8fb36055-2cc3-46db-b1fc-da902ca24faa · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-245-1009/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-016909-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant B. V.-U., Ž. G., dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam V.

R., nukentėjusiajai L. Ž. ir jos atstovui advokatui D. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. R. 2020 m. sausio 10 d., apie 17.51 val. Kaune, Partizanų gatve vairuodamas automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo Taikos pr. link Birželio 23-osios g. ties Partizanų g. namu Nr. 1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta 1,82 promilės alkoholio koncentracija, bei 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios L.

Ž., jÄ parbloÅ¡kė ir padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad nepastebėjo į keliÄ išėjusios pėsčiosios, todėl jÄ partrenkė. Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Buvo tamsus paros metas, lijo, matomumas blogas. Nukentėjusioji L. Ž. civilinį ieÅ¡kinį palaikė iÅ¡ dalies, prašė priteisti 6 358,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

PaaiÅ¡kino, jog iki Å¡iol jai reikalinga reabilitacija, buvo nedarbinga net keturis mėnesius. Po patirtos traumos gali nueiti trumpesnį atstumÄ , negali ilgai sėdėti. Kaltinamajam atleido, mano, kad jam nereikia skirti bausmės, nes susitaikė. Kaltinamojo V. R. kaltė be visiÅ¡ko jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie iÅ¡tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nukentėjusioji L. Ž. parodė, jog 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., Kaune, ėjo nuo Taikos pr. link Partizanų g., J.

Basanavičiaus gatvės Å¡aligatviu pagal automobilių judėjimo kryptį. Priėjo nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , kur reikia kirsti Partizanų g. Prie perėjos daugiau laukiančių žmonių nebuvo nei vienoje kelio pusėje. Tuo metu buvo intensyvus transporto priemonių judėjimo srautas, automobiliai važiavo vienas paskui kitÄ , buvo susidariusi spÅ«stis. AiÅ¡kiai matė, kad Partizanų gatvėje nuo Birželio 23-osios g. pusės atvažiavusių automobilių kolona sustojo. Pažvelgė į kairę kelio pusę – atvažiuojančių automobilių, kitų transporto priemonių nebuvo.

BÅ«dama tikra, kad eiti saugu, įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Praėjo beveik pusę kelio, t. y. pasiekė važiuojamosios dalies vidurį, kai pajuto smÅ«gį į kairę kÅ«no pusę. Krito ant važiuojamosios dalies veidu žemyn. Stipriai susitrenkė veidÄ , deÅ¡inę rankÄ , kojos kelius. SÄ monės praradusi nebuvo. Matė, kad iÅ¡ sustojusių automobilių lipa žmonės, kurie jai padėjo atsikelti. Atsisėdo į jai nepažįstamo žmogaus automobilį, kur ir sulaukė atvykusių medikų.

Atvykus medikams buvo nuvežta į LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikas, kur atlikus tyrimus po apžiÅ«ros buvo iÅ¡leista į namus, toliau tęsė gydymÄ VÅ¡Ä® Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje. Å iai dienai gydymas nėra baigtas, nesiliauja skausmai nugaroje, dėl to atlieka pakartotinus tyrimus (1 t., b. l. 118–119). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG1270/2020(02) nurodyta, jog L. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, deÅ¡iniame petyje, keliuose, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, deÅ¡inio apatinio 6-o danties vainiko lūžis, deÅ¡inio peties ir deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio Å¡eivikaulio galvutės lūžis, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyÅ¡imas, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyÅ¡imas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104–105). Liudytoja R.

B. parodė, jog 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., vairavo automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. gatve nuo Birželio 23-osios link J. Basanavičiaus al. Artėdama prie sankryžos su J. Basanavičiaus al. matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pastebėjo, jog iÅ¡ kairės pusės, pagal jos važiavimo kryptį, prie perėjos priėjo moteris. Suprato, kad ji ketina per jÄ eiti, todėl pradėjo mažinti savo važiavimo greitį ir prie perėjos pilnai sustojo.

Moteriai įpusėjus juostos vidurį, jai iÅ¡ kairės pusės, nuo Taikos prospekto atvažiavo lengvasis automobilis VOLVO, tamsios spalvos. Minėtas automobilis prie pėsčiųjų perėjos nesustojo ir parbloÅ¡kė ėjusiÄ moterį. Pastaroji nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Automobilis iÅ¡ karto sustojo, nes jo važiavimo greitis nebuvo didelis. Po įvykio liudytoja liko stovėti prie perėjos, įjungė savo automobilio avarinę signalizacijÄ . Pradėjo rinktis paÅ¡aliniai žmonės, sustojo pravažiuojantys automobiliai.

Matė, kad moteris buvo pasodinta į kažkieno automobilį, kadangi lauke lijo. Liudytoja išlipusi iš savo automobilio matė, kad VOLVO automobilyje už vairo sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis. Jis buvo su akiniais. Matė, kad kažkas sėdėjo automobilio gale. Su VOLVO vairuotoju nekalbėjo, tačiau matė, kad jis yra susinervinęs. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Pastarieji moterį išsivežė (1 t., b. l. 107–108). Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta – Kaunas, Partizanų g. - J.

Basanavičiaus al. gatvių sankryža. Tamsus paros metas, apsiniaukę, lyja. Kelio danga šlapia, tiesus kelio ruožas, nereguliuojama sankryža, atvira vietovė (1 t., b. l. 14–18). Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Volvo V40, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 19–21). Kauno AVPK PR vyr. patrulio M. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog V. R. patikrinimo alkoholio matuokliu mažiausias rezultatas buvo 1,82 promilės (1 t., b. l. 22), o alkoholio matuoklio metrologinė patikra, sertifikato duomenimis, tikrinimo metu galiojo (1 t., b. l. 28).

VĮ Regitra duomenimis automobilio Volvo V40, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) savininkė L. R. (1 t., b. l.

29) VÅ¡Ä® Emprekis duomenimis automobilio Volvo V40 kaina 1 470,00 eurų (1 t., b. l. 34). Ä®rodymai dėl nusikalstamos veikos ir jos vertinimas BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamasis V. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad vairuodamas automobilį ir sukdamas nepastebėjo pėsčiosios, dėl to įvyko eismo įvykis. Buvo tamsus paros metas, lijo. Tokius jo parodymus patvirtina ir apklaustos nukentėjusioji L. Ž. bei liudytoja R. B.. Be to, šiuos įrodymus papildo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad buvo tamsus paros metas, lijo, kelio danga buvo šlapia.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, L. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, dešiniame petyje, keliuose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinio apatinio 6-o danties vainiko lūžis, dešinio peties ir dešinio kelio sumušimas, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio šeivikaulio galvutės lūžis, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyšimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ä®vykio vietoje automobilio vairuotojui V. R. alkotesteriu patikrintas neblaivumas – 1,82 promilės. IÅ¡ byloje esančių tarnybinio praneÅ¡imo, neblaivių asmenų žurnalų iÅ¡rašų matyti, kad kaltinamasis V. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, mažiausia alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore alkotesterio parodymais 1,82 promilės. IÅ¡ patikros sertifikato matyti, kad V. R. neblaivumo tikrinimo metu galiojo alkotesterio metrologinė patikra. IÅ¡vardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje.

Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų gauti neteisėtais bÅ«dais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Å ie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningÄ visumÄ , kurių viseto pagrindu darytina iÅ¡vada ir neginčijamai nustatyta, jog bÅ«tent kaltinamojo V. R. veiksmai, tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios L.

Ž., nes buvo neblaivus, jÄ parbloÅ¡kė ir padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo V. R. veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Å ioje baudžiamojoje byloje V. R. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Prokuroras laikėsi pozicijos, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymo laikai yra skirtingi, tačiau su tokia prokuroro iÅ¡dėstyta pozicija baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas nesutinka. Spręsdamas klausimÄ dėl veikų kvalifikavimo apylinkės teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

KET 14 punkto pažeidimo kriminalizavimas 2811 straipsnio 1 dalyje nereiÅ¡kia, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi bÅ«ti inkriminuojama su BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytomis nusikalstamomis veikomis. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad Å¡io straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytÄ veikÄ padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytÄ KET pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata.

Taigi, tas pats neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų sudėtyse, tik jis yra vienintelis BK 2811 straipsnio 1 dalyje požymis ir vienas iÅ¡ BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių. Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamÄ veikÄ apraÅ¡antys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Å iuo atveju tas pats požymis – vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje požymis.

Situacija yra tokia, kad visa BK 2811 straipsnio 1 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties arba BK 281 straipsnio 2 dalis nustato visumÄ požymių, kurios dalis yra 2811 straipsnio 1 dalies sudėtis. Toks atvejis baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas normų visumos ir dalies konkurencija. Baudžiamosios teisės teorija tokios rÅ«Å¡ies normų konkurencijÄ siÅ«lo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu apraÅ¡ytos, veikos.

Taip Å¡iuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltininko vairavimÄ esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir pagal 2811 straipsnio 1 dalį, Å¡is jo veiksmas teisiÅ¡kai bÅ«tų įvertintas du kartus. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Veikos pavojingumÄ , visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimÄ ir yra laikomas rÅ«Å¡iniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio atskirų dalių sankcijas matyti, kad 2 dalies sankcija nustato baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o BK 2811 straipsnio 1 dalyje sankcija nustato baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Didesnis BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad Å¡i veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl Å¡iuo aspektu taikytina visumÄ atitinkanti norma. Be rÅ«Å¡inio pavojingumo lygmens kiekviena nusikalstama veika turi individualų pavojingumÄ , nes net ir tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atvejai gali bÅ«ti skirtingo pavojingumo ir daug kas priklauso nuo veikos padarymo aplinkybių ir vertinamųjų kriterijų.

Veikos pavojingumas gali priklausyti ir nuo nusikaltimų rÅ«Å¡ies bei kategorijos. Nusikaltimų kategorijų iÅ¡skyrimas susijęs su tam tikrais teisiniais padariniais kaltinamajam. Nors BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma veikiant neatsargiai, o BK 2811 straipsnio 1 dalyje – tyčia, skirtingiems nusikaltimams priskiriamų neatsargaus ir tyčinio nesunkaus nusikaltimų pavojingumas iÅ¡ esmės nesiskiria. Asmenims, nuteistiems tiek už neatsargų, tiek už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ numatytos tokios pačios sÄ lygos dėl įvairių atsakomybės sÄ lygų: atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38, 39, 40 straipsniai), bausmės skyrimo pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims (BK 55 straipsnis), atleidimo nuo bausmės (BK 75 straipsnis), senaties (BK 95, 96 straipsniai) teistumo iÅ¡nykimo (BK 97 straipsnis).

Tapačios sÄ lygos nuteistiems už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus numatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje, kuris numato, kad už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, teismui nustačius, bausmę gali atlikti atvirose kolonijose. Taigi, nagrinėjamu atveju besiskirianti nusikaltimų veikų kaltės forma (neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai), reikÅ¡mingos įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui ir kaltininko atsakomybei neturi.

Normos visumos ir dalies konkurencijos taikymo atveju, panaikinus veikos kvalifikavimÄ pagal nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , kaltininko padėtis nėra suÅ¡velninama, nes įstatymas numato tapačius teisinius padarinius ir kaltininko teisinę padėtį ir už neatsargų nusikaltimÄ . Tyčinė kaltės forma nedaro veikos pavojingesnės už neatsargų nusikaltimÄ , nes tokiu atveju BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta neatsargi veika, kai nesunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata, bÅ«tų mažiau pavojinga už tyčinį automobilio vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam, kai nebuvo sukelti jokie padariniai.

Nors prokuroras, grįsdamas kaltinimÄ , teikė argumentus dėl skirtingo tyčinės ir neatsargios veikų reikÅ¡mės suteikdamas tyčinėms veikoms didesnę reikÅ¡mę ir didesnį pavojingumÄ , tačiau jo paties veiksmuose tokios reikÅ¡mės nesimato. Prokuroras siÅ«lė už veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje paskirti 60 parų areÅ¡to bausmę, o už veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje paskirti 40 parų areÅ¡to, t .y už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ prašė Å¡velnesnės bausmės nei už neatsargų nusikaltimÄ .

BK 281 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik jÄ papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Tokiu atveju asmens neblaivumas tampa teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, nes jis sÄ lygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus, o ir pačius vairuotojus, kurie bÅ«dami neblaivÅ«s pažeidžia kelių eismo taisykles, padaro eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro bÅ«dami blaivÅ«s. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį sÄ lygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau bÅ«na įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes.

Teismas pažymi, kad tai nereiÅ¡kia, jog neatsargi veika eliminuoja tyčinę veikÄ ir toks teisės aiÅ¡kinimas nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį, nes neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, bet nagrinėjamu atveju tyčinė nusikalstama veika nėra papildomai kvalifikuojama dėl jau aptartos normų visumos ir dalies konkurencijos. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia Å¡ių veikų kvalifikavimo pagal dvi skirtingas straipsnio dalis.

Tesimo nuomone, nagrinėjamos situacijoje yra baudžiamosios teisės teorijoje žinoma miÅ¡rios kaltės forma. MiÅ¡ri kaltė pasireiÅ¡kia tyčine kalte vienų nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu ir neatsargia kalte kitų tos pačios nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu. Esant miÅ¡rios kaltės formos variantui asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiÅ¡kia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte. Å iuo atveju kaltininkas atliko tokį pat veiksmÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir jo supratimas apie Å¡iuos veiksmus buvo toks pats nepaisant jo veiksmų teisinio įvertinimo.

Vairuodamas neblaivus kaltininkas suprato, kad jis yra neblaivus dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio ir vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Juk kvalifikuodami jo veiksmus pagal du straipsnius turėtume sakyti, kad dėl BK 281 straipsnio 2 dalies jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo ir nenorėjo taip veikti, o dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti. Tačiau tas pats veiksmas negali bÅ«ti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis. Å ioje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad V.

R. vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. MiÅ¡rios kaltės atveju nustačius, kad kaltininko veikoje yra ir tyčinės, ir neatsargios kaltės elementų, nusikaltimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas pagal vienÄ BK straipsnį. Nors valstybinis kaltintojas teigė, kad nesutampa BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pradžios momentas, dviejų straipsnio dalių kvalifikavimas atskirai motyvuojamas tuo, kad padarytos dvi skirtingos veikos, kurios prasidėjo ir baigėsi skirtingu metu, kad tyčinės nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir ji laikoma baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, o neatsargios nusikalstamos veikos atveju veikos sudėtis yra materiali ir laikoma baigta nuo padarinių atsiradimo.

Toks argumentavimas nėra pagrįstas, nes kaltinime nėra įvertintas laiko tarpas, kai neblaivus V. R. vairavo automobilį nuo jo pajudėjimo iki eismo įvykio, kaip lyg ir šio laiko tarpo iš viso nėra, kaltinime nurodomas veikų padarymo laikas – 2020 m. sausio 10 d., apie 17.51 val., vieta ta pati, veiksmai – automobilio vairavimas, nuteistojo būsena – apsvaigimas nuo alkoholio. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baigta nuo veiksmų pradžios, t. y. nuo automobilio vairavimo pradžios.

Kaltininkas, bÅ«damas neblaivus sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti ir jau padarė nusikaltimÄ , BK 2811 straipsnio 1 dalies požymiai įvykdyti. Tačiau realiai veika pradėjus vairuoti automobilį nepasibaigė ir tęsėsi toliau, vairuotojas toliau važiuoja, kol įvyksta eismo įvykis. Atvejais, kai padaroma tik 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir nekilus jokiems padariniams, automobilio vairavimo laiko tarpas nėra toks reikÅ¡mingas, nes veika jau gali bÅ«ti vertinama kaip baigta.

Prokurorui teigiant, kad 2811 straipsnio 1 dalyje nusikaltimas yra baigtas nuo vairavimo pradžios laiko, paprastai visose tokio pobūdžio bylose vairuotojo veiksmai pačios prokuratūros yra aprašomi ne kaip padaryti vairavimo pradžios vietoje ir laiku, o kaip padaryti vairavimo pabaigoje (sustabdžius policijos pareigūnams ar sustojus įvykus eismo įvykiui) ir tuo metu, kai vairuotojas baigia vairuoti (sustabdytas policijos pareigūnų ar eismo įvykio vietoje). Taip yra ir šioje byloje, V. R. kaltinamas vairavęs neblaivus ne toje vietoje, kur pradėjo vairuoti (tokia vieta prokuratūros net nebuvo nustatoma) ir ne tuo laiku, kuriuo V.

R. pradėjo vairuoti (Å¡io laiko prokuratÅ«ra irgi nenustatinėjo), o toje vietoje ir tuo laiku, kur įvyko eismo įvykis ir jis baigė vairuoti. Jeigu pritarti prokuroro argumentui, kad pradėjus važiuoti nusikalstama veika jau yra baigta ir to pakanka vairuotojo veiksmams kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kaip vertinti tolesnį transporto priemonės vairavimÄ â€“ ar tai nėra nusikalstami veiksmai ir jų nereikia niekaip vertinti (bet tada jie lieka be teisinio įvertinimo), ar tai yra nesuskaičiuojama virtinė naujų BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, koks nuvažiuotas atstumas reiÅ¡kia vis naujÄ nusikaltimÄ .

Ä® visus Å¡iuos klausimus atsako trunkamosios nusikalstamos veikos sÄ lygos. Automobilio vairavimas apsvaigus yra trunkamasis nusikaltimas, kuris prasidėjo pradėjus važiuoti ir tęsėsi iki sustojimo padarius eismo įvykį. Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ ir kasacinio teismo praktikÄ trunkamoji nusikalstama veika apibÅ«dinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011).

Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats jÄ nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymÄ . Pats pirmas trunkamosios veikos požymius atitinkantis veiksmas jau reiÅ¡kia visiÅ¡kai realizuotÄ to nusikaltimo sudėtį, bet nereiÅ¡kia jo pabaigus. Trunkamosios nusikalstamos veikos požymis jungia kaltininko veiksmus į vienÄ nepertraukiamÄ grandinę, kai automobilis tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo vairuojamas bÅ«nant apsvaigus, iki kol veika pasibaigė, kai eismo įvykio metu atsirado padariniai.

Kadangi V. R. padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji, nėra pagrindo dvi to paties BK straipsnio dalis kvalifikuoti atskirai, todėl V. R. iÅ¡teisintinas pagal 2811 straipsnio 1 dalį, nes Å¡i nusikalstama veika nepadaryta. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-270-654/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 320-693/2018). Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatomis asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėto straipsnio numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ , susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ , jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido.

Ketverių metų laikotarpiu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatytais pagrindais atleistas nebuvo, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas laiko, jog Å¡i jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, o ne dėsninga kaltinamojo gyvenimo bÅ«do iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas laiko, kad yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡iotis ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai, naudodamasis Å¡iomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Å iurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sÄ moningai pažeidžiant kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), taip pat padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , eismo įvykio padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«džio, negali bÅ«ti kriterijus vertinant kelių eismo taisyklių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumÄ , nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. R. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas laikoma, jog padarytas Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, padarytas neatsargus nusikaltimas, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimų pobÅ«dį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Kasacinio teismo apžvalgoje nurodyta, kad neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atvejais paprastai netaikomas konfiskavimas, nereiÅ¡kia draudimo konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankius ar priemones visų neatsargių nusikalstamų veikų atvejais. Å ioje byloje nustatyta, kad V. R. tyčia vairavo transporto priemonę apsvaigęs, o padariniai kilo iÅ¡ neatsargumo. Jis yra kaltinamas pažeidęs ne tik KET 14 punkto reikalavimus, bet ir KET 30 punkto reikalavimus.

Jeigu nebūtų kilusios BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, jo veiksmai būtų kvalifikuoti kaip savarankiškas atskiras tyčinis BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas ir konfiskavimas būtų galimas. Argumentuojant galimybę konfiskuoti transporto priemonę vairuotojo veiksmus kvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį yra svarbūs turto konfiskavimo tikslai. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bausmės tikslas yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vairavimas esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, kelia didelį pavojų visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai, privačiam ir vieÅ¡ajam turtui.

Neblaivus vairuotojas sunkiau orientuojasi, sulėtėja jo reakcijos laikas, tai jis lėčiau reaguoja į kelyje iÅ¡kilusias kliÅ«tis, kitus vairuotojus ar pėsčiuosius. Tokių veiksmų pavojingumas ir žala ypač matosi sužalojus kito žmogaus sveikatÄ ar net kitam žmogui mirus. Žmonės nori gatvėje jaustis saugiai, nebijodami girtų vairuotojų keliamo pavojaus iÅ¡leisti vaikus į mokyklÄ , patys nebijoti eiti gatve ar važiuoti transporto priemone. Valstybės valdžios veiksmai griežtinant atsakomybę neblaiviems vairuotojams rodo tikslÄ taikyti visas įmanomas ir kuo griežtesnes sankcijas.

Todėl bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonių, taikymas neblaiviems vairuotojams, nors ir sukėlusiems pasekmes dėl neatsargumo, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus. 2811 straipsnio 1 dalies atveju vienas iÅ¡ transporto priemonės konfiskavimo tikslų yra siekis, kad kaltininkas tuo automobiliu daugiau nenusikalstų. Tikimybė, kad padaręs BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytus nusikaltimus kaltininkas tuo pačiu automobiliu dar kartÄ nusikals yra tokia pati. Nusikalstamos veikos įrankių arba priemonių konfiskavimo galimybę patvirtina ir naujausia kasacinio teismo nutartis, kurioje buvo nagrinėta analogiÅ¡ka situacija.

Kasacinio teismo nutartimi nuteistojo veiksmus buvo nuspręsta kvalifikuoti pagal vienÄ iÅ¡ neatsargias nusikalstamas veikas apibrėžiančių BK 281 straipsnio dalių, o automobilio vertės konfiskavimo klausimas paliktas nepakeistas. Kasacinis teismas nutartimi panaikino apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį su pakeitimais: panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis buvo iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LikusiÄ apylinkės teismo nuosprendžio dalį kasacinis teismas paliko nepakeistÄ . Apylinkės teismas nuosprendyje buvo nurodęs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra Station“ vertę atitinkančiÄ pinigų suma – 2670 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/693/2018). Taigi kasaciniam teismui palikus apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskavimo nepakeistÄ , spręstina, kad automobilio vertės konfiskavimas neatsargios nusikalstamos veikos padarymo atveju yra tinkama ir galima baudžiamojo poveikio priemonė.

Esant galimybei taikyti nusikalstamos veikos įrankių ar priemonių konfiskavimÄ ir neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atveju, teismas sprendžia klausimÄ dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio savininkas kaltinamasis (1 t., b. l. 111–113). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281 straipsnyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Taigi, automobilis „Volvo 40“, kurį vairavo nuteistasis V. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , todėl yra konfiskuotinas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji L. Ž. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 6 358,00 eurų neturtinės žalos. IÅ¡ byloje esančio If P&C Insurance AS filialo praneÅ¡imo matyti, kad nukentėjusiajai iÅ¡mokėta 3 642,00 eurų neturtinė žala.

L. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Å¡i iÅ¡mokėta žalos atlyginimo suma yra neadekvati, nes ji buvo nedarbinga keturis mėnesius, jai reikalinga reabilitacija, dėl patirtos traumos sunku sėdėti, gali nueiti trumpesnį atstumÄ , iÅ¡liko baimė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ . Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai L. Ž. buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis veide, deÅ¡iniame petyje, keliuose, muÅ¡tine žaizda apatinėje lÅ«poje, deÅ¡inio apatinio 6-o danties vainiko lūžiu, deÅ¡inio peties ir deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imu, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustiniu lūžiu, kairio Å¡eivikaulio galvutės lūžiu, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio daliniu plyÅ¡imu, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyÅ¡imu.

Nukentėjusioji pareiÅ¡kusi 7 400,00 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu savo reikalavimÄ sumažino iki 6 358,00 eurų. Civilinis atsakovas – If P&C Insurance AS filialas mano, jog civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir praÅ¡o jį atmesti, kadangi nukentėjusiajai, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus bei sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , buvo iÅ¡mokėta 3 642,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, kuri atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ .

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, su civilinio atsakovo nurodytais motyvais teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis atsakovas, grįsdamas savo pozicijÄ , nors rėmėsi teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau neanalizavo paminėtose bylose nustatytų sužalojimų, atitikusių nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ civilinio atsakovo paminėtos ir formuojamos teismų praktikos akivaizdu, jog nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens patirti iÅ¡gyvenimai ir jiems atlyginti nustatinėjama suma tiesiogiai siejasi ne tik su sveikatos sutrikdymo mastu, bet ir su konkrečiais sužalojimais.

Å ioje byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė kraujosruvas ir muÅ¡tines žaizdas, danties vainiko lūžimÄ , peties ir kelio sumuÅ¡imÄ , blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustinį lūžį, kairio Å¡eivikaulio galvutės lūžį, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio dalinį plyÅ¡imÄ , kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyÅ¡imÄ . Be to iÅ¡ byloje esančių medicininių duomenų matyti, jog nukentėjusioji tuoj po įvykio buvo nuvežta į klinikinę ligoninę, kur nustačius smarkius abiejų kojų, deÅ¡inio peties ir veido sumuÅ¡imus, buvo iÅ¡leista gydytis į namus, tačiau dėl ilgo gydymo (kaulų lūžimo, danties skilimo, menisko bei priekinio kryžminio raiščio plyÅ¡imo) buvo nedarbinga 121 kalendorinę dienÄ .

Pažymėtina, jog sprendžiant asmens patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, vertinamos ne tik faktinės aplinkybės (nedarbingume iÅ¡bÅ«tas laikotarpis, sumuÅ¡imų, lūžių, patempimų kiekis) bet atsižvelgiama į kompleksÄ dėl įvykio kilusių pasekmių. Todėl kasacinės instancijos formuojamoje praktikoje pažymėta, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Taigi, kilusios pasekmės yra esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, tačiau įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji dėl įvykusio autoįvykio patirtų sužalojimų juto didelį fizinį skausmÄ , tęsiant gydymÄ nedarbinga buvo 121 kalendorinę dienÄ , tačiau iki Å¡iol turi sunkumų vaikščiojant esant slidžiai kelio dangai, kadangi judesiai nėra užtikrinti ir iÅ¡likusi baimė ne tik dėl judėjimo, bet ir ėjimo per važiuojamÄ jÄ dalį, be to gydymas dar tęsiasi, vartoja nuskausminamuosius vaistus, atliekamos reabilitacijos procedÅ«ros, siekiant palengvinti liekamuosius reiÅ¡kinius.

Taigi juntamas fizinis ir psichologinis diskomfortas neabejotinai blogina gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas rekomendacijas ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“, sveikatos sutrikdymo laikotarpį, nukentėjusiosios patirtus nepatogus, iÅ¡gyvenimus bei pasekmes, kurios iÅ¡likę iki Å¡iol, t. y. baimė vaikščioti važiuojamÄ ja kelio dalimi, tęsiamÄ reabilitacinį gydymÄ , danties skilimÄ , kurio atstatymas be papildomos intervencijos negalimas, nukentėjusiosios L.

Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies – priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo 2358,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (viso atlygintinos žalos dalis 6000,00 eurų) (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl proceso iÅ¡laidų NukentėjusiÄ jÄ L. Ž. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas D. K.. IÅ¡ pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokato D. K. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 1000,00 Eur., kuriuos praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal sudarytÄ teisinės pagalbos sutartį su advokatu D. K.. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. R. yra asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , kad jam tokia pagalba bÅ«tų teikiama. Nukentėjusiajai L. Ž. atstovaujantis advokatas D. K. parengė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, ikiteisminiame tyrime, atstovavimo iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ginčo proceso iÅ¡laidų atlyginimo, bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl Å¡ios proceso iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo V.

R. (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Procesinės prievartos priemonės, dokumentai Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus. V. R. iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas siųstinas VÄ® Regitra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. R., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja.

V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 21 d.

V. R. iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , esantį byloje (1 t. , b. l. 155) perduoti valstybės įmonei „Regitra“ ir praneÅ¡ti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. R. atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Konfiskuoti V. R. automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ L. R. vardu. Kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento paėmimÄ bei specialiosios teisės sustabdymÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Priteisti iÅ¡ civilio atsakovo – If P&C Insurance AS filialo – nukentėjusiajai L.

Ž. 2 358,00 (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni) eurus neturinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ V. R. nukentėjusiajai L. Ž. 1000,00 eurų (vienÄ tÅ«kstantį eurų 00 ct) advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Sigita Kazlauskienė