2020-02-05 Nr. AB-2461-3-61-3-03235-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1229-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03235-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniais mazgais ir dušais. Dėl privatumo sąlygų gerinimo pareiškėjas ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, taip pat buvo pateikęs skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos neužtikrina šiose patalpose esančių asmenų privatumo taip, kaip jis būtų užtikrintas, jeigu būtų įrengtas tikras (izoliuotas) sanitarinis mazgas, todėl jei tuo metu, kai pareiškėjas yra sanitarinio mazgo patalpoje, į kamerą užeina kiti asmenys (prižiūrėtojai, kiti darbuotojai), pareiškėjas yra priverstas skubiai išeiti iš šios patalpos. Be to, užtraukta užuolaida atsiveria ir per susidariusį tarpelį matosi neuždengta sanitarinio mazgo zona.

3. Lukiškių TI-K 5 ir 2 postuose esančiuose dušuose taip pat nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, kadangi pertvaros uždengia pareiškėją tik nuo kitų kartu esančių suimtųjų (nuteistųjų), tačiau jį gali matyti pareigūnai.

4. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė dvasines kančias.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 24–29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose esantys sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais – sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m sienele, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

7. Nuteistiesiems yra suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše, o dušo patalpų įrengimas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą duše, Lukiškių TI-K dušuose įrengtos 1,6 m aukščio (0,4 m atstumas nuo pertvaros ir grindų) ir 1,2 m pločio pertvaros. Priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietoje, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti nustatytus tvarkos reikalavimus ir užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti.

8. Pažymėjo, jog pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu (b. l. 74–79) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo naudojantis dušais ir sanitariniais mazgais neužtikrinimo 2017 m. kovo 31 d. Pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui R. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 152 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais pažeidimo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu. Nustatė, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir administracinėje byloje Nr. I-3125-463/2017 pareiškėjas prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad neturtinę žalą patyrė dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais neužtikrinimo, be kita ko, 2017 m. kovo 31 d., o reikalavimai dėl žalos atlyginimo šiose bylose yra grindžiami iš esmės analogiškais motyvais ir reiškiami tos paties atsakovo – Lietuvos valstybės – atžvilgiu. Nurodė, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais neužtikrinimo 2017 m. kovo 31 d. nutraukė. Nurodė, kad byloje bus vertinama, ar atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisės į privatumą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su galimybe privačiai naudotis sanitariniais mazgais, teismas vadovavosi Tardy mo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punktu, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu. Nurodė, kad pataisos įstaigų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos kamerose esančius sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas su durimis. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, plėtojamoje vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti. Pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu sanitariniu mazgu, nėra konstatuojamas.

12. Teismas darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau jis buvo laikomas kamerose, kuriose ši patalpa buvo atskirta sienele ir užuolaida, o taip įrengtas sanitarinis mazgas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, paprastai yra laikomas įrengtu tinkamai. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas beveik visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas (kartu su kitu asmeniu pareiškėjas buvo laikomas tik nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 100), o iš Lukiškių TI-K atsakymų, pateiktų pareiškėjui, matyti, kad tuo metu, kai nuteistasis (suimtasis) yra sanitarinio mazgo patalpoje (kai yra užtraukta užuolaida), jis nėra stebimas kitų asmenų ir kiti asmenys (pareigūnai, darbuotojai) tuo metu neužeina į kamerą. Pažymėta, kad pareiškėjas, nors nesutiko su Lukiškių TI-K išdėstyta pozicija, kad pareigūnai ir kiti darbuotojai, matydami užtrauktas sanitarinio mazgo užuolaidas, neužeina į kamerą, ir teigė, kad dalis pareigūnų, užeidami į kamerą, neįsitikina, ar jis nėra sanitariniame mazge, šių aplinkybių nepagrindė ir nedetalizavo (pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai taip buvo įvykę, konkrečių asmenų (pareigūnų), užėjusių į jo kameras ir pan.), be to, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka būtų apskundęs minėtus Lukiškių TI-K raštus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti juose išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniais mazgais.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K neužtikrino jo privatumo naudojantis dušais, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma), 44, 18, 28.2 punktais. Pataisos įstaigose esančių dušo patalų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, kokiu būdu turi būti užtikrinamas asmenų privatumas naudojantis dušais, t. y. juose nėra nustatyta, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis, užuolaidomis ir pan. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatomis, pagal kurias viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami. Tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą.

14. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K dušinės įrengtos korpusų postuose. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengti / apsirengti, veikia mechaninė vėdinimo sistema (įrengti ventiliatoriai), privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, šviestuvai, tinkamai apšviečiantys patalpą. Dušinėje esantis maišytuvas yra techniškai tvarkingas, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia, į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos dezinfekcijos priemonėmis. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtų pertvarų aukštis – 1,6 m (įskaitant 0,4 m atstumą tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Iš Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštų, Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 22 d. rašto teismas nustatė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) saugumą, dušo patalpose yra įrengtas stebėjimo langelis.

15. Išdėstytos aplinkybes patvirtino, kad Lukiškių TI-K dušuose nėra tinkamai užtikrintas asmens privatumas – dušuose yra įrengtos sienelės, iš dalies apsaugančios duše esančio asmens privatumą nuo kitų duše esančių nuteistųjų (suimtųjų), tačiau juose nėra įrengta užuolaidų, todėl asmenis per stebėjimo langą gali matyti Lukiškių TI-K pareigūnai. Pažymėta, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad būdamas duše, pareiškėjas gali sukelti žalos sau ar kitiems asmenims, be kita ko, nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Teismas darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (531 parą) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais. Šiame kontekste pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė, kiek kartų per savaitę jis naudojosi dušais, tačiau, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime išdėstytos aplinkybės patvirtino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinama ši teisė. Teismas vertino, kad pareiškėjas naudojosi dušais 1 kartą per savaitę, ir darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui 76 kartus (531 para / 7) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais.

16. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį, net 531 parą, 76 kartus, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais, taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis. Antra vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 2 500 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 152 Eur suma.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 82–86).

18. Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis bei neturtinės žalos atlyginimu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas R. N. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 92–93) prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo (b. l. 96–97).

22. Kalėjimų departamentas palaiko visus Lukiškių TI-K apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais neužtikrinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylos dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl privatumo neužtikrinimo 2017 m. kovo 31 d., atlyginimo nutraukė, o dėl likusio laikotarpio nustatęs, kad dušuose yra įrengtos sienelės, tačiau nėra įrengta užuolaidų, konstatavo, kad tokiu būdu 531 parą (76 kartus) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais, o pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo atmetė ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei priteisė jam iš atsakovo 152 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai ir žala.

26. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su dalimi teismo išvadų, dėl ko skundžiamas sprendimas yra keičiamas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

27. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu tinkamai nebuvo užtikrintas dėl to, kad nors dušuose yra įrengtos sienelės, iš dalies apsaugančios duše esančio asmens privatumą nuo kitų duše esančių nuteistųjų (suimtųjų), tačiau juose nėra įrengta užuolaidų, dėl ko asmenis per stebėjimo langą gali matyti Lukiškių TI-K pareigūnai.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra ne kartą konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

30. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

31. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjas visiškai nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, Lukiškių TI-K dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio ir 1,2 m pločio sienelėmis iš abiejų pusių, sprendžia, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, dėl ko tokio pobūdžio pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nacionalinės teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigų dušo patalpose įrengti sieneles, skiriančias maudymosi vienas.

32. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvadomis dėl privatumo užtikrinimo naudojantis kameros tipo patalpoje esančiu sanitariniu mazgu: nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida. Pareiškėjas beveik visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas, išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. (18 parų), kai kameroje buvo laikomi 2 asmenys.

33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas būtų įrengtas kaip atskira patalpa. Todėl pareiškėją laikant kameroje kartu su kitu asmeniu, kai sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto iš vienos pusės atskirtas tik užuolaida, buvo neužtikrinamas pareiškėjo privatumas.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors dušo, kuriuo ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, įrengimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo pažeidimą, tačiau pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas naudojantis sanitariniu mazgu tuo laikotarpiu, kai kameroje jis buvo laikomas ne vienas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

37. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

39. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

40. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualią EŽTT ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad nebuvo nustatyta ploto, higienos normos reikalavimų pažeidimų ir kt.), byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą (18 parų, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas, buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), įvertinusi kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 152 Eur, netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pareiškėjui priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą sumažinti iki 60 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl Lukiškių TI-K padaryto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan