8fb6963b-52d8-40ef-91f0-729b09faec1f · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-6-361/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04383-2011-5                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: 2011-09-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. 500 Lt bauda už tai, kad jis 2011-08-18, apie 20.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, nepraleido per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ bėgusio pėsčiojo M.

M. ir jį partrenkė. Nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-04 nutartimi A. P. apeliacinio skundo netenkino ir 2011-09-14 Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Apeliaciniu skundu A. P. praÅ¡o panaikinti nutartį ir nutarimÄ . Nurodo, kad prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ neteisingai pastatyta transporto priemonė, neužstojo važiuojamosios dalies, o tik Å¡aligatvį prieÅ¡ perėjÄ , todėl iÅ¡vada, kad buvo matoma ne visa pėsčiųjų perėja yra klaidinga.

Eismo įvykio metu jis sulėtino greitį, tačiau visiÅ¡kai automobilio nesustabdė, todėl, kad nė vienoje eismo juostoje nebuvo į perėjÄ Ä¯Ä—jusių pėsčiųjų. Kelių eismo taisyklių interpretacija, kad Kelių eismo taisyklės imperatyviai įpareigoja vairuotojÄ pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bent kada galėtų sustabdyti automobilį, prieÅ¡tarauja kelių eismo principui ir taisyklėm, kuriose ne tik nėra tokios sÄ vokos kaip „bet kada sustabdyti“, bet ir visi greičių apribojimai ir pačios kelių eismo taisyklės remiasi suvokimu, kad transporto priemonės juda tam tikrais greičiais ir turėdamos sustoti nurieda tam tikrÄ atstumÄ iki visiÅ¡ko sustojimo.

Vienoje nutarties vietoje nurodyta, kad A. P. laiku nepastebėjo bėgančio per perėjÄ vaiko, o kitoje M. M. staiga iÅ¡bėgo į perėjÄ , todėl nutartis yra dviprasmiÅ¡ka ir neteisingai nurodo eismo įvykio detales. Eismo įvykį sukėlė pėsčiasis M. M., pažeidęs Kelių eismo taisyklių 89 d. ir iÅ¡bėgęs į važiuojamÄ jÄ dalį tokiu metu, kai atstumas iki atvažiuojančios transporto priemonės buvo per mažas, jog bÅ«tų galima iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tik dėl to, kad jis, A.

P. laikėsi visų atsargumo priemonių, vaikui padaryti tik nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai.Klaipėdos apskrities VPK KPB atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad A. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, o nutartis paliktina galioti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas mano, kad pagal ATPK 127 str. 1 d. nubaustas nepagrįstai, nes eismo įvykį sukėlė pats pėsčiasis staiga prieÅ¡ atvažiuojančiÄ transporto priemonę iÅ¡bėgęs į pėsčiųjų perėjÄ .Kelių eismo taisyklių 37 p. numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

IÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, kad netoli perėjos važiuojamojoje dalyje stovėjo automobilis, apsunkinęs galimybę pamatyti, ar į pėsčiųjų perėjÄ Å¾engia pėstieji, tai tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek teisme nurodė pats A. P.. Be to, apie automobilius Å¡alia perėjos, apsunkinusius matomumÄ , raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime užsiminė ir nukentėjusio vaiko mama O. M. (b. l. 26). Taigi, vykdydamas Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, prie nereguliuojamos perėjos artėjantis vairuotojas, suprasdamas, jog perėjos matomumÄ apsunkina aplink jÄ stovintys automobiliai, turi bÅ«ti maksimaliai atidus ir dėmesingas, be to, pasirengęs pėsčiųjų išėjimui į gatvę ir sekti situacijÄ .

Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumÄ užstojo važiavusi ar sustojusi maÅ¡ina. Å iuo konkrečiu atveju matyti, jog ir paties pėsčiojo veiksmai – bėgimas per perėjÄ prieÅ¡ artėjančiÄ transporto priemonę nėra pavyzdingi, tačiau, jeigu transporto priemonės vairuotojas, privažiuodamas pėsčiųjų perėjÄ , bÅ«tų buvęs pakankamai atidus, preciziÅ¡kas ir, pamatęs vaikus, bėgančius per pėsčiųjų perėjÄ , bÅ«tų sustojęs, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 37 p., vienareikÅ¡miai eismo įvykio nebÅ«tų.

M. M. elgesys – bėgimas per pėsčiųjų perėjÄ , kai dėl matomumÄ apsunkinančių stovinčių transporto priemonių, yra sunku tiksliai įvertinti, ar neatvažiuoja kitos transporto priemonės, nustatytomis bylos aplinkybėmis nepaneigia A. P. atsakomybės dėl kilusių padarinių, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios buvo priežastiniame ryÅ¡yje su M. M. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. P. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors bÅ«damas vairuotoju privalėjo ir esamoje situacijoje galėjo juos vykdyti ir taip iÅ¡vengti kilusių padarinių.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Dalius Jocys