidžiant bendrojo plano sprendinių. Teismas sprendė, jog Daušiškių kapinių teritorijos detaliojo plano planavimo proceso parengiamajame etape parengtų skundžiamų aktų prieštaravimas nei Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo, nei Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano sprendiniams negali būti konstatuojamas.

Teismas nurodė, jog 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimu „Dėl Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties Nr. 100 techninės klaidos ištaisymo“ Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija pakeitė planavimo užduoties 3 punktą taip: vietoje „Planuojamos teritorijos adresas: planuojamos Daušiškių kapinių teritorijos plotas apie 65 ha“ pakeisti į „planuojamos teritorijos adresas „Daušiškių k. Šiaulių rajono savivaldybė“. Šiuo atveju institucijos ėmėsi priemonių, kad ginčijama Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijų 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinta Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduotis neprieštarautų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. birželio 13 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2) ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2) turinį, sprendė, jog skundžiami planavimo sąlygų sąvadai detaliojo planavimo dokumentui rengti atitinka Aprašo 8, 9, 12 punktuose nurodytus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad skundžiami aktai yra išduoti nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, Aprašo 8, 9, 12 punktų nuostatų, Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo, Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano sprendinių, ir pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 164-169) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Šiaulių apygardos prokuroro pareiškimą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas pabrėžia, jog Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49 „Dėl specialiojo plano Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti patvirtinimo” patvirtino Šiaulių miesto kapinių (Daušiškių Kiaulių k. sen.. Šiaulių r. sav.) vietos parinkimo specialųjį planą. Iš šio plano pagrindinio brėžinio matyti, kad į planuojamą teritoriją pateko keturi žemės sklypai:

Nr. 31, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 30, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 33, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 28, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinė žemė, apimanti žemės pusę, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto specialiojo plano sprendiniai, tame tarpe ir grafinis minėtos teritorijos išdėstymas, atitinka Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-l99 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, t. y. sutampa grafinis kapinių teritorijos išdėstymas.

Nurodė, jog iš specialiojo plano paaiškinamosios situacijos schemos matyti, kad žalia linija žymima Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. specialiuoju planu Nr. T-49 parinkta vieta kapinėms, į kurią patenka minėti žemės sklypai, yra apie 53 ha (nors specialiojo plano dokumentuose kalbama tik apie 35 ha ploto kapinių teritoriją). Tuo tarpu detaliuoju planu iš naujo planuojamos teritorijos dydis yra 65 ha, t. y. sąvade Nr. PS-106 (21.2) fiksuojamos teritorijos (žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis 59,9066 ha, o sąvade Nr. PS-146 (21.2) planuojamos teritorijos nes sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu į detaliuoju planu planuojamą teritoriją įtraukti žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes jie nepateko į specialiuoju planu numatytą teritoriją, todėl neatitinka specialiojo plano bendrojo plano sprendinių, nes minėtuose planuose kapinių teritorija pažymėta daug mažesnė nei dabar iš naujo planuojama kapinių teritorija.

Pabrėžia, jog Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi įstatymo nuostata naujų steigiamų kapinių plotui, t. y. plotas neturi būti didesnis kaip 40 ha, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimtą plotą, todėl detaliuoju planu planuojama kapinių teritorija, į kurią patektų laidojimo, želdinių ir infrastruktūrai reikalingi plotai, turėtų būti 40 ha dydžio. Be to, šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad, prieš pradedant eksploatuoti įsteigtas naujas kapines, jose privalo būti iki galo sutvarkyta infrastruktūra ir užtikrintas susisiekimas visuomeniniu transportu, leidžia teigti, kad kapinių plote turi būti įrengiama infrastruktūra, kuri reikalinga kapinėms eksploatuoti. Pabrėžia, jog teismas nepasisakė dėl argumentų, susijusių su planavimo sąvadu Nr. PS-106 (21.2). Mano, jog išduodant sąvadą nebuvo atsižvelgta į tai, kad sąlygas išdavusioms institucijoms nebuvo žinomas praplėstas detaliojo planavimo tikslas ir tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 12 punktas.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro apeliacinį skundą (t. II, b. l. 181-185) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą galioti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog planuojama teritorija turi užimti tik 40 ha ir kad į šį plotą turi patekti laidojimo, želdinių plotai ir reikalinga kapinėms infrastruktūra. Ginčijamoje planavimo užduotyje ir sąvaduose nurodomas planavimo tikslas nurodytas žemės sklypų suformavimas sujungiant ir padalinant sklypus miesto kapinėms bei infrastruktūrai įrengti, visas planuojamas plotas 65 ha, tačiau šis plotas skiriamas ir turi būti panaudotas dviem reikmėms įrengti: kapinėms ir infrastruktūrai. Iš šio planuojamo ploto 65 ha kapinių plotas neturi būti didesnis kaip 40 ha, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimamą plotą. Tai, kad kapinių sklypo formavimas bus atliekamas tik valstybei priklausančioje žemėje ir tik detaliuoju planu grafiškai apribotoje teritorijoje ir ne didesniame, kaip tai numato Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, patvirtina 2011 m. liepos 29 d. Šiaulių savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygų 5, 6 punktai. Likusi galimai laisva planuojamos teritorijos dalis bus suformuota kaip atskiras plotas, kurio panaudojimo galimybės būtų sprendžiamos teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad tokiu planavimu ginamas viešasis interesas, taupomos Šiaulių miesto savivaldybės lėšos, ir vienu planavimu bus suformuoti sklypai dvejoms reikmėms, neskaidant teritorijos į dalis, nevykdant dviejų atskirų viešųjų pirkimų.

Atsakovas pažymi, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad infrastruktūros aptarnavimui skirtas plotas neturėtų būti tapatinamas su Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytu 40 ha plotu, skirtu naujai steigiamoms kapinėms, bendro naudojimo želdiniams, o minėto straipsnio 4 dalis negali būti aiškintina kaip pareiga paruošti kapinių aptarnavimui būtiną infrastruktūrą į kapinėms ir bendro naudojimo želdiniams 40 ha plotą.

Pabrėžia, jog planavimo organizatoriai tokį tikslą – žemės sklypų suformavimas Šiaulių miesto kapinėms bei infrastruktūrai įrengti – planuojamai teritorijai numatė nuo pat planavimo pradžios ir tikslas nekito (tai liudija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. balandžio 1 d. išduotose planavimo sąlygose numatytas detalaus planavimo tikslas), nėra sąlygų, nurodytų Apraše, kurioms esant turi būti keičiamos planavimo sąlygos ir/ar sąvadai. Be to, išduotų sąlygų 9 punkte pažymėta, kad sąlygos ir/ar sąvadas turi būti keičiami naujais planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo proceso metu keičiasi planavimo tikslas. Nurodo, jog tiek 2011 m. birželio 13 d. planavimo sąlygų sąvadas Nr. PS-106(21.), tiek 2011 m. rugpjūčio 22 d. planavimo sąlygų sąvadas Nr. PS-146 (21.2) yra galiojantys, planavimo organizatoriams privalomi dokumentai, vienas kitą papildantys. Pažymi, kad visos institucijos pateikė raštiškus patvirtinimus, jog galioja pirminės išduotos sąlygos ir nereiškė jokių pretenzijų pildyti pirmines savo išduotas sąlygas.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro apeliacinį skundą (t. II, b. l. 177-179) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad Daušiškių kapinės turi būti tik 35 ha ploto su visa infrastruktūra jos viduje. Paaiškino, jog specialusis planas buvo tik vietai, o ne plotui parinkti. Specialiojo plano grafinis (rašytinis) dokumentas ir kapinių pažymėtas plotas atitinka bendrajame plane pažymėtam plotui, kuris yra žymiai didesnis nei 35 ha (grafinis atvaizdavimas siekia apie 53 ha), tačiau dabar galiojantys įstatymai riboja kapinių plotą iki 40 ha. Pažymi, jog teisės aktuose nėra draudimo rengti detaliojo plano ir formuoti kelis sklypus – vieną kapinėms, kitą – ją aptarnaujančiai infrastruktūrai. Nurodo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 punktas numato, kada neprivaloma keisti bendrojo plano sprendinių ir specialiojo plano sprendinių, jeigu jis buvo patvirtintas, kai nebuvo bendrojo plano, pavyzdžiui, kai keičiasi sprendiniai iki 20 procentų. Todėl 35 ha pokytis teoriškai galimas 20 procentų t. y. 7 ha, tačiau pokytis į didesnę pusę ribojamas ne daugiau kaip 40 ha. Su pareiškėjo teiginiu, kad sąvadas buvo nepagrįstai praplėstas, atsakovas nesutinka. Paaiškina, jog, nepaisant netikslaus aprašymo, visos sąlygas išduodančios institucijos, nepriklausomai nuo to, ar visi sklypai bus sujungti į vieną ar į kelis stambesnius sklypus, išduoda planavimo sąlygas tai teritorijai, kurioje yra 6 punkte paminėti sklypai. Visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos vėliau jas derindamos turi galimybę pasisakyti dėl neatitikimų ar pastebėtų trūkumų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 13 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime teismas iš esmės konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami dokumentai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ginčijami dokumentai priimti teritorijos detaliojo planavimo procedūros parengiamajame etape ir nėra pagrindo teigti, kad jie nesuderinami su atitinkamos teritorijos bendrojo ar specialiojo planų sprendiniais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje taikytiną teisinį reguliavimą ir joje nustatytas faktines aplinkybes, su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi siekdamas apginti viešąjį interesą. Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas viešojo intereso pažeidimą sieja su tuo, kad byloje ginčijami aktai, pareiškėjo teigimu, prieštarauja atitinkamos teritorijos bendrojo ir specialiojo planų sprendiniams, susijusiems su projektuojamų Šiaulių miesto kapinių teritorijos dydžiu, taip pat Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad skundžiamais aktais planuojama teritorija turi apimti tik kapinėms būtiną žemę, į kapinių teritoriją įskaičiuotina ir infrastruktūrai būtina žemė, o visa ši teritorija neturi būti didesnė nei teisės aktuose bei aukšesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas Šiaulių miesto kapinių teritorijos dydis. Taigi būtina įvertinti, ar tokie pareiškėjo teiginiai pagrįsti. Pažymėtina tai, kad byloje iš esmės nekyla ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teisminį procesą šioje byloje inicijavo tam, kad Šiaulių miesto kapinės būtų įrengiamos tokio dydžio žemės sklype, koks yra būtinas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, o ne siekiant išsaugoti neteisėtu administraciniu aktu suformuotą teritoriją, kurios pagrindu visuomenės poreikiams buvo paimti žemės sklypai kapinėms įrengti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija a priori pažymi, kad šioje administracinėje byloje ginčijami dokumentai nėra priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu, jie yra atitinkamos teritorijos detaliojo planavimo proceso dalis, taigi nėra pagrindo sieti žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu priimtų sprendimų su detaliojo planavimo procedūros metu priimtais sprendimais ar dokumentais.

Vertinant byloje susiklosčius teisinius santykius pažymėtina, kad jiems taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo (2010 m. liepos 15 d. redakcija), taip pat jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1 – 473 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (2011 m. balandžio 13 d. redakcija), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas (2011 m. sausio 1 d. redakcija).

Kaip minėta, byloje ginčijami planavimo sąlygų sąvadai detaliojo planavimo dokumentui, taip pat detaliojo plano planavimo užduotis.

TPĮ 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tuo tarpu TPĮ 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad planavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti išduodamų planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos.

TPĮ 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą, o Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkte nurodyta, kad prieš pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus turi būti išduodamas (arba motyvuotai atsisakoma išduoti) planavimo sąlygų sąvadas. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį. Minėtame punkte aiškiai apibrėžiamas planavimo užduoties turinys: joje nurodomi detaliojo plano rengimo pagrindas, detaliojo plano organizatorius, detaliojo plano rengėjas, planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, derinimo ir tvirtinimo procedūra (rengiama bendrąja ar supaprastinta tvarka), planavimo terminai. Taisyklių 30 punkte numatyta, kad jeigu detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo tvarką nustato Aprašas. Aprašo 8 punkte nurodyta, jog sąlygas rengianti institucija sąlygas rengia vadovaudamasi: 8.1. institucijos kompetencija; 8.2. planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, darančiais įtaką numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Sąlygas; 8.3. įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą; 8.4. įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamojo sklypo (teritorijos) naudojimo apribojimus; 8.5. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu.

Aprašo 9 punkte nurodyta, kad sąlygos rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais. Sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija ir planavimo tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais, ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Sąlygas. Sąlygose gali būti išvardijami konkretūs normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumento projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į Sąlygas. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo proceso metu keičiasi planavimo tikslas.

Iš pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad planavimo sąlygos ar jų sąvadas, detaliojo plano planavimo užduotis nėra skirti apibrėžti detaliojo planavimo procese planuojamos teritorijos konkrečių žemės sklypų ribas, tai yra detaliojo planavimo procedūros rezultato - detaliojo plano funkcija (TPĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog teisės aktų leidėjas detaliojo plano planavimo proceso parengiamajame etape neįpareigoja nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, susisiekimo sistemų organizavimo, infrastruktūros įrengimo planuojamoje teritorijoje. Detaliojo planavimo proceso rengimo etapo metu turi būti vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas.

Tuo tarpu po rengimo etapo eina teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Baigiamąjį etapą sudaro:

1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Baigiamojo etapo metu atliekamas teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo stadijoje patikrinamas dokumento sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms, įvertinamas planavimo sąlygų sąvado teisėtumas jau po viešo svarstymo, derinimo su institucijomis.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent po parengiamojo etapo pradėjus rengimo etapą turi būti vertinamos ir nustatomos Šiaulių miesto kapinėms bei infrastruktūrai įrengti skirtos teritorijos vystymo tendencijos, tvarkymo ir naudojimo kryptys, infrastruktūros įrengimas ir atliekamos kitos procedūros, taikomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintuose detaliojo planavimo proceso etapuose. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą teisės aktų aiškinimą.

Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijami dokumentai prieštarauja TPĮ 16 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas pareiškėjas iš esmės teigia, kad planuojama kapinių teritorija, kuri, jo teigimu, privalo apimti laidojimo teritoriją, želdinių plotus ir reikalingą kapinėms infrastruktūrą, turi neviršyti teisės aktuose (t. y. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies) ir 2006 m. Specialiajame plane nustatyto dydžio.

TPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. TPĮ 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. TPĮ 26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Iš ginčijamų dokumentų, t. y. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. birželio 13 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-106(21.2) (t. I, b.l. 65) (toliau - ir Planavimo sąlygų sąvadas Nr. PS-106), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinto planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-146(21.2) (t. I, b.l. 130) (toliau - ir Planavimo sąlygų sąvadas Nr. PS-146), taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties (t. I, b.l. 150) matyti, kad juose nurodytas detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypų suformavimas Šiaulių miesto kapinėms ir infrastruktūrai įrengti.

Nėra ginčo dėl to, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. specialiuoju planu Nr. T - 49 (t. I, b.l. 10-12, t. II, b.l. 88) buvo parinkta Šiaulių miesto kapinių vieta. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad dalis Planavimo sąlygų sąvaduose Nr. PS-106 ir Nr. PS-146 nurodytų žemės sklypų patenka į pirmiau minėtame 2006 m. patvirtintame specialiajame plane parinktos kapinių vietos teritoriją, pareiškėjas tik teigia, kad detaliuoju planu kapinėms yra planuojama pernelyg didelė teritorija, t. y. dalis Planavimo sąvaduose nurodytų sklypų peržengia 2006 m. Specialiojo plano ribas.

Ginčijamų dokumentų turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šie dokumentai nenustato tikslių būtent kapinėms priskirtos teritorijos ribų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nereikalauja, jog kapinėms skirta teritorija būtų planuojama vien joms skirtu detaliuoju planu, t. y. nėra draudimo detaliuoju planu planuoti teritoriją, kuri apimtų ne tik kapines, bet ir kitas teritorijas, be to, vienu detaliuoju planu nedraudžiama suplanuoti ir kelių žemės sklypų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2011 m. balandžio 1 d. planavimo sąlygų 6 punkte (t. I, b.l. 182-183), taip pat 2011 m. liepos 29 d. planavimo sąlygų 6 punkte (t. I, b.l. 143-145) yra aiškiai nurodyta, kad naujų kapinių plotas neturi viršyti 40 ha, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimamą plotą. Minėtų dokumentų 7.5 punktuose nurodyta, jog planuojamai teritorijai, be kita ko, taikomi ir 2006 m. specialiojo plano sprendiniai. Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties 3 punkte nurodyta, kad planuojamos Daušiškių kapinių teritorijos plotas apie 65 ha, ši nuostata buvo ištaisyta 2011 m. lapkričio 18 d. Susitarimu „Dėl Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detaliojo plano planavimo užduoties Nr. 100 techninės klaidos ištaisymo“ (t. II, b.l. 108) 3 punktą išdėstant taip: „planuojamos teritorijos adresas „Daušiškių k. Šiaulių rajono savivaldybė“.

Kaip minėta ginčijamuose dokumentuose nurodytas planavimo tikslas – žemės sklypų suformavimas miesto kapinėms ir infrastruktūrai įrengti. Taigi nėra pagrindo teigti, jog ginčijami dokumentai nesuderinami su TPĮ 16 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 4 dalimi ar 26 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į aptariamo detaliojo planavimo tikslus nėra pagrindo teigti, kad jie prieštarauja 2006 m. Specialiojo plano tikslams (TPĮ 24 straipsnio 4 dalis), taip pat, turint galvoje, kad ginčijami dokumentai nenustato konkretaus kapinėms priskirtino teritorijos dydžio, nėra pagrindo teigti, kad ginčijami dokumentai nustato detaliojo plano sprendinius, kurie prieštarautų pirmiau minėtam 2006 m. Specialiajam planui ar kitų teisės aktų nuostatoms. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš TPĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostatų seka, jog detaliojo planavimo proceso eigoje gali būti numatomi ir sprendiniai, kurie neatitinka bendrųjų ar specialųjų planų, tačiau tokiu atveju turi būti rengiami atitinkamo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento pakeitimai. Taigi įstatymų leidėjas iki detaliojo plano tvirtinimo momento numato galimybę koreguoti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus nėra pagrindo teigti, kad ginčijami dokumentai byloje vertinamu aspektu neatitinka Aprašo 8 ir 9 punktų, kuriuose įtvirtintos nuostatos dėl reikalavimų planavimo sąlygoms, nuostatų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad infrastruktūros įrengimui skirtas plotas neturėtų būti tapatinamas su minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytu 40 ha plotu. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2010 m. rugsėjo 30 d. redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad steigiamų naujų kapinių plotas neturi būti didesnis kaip 40 hektarų, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimtą plotą, tuo tarpu šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant eksploatuoti įsteigtas naujas kapines, jose privalo būti iki galo sutvarkyta infrastruktūra ir užtikrintas susisiekimas visuomeniniu transportu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Žmonių palaikų laidojimo įstatymo ir TPĮ nuostatas nėra pagrindo teigti, jog Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje minima kapinėse sutvarkyta infrastruktūra turėtų būti tapatinama su ginčijamuose dokumentuose nurodyta infrastruktūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikta kapinių sąvoka: kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai. Taigi kapinių sąvoka joms skirtą teritoriją sieja išimtinai su žmogaus palaikų (plačiaja prasme) laidojimu. Atitinkamai, ir šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškintinos atsižvelgiant būtent į kapinių paskirtį. Tuo tarpu TPĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta infrastruktūros sąvoka (infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) yra žymiai platesnė. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. rašto (t. I, b.l. 146) turinį, kuriame planavimo tiksluose prašoma, be kita ko, planuojamai teritorijai nustatyti šiuos naudojimo būdus: bendro naudojimo teritorijos (naudojimo pobūdis – kapinių) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (naudojimo būdas – laidojimo paslaugų statinių statybos). Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškėjo prašymą (t. II, b.l. 72-73) matyti, kad šalia kapinių planuojamos teritorijos veikla siejama su laidojimo namų, statyba, antkapių gamyba ir kitomis ritualinėmis paslaugų teikimu. Įvertinus pirmiau minėtas teisės aktų nuostatas ir bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje minima infrastruktūra apima laidojimo paslaugų teikimui skirtus komercinius statinius. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos faktinės aplinkybės, jog Planavimo sąlygų sąvade Nr. PS-106 nurodytas planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, sujungiant ir padalinant sklypus Šiaulių miesto kapinėms bei infrastruktūrai įrengti, tuo tarpu 2011 m. kovo 15 d. paraiškoje Nr. UA-57 sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti (t. I, b.l. 36-37) nurodytas tikslas – sklypo suformavimas kapinėms įrengti. Pareiškėjo teigimu Planavimo sąlygų sąvade nurodytas detaliojo planavimo tikslas yra nepagrįstai išplėstas, o tai savaime reiškia, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, konkrečiai, Aprašo 12 punktas, numatantis, kad sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo proceso metu keičiasi planavimo tikslas.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, kaip minėta, pareiškėjas viešojo intereso gynimą sieja su projektuojamų kapinių teritorijos dydžiu. Turint galvoje tai, kad šiuo aspektu 2011 m. kovo 15 d. paraiškos Nr. UA-57 ir Planavimo sąlygų sąvado Nr. PS-106 tikslas nesiskiria, t. y. abiejuose dokumentuose yra nurodytas tikslas – sklypo suformavimas kapinių įrengimui, pareiškėjo nurodytas dokumentų neatitikimas negali būti traktuojamas kaip esminis, nes toks tikslų išplėtimas savaime nedaro įtakos būsimam kapinių teritorijos dydžiui, projektuojamos kapinių teritorijos riboms. Be to, šiuo aspektu sutiktina su atsakovų argumentais, kad minėtą tikslo koregavimą galima įvertinti vėlesniuose detaliojo planavimo proceso etapuose ir teikti atitinkamas pastabas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. lapkričio 15 d. raštu kreipėsi į planavimo sąlygas išdavusias institucijas ir pateikė klausimą, ar jos palieka pirmiau išduotas sąlygas įvertinus pakeistą detaliojo planavimo tikslo formuluotę (t. II, b.l. 96). Atsakymą į šį raštą pateikusios institucijos nurodė, kad palieka galioti pirmiau išduotas sąlygas (t. II, b.l. 97-104). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje vertinamu atveju nėra pagrindo teigti, jog neatitikimas tarp Planavimo sąlygų sąvade Nr. PS-106 nurodyto planavimo tikslo ir 2011 m. kovo 15 d. paraiškoje Nr. UA-57 nurodyto planavimo tikslo laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti kaip neteisėtus ginčijamus dokumentus.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė