8fb5c2c7-e2d5-4fb4-8522-817f9adc94da · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-209/2018             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01681-2016-8             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.4.6.2.2.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2018 m. kovo 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,gynėjui advokatui Linui Mažonui, nuteistajam A.

P.,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. P. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A.

P. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡klausyti visÄ programos kursÄ .A. P. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.Nukentėjusiojo T. P. atstovės pagal įstatymÄ L. P. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. P. T. P. naudai priteista 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ A. P. priteista 500 eurų nukentėjusiojo T. P. atstovės pagal įstatymÄ L.

P. naudai jos turėtoms atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. A. P. dėl nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I.             Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatÄ , o bÅ«tent:jis, 2016 m. sausio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), besisvečiuojančiam nukentėjusiajam mažamečiui sÅ«nui T.

P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suduodamas diržu ne mažiau 4 (keturių) kartų per sėdmenis ir 1 (vienÄ ) kartÄ pataikydamas diržu suduoti besidangstančiam kaire ranka nukentėjusiajam mažamečiui T. P. į kairę rankÄ , tokiais veiksmais dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje, abiejuose sėdmenyse ir kairiojo klubo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio T. P. sveikatÄ .Å iais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.2.

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį duoti melagingus parodymus, o bÅ«tent:jis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje prieÅ¡ nukentėjusįjį mažametį savo sÅ«nų T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusysis mažametis T. P. gali bÅ«ti apklaustas, kalbėdamas nenustatytÄ skaičių kartų mobiliuoju ryÅ¡iu su nukentėjusiuoju mažamečiu savo sÅ«numi, siekė paveikti mažametį nukentėjusįjį savo sÅ«nų T.

P. duoti melagingus parodymus, sakydamas, kad „man gali bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir apribotos teisės“, praÅ¡ydamas „jei gali, apgink“, ko pasėkoje, paveiktas nukentėjusysis mažametis T. P. 2016 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teisme, adresu Laisvės al. 103, Kaunas, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu iÅ¡ pradžių teigė, kad tėtis jo nemušė, o susižalojo jis pats slidinėdamas snieglente nuo kalno Vilniuje ir kelis kartus krisdamas, po ko prisipažino, kad norėjo padėti tėčiui, teigdamas, kad „viskÄ , kÄ pasakiau, aÅ¡ viskÄ suklydau, norėjau „biÅ¡ki“ čia pameluoti“, „neteisybę iÅ¡trinkite, kÄ pradžioje sakiau“.Å iais savo veiksmais A.

P. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje. II.             Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių.

4. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės pažeisdamas įrodinėjimÄ ir nuosprendžio pagrindimÄ reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas jo kaltę grindė 2016 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos mažamečio vaiko T. P. apklausa, liudytojos L. P. parodymais, aÅ¡tuoniomis nuotraukomis, 2016 m. sausio 12 d. teismo ekspertės Z. M. specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais, 2017 m. gegužės 17 d. teismo ekspertizės aktu ir teismo eksperto V. K. paaiÅ¡kinimais, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu ir teismo vaikų paauglių psichologės ekspertės D. P. bei ekspertės R. D. paaiÅ¡kinimais.

5. Dėl 2016 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos mažamečio vaiko T. P. apklausos apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, vykdydama mažamečio vaiko T. P. apklausÄ , grubiai pažeidė BPK 186 straipsnio normas, kadangi nepranešė A. P. apie jo sÅ«naus T. P. apklausÄ , nesudarė galimybės dalyvauti apklausoje, jÄ stebėti, užduoti klausimus per ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jÄ nuÅ¡alinti, apskųsti Å¡iÄ apklausÄ . Pati apklausa buvo vykdoma užduodant vaikui uždarus, menamus klausimus.

Vaikas daugiau kaip valandÄ neigė muÅ¡imo faktÄ , pasakojo, kad važinėjosi snieglente, daugybę kartų griuvo čiuoždamas nuo kalniuko ir dėl to užsigavo, griuvo maždaug 5-10 kartų. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja, negaudama iÅ¡ vaiko atsakymo, kad jį mušė, pradėjo vaikÄ gÄ sdinti teismu, nurodė, kad jis teisme turi sakyti tiesÄ . Vaiko apklausa atlikta su grubiais pažeidimais. Be to, teisiamajame posėdyje po vaiko apklausos peržiÅ«ros teisėjas įpareigojo prokurorę paaiÅ¡kinti, kodėl nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolo pabaigoje įraÅ¡ytų žodžių „galite Å¡itÄ visÄ neteisybę iÅ¡trinti, kÄ pradžioje sakiau“ nėra vaizdo įraÅ¡e. Prokurorė paaiÅ¡kino, kad Å¡ie žodžiai neva vaiko buvo pasakyti, kai buvo iÅ¡jungta filmavimo kamera.

Todėl apklausos protokolas neatitinka filmuotos medžiagos turinio. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad teismas ir proceso dalyviai galimai suklastojo vaiko apklausos protokolÄ , įraÅ¡ydami vaiko žodžius, kurių nėra vaizdo įraÅ¡e. Taip pat apklausos protokole nėra teisėjos klausimų, o tik vaiko atsakymai iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto.

6. Dėl 2016 m. sausio 12 d. teismo ekspertės Z. M. specialistės iÅ¡vados ir jos paaiÅ¡kinimų apeliantas nurodo, kad ekspertė patvirtino, jog apžiÅ«rint vaikÄ ji nuotraukų nematė, nuotraukos jai buvo pateiktos žymiai vėliau. Be to, ekspertė nurodė, kad tiriant vaikÄ , jai nebuvo žinomos aplinkybės, kad jis čiuožinėjo nuo kalniuko snieglente ir daugybę kartų griuvo, todėl paaiÅ¡kino, jog vaikui sužalojimai galėjo atsirasti ir griuvimo metu.7. Dėl nuotraukų ir 2017 m. gegužės 17 d. teismo ekspertizės akto apeliantas teigia, kad nuosprendyje nėra esminių eksperto V.

K. paaiÅ¡kinimų, kurie buvo užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡e, teismas sÄ moningai nuslėpė eksperto sukeltas abejones dėl gebėjimo nustatyti nuotraukų autentiÅ¡kumÄ , dėl negalėjimo nustatyti nuotraukoje asmens lyties, dėl negebėjimo pasakyti, ar tai T. P., kurio kÅ«nas užfiksuotas nuotraukoje, bei eksperto pasakymus, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkiant į daiktus. Taip pat prokurorė teismui pateikė papildomus duomenis, tame tarpe ir 8 fotonuotraukas, pateiktas iÅ¡ kompiuterio „Gateway“, modelis M-6750, serijinis numeris ISA10000009, kuriose yra užfiksuotas tariamas vaiko sužalojimas.

Šios nuotraukos byloje tiriant įrodymus yra pagrindinis ir svarbiausias kaltinimo įrodymas. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai tik nurodo, kad kompiuterio operacinėje sistemoje yra sukurtas vartotojas Egidijus, vartotojo darbalaukyje byloje pavadinimu „New folder“ yra 8 nuotraukos, nuotraukų metaduomenyse nurodomas jų sukūrimo laikas 2016 m. sausio 10 d. nuo 20.37 val. iki 20.38 val., nuotraukos sukurtos aparatu SAMSUNG, modelis SM-500FU, jos į kompiuterį įkeltos 2016 m. vasario 18 d. 19.25 val. Tačiau pareigūnai ir specialistai netyrė ir nepasisakė, ar šios nuotraukos buvo sukurtos būtent tuo pačiu aparatu SAMSUNG, kuris priklauso L.

P. ir yra tame pačiame aparate, ar pačiame aparate nebuvo retuÅ¡uotos ar kitaip pakeistos ir suklastotos, ar nuotraukos sukurtos aparatu SAMSUNG yra tokios pačios, kaip ir nuotraukos pateiktos į bylÄ iÅ¡ kompiuterio „Gateway“. Teismas neskyrė praÅ¡omos ekspertizės Å¡ioms nuotraukoms iÅ¡tirti, todėl liko neatsakytas pagrindinis klausimas ir nepaÅ¡alintos abejonės bei prieÅ¡taravimai dėl nuotraukų, esančių telefono aparate autentiÅ¡kumo, jų klastojimo, galimo retuÅ¡avimo, nes tyrėjai ir pareigÅ«nai netyrė nuotraukų autentiÅ¡kumo, jų atsiradimo kilmės, padarymo laiko, galimo klastojimo ar retuÅ¡avimo faktų.

Be to, nuotraukas atspausdino ir patvirtino ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o L. P. atstovė. Apeliantas yra įsitikinęs, kad Å¡ios nuotraukos neturi nieko bendro su Å¡ia byla, jos galimai buvo retuÅ¡uotos pačiame telefono aparate, nes retuÅ¡uojant galima kraujosruvas padidinti, sumažinti, keisti jų formÄ , spalvas, galima dirbtinai padaryti kraujosruvas ir kita. Taip pat neaiÅ¡ku, kokio asmens tai nuotraukos. Juolab, kad ekspertė Z. M. patvirtino, kad apžiÅ«rint vaikÄ ji nuotraukų nematė, jos buvo pateiktos žymiai vėliau. 2017 m. gegužės 17 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizė akte remiamasi būtent minėtomis nuotraukomis. Tačiau jos galimai yra retušuotos, todėl sužalojimo formos ir dydžiai neatitinka ekspertės Z. M. aprašytų sužalojimų. Be to, paklausus eksperto, kokios būtų jo išvados, jei nebūtų nuotraukų, ekspertas nurodė, kad išvados būtų kitokios.

8. Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto ir eksperčių D. P. bei R. D. paaiÅ¡kinimų apeliantas teigia, kad nors ekspertizės akte nurodoma, jog „ikiteisminio tyrimo procese rekomenduojama remtis 2016 m. sausio 22 d. vaiko apklausa, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti T. P. parodymais, duotais 2016 m. sausio 22 d. apklausoje“, tačiau ekspertai nežiÅ«rėjo vaiko apklausos vaizdo įraÅ¡o, o vadovavosi apklausos protokolu. Be to, ekspertės nurodė, kad vaikas iÅ¡tisai neigė muÅ¡imÄ ir nurodė, kad užsigavo griuvinėdamas. Vaikas nenurodė, kad buvo sumuÅ¡tas.

9. Apeliantas taip pat nurodo, kad nors tyrėjos pranešime nurodoma, jog „jis telefonu jai pranešė, kad yra kariškis ir jam nereikalingos problemos, jo sūnus T. P. savo netinkamu elgesiu ir neklausymu jį išprovokavo, todėl buvo nubaustas“, tačiau tokio pokalbio su tyrėja nebuvo.

10. Apeliantas teigia, kad L. P. kaltina jį iÅ¡galvotais kaltinimais, tokiu bÅ«du nori atkerÅ¡yti už santuokos nutraukimÄ ir sutrukdyti vaikui gyventi kartu su juo, nes vaikas to nuolat siekė. Ji pateikė advokatei nuotraukas, kuriose neva yra užfiksuotas jų sumuÅ¡tas vaikas. Å ių nuotraukų L. P. tyrėjai nepateikė. Atkreipia dėmesį į tai, kad po tariamo sumuÅ¡imo vaikas beveik du mėnesius kas savaitgalį vykdavo pas jį į Vilnių. Nors teisiamojo posėdžio metu L. P. nurodė, kad neva kaltinamasis parvežęs vaikÄ pasakė jai, kad „užmetė“ Tautvydui, nes jis jo neklausė, tačiau ji sakė netiesÄ ir teisme pripažino, kad vaikas jai sakė, kad griuvinėjo nuo kalniuko važinėdamas snieglente ir užsigavo. Be to, akistatos metu ji nurodė, kad ir po tariamo sumuÅ¡imo vaikas noriai važiuodavo pas tėvÄ . Tokiu bÅ«du neteisingi jos teiginiai, kad vaikas bijo tėvo.

11. Apeliantas pažymi, kad prokurorei L. P. atstovė pateikė atspausdintas SMS žinutes, tačiau nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia jas siuntęs iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono aparato. Juolab, kad prokurorė teismui nepateikė SMS žinučių ataskaitų. Jos buvo suklastotos arba padirbtos kompiuterio pagalba.12. Taip pat apeliantas teigia, kad civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi vaikas visÄ laikÄ norėjo bÅ«ti su tėčiu, po tariamo sumuÅ¡imo daugiau kaip mėnesį važiuodavo pas jį į namus praleisti savaitgalius, todėl jokio streso, iÅ¡gÄ sčio, baimės ar kitokių nepatogumų nepatyrė.

Be to, vaikas ekspertams nurodė, kad nori būti su tėčiu, skundėsi, jog jo neleidžia pas tėtį ir neleidžia su juo bendrauti. Kad vaikas nebijo tėčio ir noriai pas jį važiuoja, patvirtino ir L. P.. Taip pat išraše iš vaiko psichologo konsultacijų nurodyta, kad vaikas linksmas, emocinė būsena gera. Vaiko teisių kontrolierės atliktame tyrime nurodyta, kad motina šių paslaugų atsisakė.

13. Dėl paskirtos bausmės apeliantas mano, kad jeigu ir bÅ«tų iÅ¡ties kaltas, tai teismo paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati ir neatitinkanti protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, kadangi jis neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, 15 metų tarnauja Lietuvos Respublikos kariuomenėje, prieÅ¡ 3 mėnesius jam gimė trečias sÅ«nus.

14. Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.16. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo apylinkės teismas nesilaikė bei pažeidė bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remiantis apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos18. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pati sÄ voka muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ .

19. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis iÅ¡ esmės ginčija savo kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetÄ padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. P. muÅ¡damas diržu savo mažametį sÅ«nų T. P. nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .20. Apeliantas savo kaltės dėl mažamečio nežymaus sužalojimo nepripažino. Jis teigia, kad mažamečio sÅ«naus nemušė, o tik subarė, kadangi jis nuogas bėgo per kambarį.

Sužalojimai ant sÅ«naus kÅ«no galėjo atsirasti dėl čiuožimo snieglente ir daugkartinio kritimo, kÄ pripažino ir pats sÅ«nus. Tačiau tokios apelianto nurodytos įvykio aplinkybės, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų kontekste, laikytinos gynybine nuteistojo versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiojo mažamečio T. P. 2016-01-22 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu.

Mažametis T. P. parodė, kad įvykio dienÄ bėgo apsinuoginęs per kambarį, iÅ¡vedė tėtį iÅ¡ kantrybės, atsikalbinėjo, todėl tėtis trenkė jam diržu per užpakalį. Kai trenkė, jis užpakalį prisidengė ranka, todėl ant rankos buvo mėlynė, ant užpakalio taip pat buvo mėlynės. PirmÄ kartÄ kai trenkė, nebuvo prisidengęs užpakalio ir tada liko mėlynė, o antrÄ kartÄ kai trenkė, prisidengė užpakalį. AntrÄ kartÄ kliuvo per rankÄ , buvo ir trečias kartas – kliuvo per rankÄ , ketvirto karto nebuvo.

Kai trenkė, jis buvo nuogas, diržas buvo platus, trenkė ne su sagtimi. Kambaryje buvo dviese su tėčiu. Tėtis mamai pats pasakė, kad jam sudavė. Jis taip pat mamai papasakojo kai jį parvežė. Tėtis mamai sakė „užmečiau kelis kartus“ ir pasakė, kad diržu, pasakė, jog už tai, kad pralėkė apsinuoginęs. Nukentėjusysis mažametis paaiškino, jog jis nenorėjo, kad tėčiui apribotų teises, todėl iš pradžių nesakė tiesos, tėtis prašė „jei gali apgink“ (t. 1, b. l. 30-33).

Nors nukentėjusysis yra mažametis, tačiau netikėti šiais jo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Šie ikiteisminio tyrimo teisėjai nukentėjusiojo duoti parodymai yra gana išsamūs, juolab, kad jis pakankamai aiškiai atsakė į prokurorės bei teisėjos užduotus klausimus.

21. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir teigia, kad mažametis aptartus parodymus davė tik paveiktas užduodamų uždarų, menamų klausimų, su tokiu skundo argumentu apygardos teismas nesutinka, kadangi mažametis betarpiÅ¡kai dalyvavo įvykyje ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos davė parodymus apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį taip, kaip jis pats suvokė visÄ situacijÄ . Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad mažametis bÅ«tų linkęs fantazuoti ir viso to rezultate jo parodymai buvo melagingi.

Juolab, kad nukentėjusiojo parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir 2016-07-19 – 2016-09-19 Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad T. P. nenustatyti kalbos, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Ikiteisminio tyrimo procese rekomenduojama remtis jo 2016-01-22 apklausa, nes nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jo parodymais, duotais minėtoje apklausoje.

Nagrinėjamų įvykių metu T. P. galėjo suprasti su juo atliktų veiksmų reikÅ¡mę, tačiau aktyviai Å¡iems veiksmams nesiprieÅ¡ino dėl to, jog įtariamasis yra jo tėvas, nuo kurio vaikas yra priklausomas. Juolab, kad pirmosios instancijos teisme ekspertė R. D. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad ji neįžvelgė fantazavimo ar pagražinimo, mano, kad T. P. negalėjo sÄ moningai iÅ¡sigalvoti, meluoti, kadangi tokio amžiaus vaikai to padaryti negali. Ekspertė D. P. taip pat patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad nukentėjusiajam nenustatyti sutrikimai, kurie turėtų įtakos pagal savo iÅ¡sivystymo lygį, jis gali duoti parodymus, adekvačiai vertinti situacijÄ .

Vaikas tokio amžiaus, kai gali suprasti kas yra fizinis smurtas. Vaikui nėra nustatyti kalbos, intelekto, atminties sutrikimai. Ä®vertinus jo parodymus nenustatyta, kad bÅ«tų poveikis sukurti ko nebuvo, kalbėti ne tiesÄ , fantazuoti, jo parodymai iÅ¡samÅ«s, realistiÅ¡ki, jis sako kÄ girdėjo, kaip tėtis mamai pasakė „užmečiau kelis kartus“, jis nuosekliai pasakoja, nenustatyta, kad iÅ¡sigalvojant kalbėtų apie žmogų, kuris jam artimas. Ekspertė taip pat nenustatė nukentėjusiojo motinos poveikio, kad T.

P. bÅ«tų primokytas. Ekspertės teigimu, negalima tikėti, kad nukentėjusysis griuvo su snieglente, nes pasakojimas abstraktus, trÅ«ksta nuoseklumo, apie snieglentę Å¡neka ne tiesÄ . Nukentėjusiojo apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvavusi psichologė K. S. paaiÅ¡kino, kad apklausoje nukentėjusysis pasakojo, jog jis nuo kalniuko slidinėdamas susižeidė ir vienu momentu pakeitė savo liudijimÄ , pasakė, kad melavo, prisigalvojo. Jis pradėjo pasitikėti apklausėju, aplinka, todėl papasakojo apie muÅ¡imÄ diržu.

22. Apeliantas teigia, kad mažamečio apklausa vyko pažeidžiant BPK nuostatas, kadangi jam nepranešė apie jo sÅ«naus apklausÄ , nesudarė jam galimybės joje dalyvauti, užduoti klausimus, jÄ stebėti, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai apklausiant mažametį nukentėjusįjį T. P. BPK 186 straipsnio pažeidimas nenustatytas. IÅ¡ 2016-01-22 nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad apklausoje nedalyvavo jo atstovas pagal įstatymÄ â€“ tėvas A.

P., tačiau joje dalyvavo kitas nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymÄ â€“ motina L. P.. Sprendimas nekviesti į apklausÄ mažamečio tėvo priimtas atsižvelgiant į vaiko interesus, kadangi mažametį vaikÄ galėjo trikdyti jo tėčio dalyvavimas apklausoje, kurioje jis turi duoti parodymus apie savo tėčio padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai prieÅ¡tarautų nepilnamečio interesams. Atsižvelgiant į tai, BPK 186 straipsnyje numatytas nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos pažeidimas nenustatytas.23.

Nukentėjusiojo motinos L. P. 2016-01-11 pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2016-01-05 jos buvęs sutuoktinis A. P. pasiėmė jų sÅ«nų T. P. ir iÅ¡sivežė į Vilnių. 2016-01-10, apie 19.20 val., jis parvežė sÅ«nų į namus. Pamačiusi mėlynes ant sÅ«naus kairės rankos, Å¡launies, užpakalio ir juosmens, ji paskambino A. P., kuris pasakė, kad davė sÅ«nui diržu „beržinės košės“, nes sÅ«nus jo neklausė. SÅ«nus T. P. sakė, kad tėtis mušė jį diržu ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Ji kreipėsi į Kauno klinikas, kur sūnui nustatė sužalojimus (t. 1, b. l. 41-43).24. Be to, mažamečio T. P. motina L. P. parodė, kad grįžus sūnui iš A. P. namų pastebėjo, jog T. P. yra nusiminęs, buvo nekalbus, jai paklausus kas atsitiko, nieko nesakė. Tuomet A. P. pasakė, kad pastarasis sūnui „užmetė“. Namuose ji sūnui liepė nusimauti kelnes ir pamatė, kad nuo jo juosmens iki užpakalio ir ant kairės rankos yra mėlynės. T. P. iš pradžių sakė, kad pargriuvo čiuožinėdamas su snieglente lauke, tačiau vėliau prisipažino, kad tėtis mušė su diržu, nes jis jo neklausė, nuogas išbėgo iš vonios.

Paskambinus A. P., pastarasis prisipažino, kad sÅ«nus neklausė, pradėjo draskyti akis, todėl jis jam „užmetė“. Liudytojos L. P. parodymai patvirtina T. P. teiginius, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad L. P. siektų melagingai apkalbėti A. P. bei primokė sÅ«nų apkaltinti tėvÄ nebÅ«tu muÅ¡imu, nukentėjusiojo motinos poveikio nenustatė ir ekspertė D. P..

25. Juolab, kad mažamečio nukentėjusiojo T. P. ir liudytojos L. P. parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. SavanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo 2016-01-11 protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo mažamečio atstovė pagal įstatymÄ L. P. tyrimui pateikė iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. A-5070481 kopijÄ , kuriame užfiksuota, kad 2016-11-11, 18.38 val., VÅ¡Ä® Kauno klinikose buvo apžiÅ«rėtas mažametis T. P., kurio teigimu 2016-01-10, apie 19 val., jį mušė tėtis A.

P. (t. 1, b. l. 72-73). 2016-03-21 L. P. atstovė advokatė E. M. Å . pateikė 8 vnt. nuotraukų, kuriose užfiksuoti mažamečio T. P. kÅ«no sužalojimai (t. 1, b. l. 76-81).26. Aplinkybę, kad pats nuteistasis pripažino, jog prieÅ¡ sÅ«nų panaudojo fizinį smurtÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusios tyrėjos M. S. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 8), kuriame nurodyta, kad į tarnybinį telefonÄ paskambinęs A. P. nurodė, jog skambina dėl savo sÅ«naus T. P., bei informavo, kad jis yra kariÅ¡kis ir jam nereikalingos jokios problemos, pranešė, kad jo sÅ«nus savo netinkamu elgesiu ir neklausymu jį iÅ¡provokavo, todėl buvo nubaustas.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei parodė, kad A. P. sakė, kad vaikas prisidirbo, tai ir gavo, kaip ji suprato, tai buvo bausmė vaikui.

27. Be to, iÅ¡ A. P. siųstų SMS žinučių nukentėjusiojo motinai L. P. matyti, kad jis prisipažino panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Tai patvirtina SMS žinutės: „Tikrai nejauciu jokio malonumo tokiu budu drausminti savo vaika, ir cia buvo jau krastutinumas perpildes taure. Dazniausiai teviska berzine kose tik i nauda. Bet tikrai neleisiu, kad is tevo tyciotusi, atsikalbinetu, ir laikytu durniaus vietoje. Kiti tevai ir stipriau baudžia“; „As ir pats gailiuosi, kad taip isejo, negi dabar reikia daeiti iki baudziamos bylos, kaip koks nusikaltelis...“;

„ Tautvydas neklauso, sugeba isvesti is kantrybes, taves neklauso, mokykloje buna problemos, ta zinai ir pati“; „Man irgi nesmagu, kad vaikas gavo i kaili. Dabar del vieno karto begi i visas instancijas, teismus, griauti man gyvenima. Ar tu suvoki, kad sugadinsi man gyvenima, del to, kad tikras tetis sudave dirzu, siekiant aukleti. Esam suauge zmones, galejom pasikalbeti, ar tau pasakiau, juk kad gavo i kaili, neslepiau“ (t. 1, b. l. 130-135). Juolab, kad A. P. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), iš kurio ir buvo L.

P. siųstos minėtos SMS žinutės.

28. Nukentėjusiojo T. P. nurodytos aplinkybės apie prieÅ¡ jį panaudotÄ fizinį smurtÄ neprieÅ¡tarauja 2016-02-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G99/2016(02) padarytoms iÅ¡vadoms, kad mažamečiui T. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokie sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. T. P. konstatuotos kraujosruvos kairiame dilbyje, abiejuose sėdmenyse, kairiame klube. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-01-10.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 74-75). Teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. M. patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad kietu, buku daiktu paveikus tam tikras kÅ«no sritis, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kumščiais, spiriant ir kitais panaÅ¡iais daiktais, galėjo bÅ«ti padaryti ir per sėdmenis suduodant diržu, tyrimo metu pats T. P. paaiÅ¡kino, kad tėtis kariÅ¡ku diržu sumušė per sėdmenis, jis dengėsi rankomis, sumušė rankas, nugarÄ , kojas, apie griuvimÄ su snieglente vaikas neminėjo.

Kai kuriose nuotraukose užfiksuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui, nes kritimo metu negalėjo atsirasti taisyklingos formos žymės.

29. Taip pat 2017-05-17 ekspertizės akte Nr. PEKG 77/2017 (01) konstatuota, kad T. P. nustatyta: trys pailgos poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje, viena pailga poodinė kraujosruva kairio klubakaulio srityje, dvi pailgos poodinės kraujosruvos kairio sėdmens srityje bei jų projekcijoje, dvi netaisyklingos formos kraujosruvos deÅ¡iniame sėdmenyje, viena kraujosruva deÅ¡inio sėdmens vidinėje dalyje, viena pailga poodinė kraujosruva deÅ¡inio sėdmens-Å¡launies riboje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių ribotÄ bei pailgÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, tikėtina smÅ«giuojant diržu.

Kraujosruvos kairiajame dilbyje paaiÅ¡kinamos dviem ar trimis trauminiais poveikiais, kraujosruvos kairio klubakaulio-sėdmenų srityse paaiÅ¡kinamos mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti laikotarpiu nuo 2016-01-09 iki 2016-01-10, visumoje ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nepaaiÅ¡kinami griuvimu ar griuvinėjimu dėl savo pobÅ«džio ir iÅ¡sidėstymo (t. 4, b. l. 17-18). Pirmosios instancijos teisme ekspertas V. K. patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad nustatytos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smÅ«gio diržu, sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui pagal savo iÅ¡sidėstymÄ ir formÄ , suskaičiavo apie 10 trauminio pobÅ«džio veiksmų.

Dauguma kraujosruvų atsirado kontaktuojant su pailgu pavirÅ¡iumi, tačiau griÅ«nant kontaktuojama su plokščiu pavirÅ¡iumi. Nuotraukose matyti linijos ir pasagos formos žymės, todėl kategoriÅ¡kai galima sakyti, kad kraujosruvos negalėjo atsirasti nuo griuvimo ant žemės. DeÅ¡inėje Å¡launyje matyti sagtis, atitinka diržo kilpÄ , deÅ¡inio segmento sritis. Tokio linijinio lanko formos žymės neatsiras griÅ«nant ant žemės grumsto. Yra kraujosruvos praÅ¡viesėjimai, kurie bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui, o ne atsitrenkimui ar prispaudimui.

Jei nukentėjusysis būtų apsirengęs, tokių odos pažeidimų neturėtų. Eksperto teigimu, kairio dilbio nugarinis paviršius nėra atsikišusi kūno dalis ir nebūdingos kraujosruvos griuvimui. Abu sėdmenis gali laikyti atsikišusia dalimi, bet kraujosruvų vaizdas ir pobūdis nebūdingas griuvimui. Ant dilbio viena kryptis, o ant sėdmenų skersinė. Dilbyje visi sužalojimai skersinio išsidėstymo, todėl ši lokalizacija rodo, kad gynybos metu galėjo atsirasti, kai užsidengė dilbiu.30.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abejojo L. P. darytų nuotraukų, kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo T. P. sužalojimai, autentiÅ¡kumu, kadangi iÅ¡ jų negalima nustatyti kas jose nufotografuotas, nuotraukos galėjo bÅ«ti retuÅ¡uotos telefone, juolab, kad jas atspausdino ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o L. P. atstovė, tyrimui jos pateiktos tik 2016-03-21. Tuo tarpu L. P. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad sÅ«nus ant rankos neÅ¡iojo ganėtinai stambiÄ sidabrinę grandinėlę, kuriÄ gavo dovanų.

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti kairės rankos dilbis su kraujosruvomis, matyti, kad ant vaiko rankos yra sidabrinė grandinėlė. Tai, kad nukentėjusysis turėjo grandinėlę neneigė ir pats A. P.. Be to, 1-oje, 2-oje ir 6-oje nuotraukose matomi vaiko drabužiai (t. 1, b. l. 78-81). Fotonuotraukų patikimumu neabejoja ir ekspertas V. K., kuris nurodė, kad jis kažkokių abejonių nuotraukų autentiÅ¡kumu nemato, tai tikros kraujosruvos. Eksperto teigimu, jos nepagražintos, nors ryÅ¡kumo nėra, bet viskas atitinka, prieÅ¡taravimų nėra, kraujosruvų spalva atitinka sužalojimų padarymo laikÄ , sužalojimų lokalizacija apraÅ¡yta iÅ¡vadoje atitinka nuotraukas.

L. P. paaiÅ¡kino, kad minėtas nuotraukas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikė tik 2016-03-21, nes manė, kad neprireiks jų pateikti, kadangi iÅ¡ pradžių buvo siÅ«loma A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jam nesutikus, ji iÅ¡ karto jas pateikė. Atsižvelgiant į tai, apelianto versija, kad nuotraukos netikros, jos gali bÅ«ti retuÅ¡uotos, atmetama kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija neabejoja L. P. pateiktų nuotraukų autentiÅ¡kumu ir patikimumu.31.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir A. P. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, negali bÅ«ti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.

Dėl bausmės32. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, kadangi mano, jog ji yra per griežta, neadekvati, neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų.

33. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®statymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iÅ¡ bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.34. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta ne tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė, bet ir kitų rÅ«Å¡ių bausmės – bauda arba areÅ¡tas.35. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A.

P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kurio pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta mažamečio sveikata, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, bÅ«damas anksčiau neteistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos nebegalioja, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė, atlieka karinę tarnybÄ , vedęs, turi mažamečius vaikus.

Be to, A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai A. P. bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o ne kuriÄ nors kitÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – yra mažesnė nei BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i bausmė savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra per griežta ir jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

Be to, pirmosios instancijos teismas A. P. pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjimo 1 metams.

37. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, tarnauja Lietuvos Respublikos kariuomenėje, jam gimė trečias sÅ«nus, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo, juolab, kad pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes atsižvelgė. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl neturtinės žalos38. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su priteista neturtine žala, nes vaikas nori bÅ«ti su tėčiu, noriai pas jį svečiuojasi, praleidžia savaitgalius, jokio streso, iÅ¡gÄ sčio, baimės ar kitokių nepatogumų nepatyrė.

39. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .40. Nukentėjusiojo T. P. atstovė pagal įstatymÄ pirmosios instancijos teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ apelianto priteisti 3500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kurio metu mažamečiui T. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl padarytų poodinių kraujosruvų kairiajame dilbyje, abiejuose sėdmenyse ir kairiojo klubo srityje. Nors nuteistojo veiksmais sukeltų trauminių poveikių liekamieji reiÅ¡kiniai Å¡iuo metu netrukdo nukentėjusiajam gyventi visavertį gyvenimÄ , tačiau nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgÄ laikÄ .

Akivaizdu, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ , stresÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Juolab, kad Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu T. P. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių, pasekmės gali pasireikÅ¡ti ir ateityje - gali paveikti tiriamojo santykius su kitais, socialinę adaptacijÄ , gali iÅ¡sivystyti psichikos sutrikimai, t. y. elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai, jam rekomenduojama teikti reguliariÄ psichologinę pagalbÄ , orientuotÄ Ä¯ bendros emocinės bÅ«senos, sÄ veikavimo su bendraamžiais stiprinimÄ , streso įveikimo ugdymÄ (t. 1, b. l. 118-124).

Be to, nuteistojo veiksmai, kuriais buvo sužalotas mažametis, buvo įžūlÅ«s, nes vaikui buvo suduoti smÅ«giai diržu į įvairias kÅ«no vietas, jis buvo muÅ¡amas artimo žmogaus, t. y. tėčio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 500 eurų neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

41. Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , atsižvelgė į aktualiÄ teismų praktikÄ ir nustatė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam.42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo A.

P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                  Gintaras Dzedulionis                                                                                                             Stasys Lemežis                                                                                                Vladislavas Lenčikas