2021-02-03 Nr. AB-2463-3-61-3-02851-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-168-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02851-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal S. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-3407900 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo administruoti pareiškėjos 2018 metų paraišką, pripažįstant, kad deklaruotas reikalavimus atitinkantis tinkamas paramai faktinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas yra 19,22 ha.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog 2018 metų paraiškoje pareiškėja deklaravo 19,22 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, o faktinis Agentūros nustatytas 15,50 ha tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. Agentūra nenurodė, kuriuose sklypuose buvo nustatytas tinkamas paramai faktinis 15,50 ha plotas ir kokie pažeidimai lėmė, kad lyginant su deklaruotu sumažėjo faktinis plotas, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis buvo sumažinta ne tik pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, bet ir žalinimo išmoka. Be to, kaip galutinis plotas, už kurį mokama išmoka, nurodomas ir 15,47 ha plotas. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ankstesniame 2019 m. birželio 7 d. sprendime, kuris vėliau buvo panaikintas, Agentūra buvo nurodžiusi, kad faktinis plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus yra tik 6,43 ha, o skundžiamame Sprendime nustatytas 15,50 ha arba 15,47 ha plotas. Pareiškėja nesutiko su skundžiamu Sprendimu jai pritaikytomis sankcijomis, laikė jas nemotyvuotomis, nes nenurodytas pritaikytų sankcijų dydžių teisinis pagrindas, nepateikta informacija, kaip apskaičiuotas galutinis sankcijos dydis. Pasak pareiškėjos, norėdama nustatyti faktinius tinkamus paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, Agentūra turėjo atlikti matavimus, tačiau skundžiamame Sprendime Agentūra nenurodė, kokiomis matavimo priemonėmis atliko matavimus ir kokie matavimo metodai buvo taikomi.

3. Pareiškėjos teigimu, Agentūra skundžiamame Sprendime taip pat konstatavo, kad 2018 metų paraiškoje pareiškėja deklaravo 19,22 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte, o faktiškai nustatytas tik 6,43 ha, tačiau nenurodė, kuriuose sklypuose šis plotas buvo nustatytas bei nepagrįstai pritaikė už tai sankcijas.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje, kurioje yra pareiškėjos valdos, 2018 m. birželio 28 d. buvo užfiksuota stichinė sausra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Vertinant pareiškėjos paraišką force majeure (nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti ar išvengti) aplinkybė (sausra) jau buvo pripažinta Vyriausybės nutarimu, todėl turėjo būti žinoma visuotinai. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 3D-553 pakeitė 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 54.5 papunktį, nustatant, kad esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai pareiškėjas neturi teikti jokių pranešimų Agentūrai ir jam negali būti taikomos jokios sankcijos. Todėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. derlius turėjo būti įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Agentūra nurodė, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja EKO taisyklių 54.5 papunkčio nuostatas, kadangi minėtame papunktyje aiškiai įtvirtinta nuostata, jog sankcijos nėra taikomos tuo atveju, jeigu viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ sertifikuoja laukus kaip neatitinkančius teisės aktų reikalavimų dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių. Šiuo atveju tik du pareiškėjos laukai (kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 1 ir Nr. 2) yra sertifikuoti dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių, jiems sankcija nėra taikoma. Nagrinėjamu atveju parama nėra mokama pareiškėjos laukams, kurie yra sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius“ (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 bei KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 3 ir Nr. 4). Agentūra vadovavosi atsakingos institucijos VšĮ „Ekoagros“ pateikta informacija, kurios kvestionuoti neturi teisės. Agentūra taip pat vadovavosi 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. atliktos patikros vietoje nustatytomis aplinkybėmis. Agentūros patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, prie patikros ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje dieną nustatyti pažeidimai. Patikros ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjos deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Pareiškėja patikros vietoje ataskaitos nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjos valdoje buvo nustatyti itin dideli neatitikimai, už kuriuos yra taikomos sankcijos, nurodytos Sprendime. Pareiškėjai nėra taikomos jokios išlygos dėl nenugalimos jėgos, kadangi pareiškėja turėjo pareigą informuoti Agentūrą apie tai, kad negalės tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pareiškėja šaltalankius augina nuo 2016 metų, todėl 2018 metais jie turėjo būti pakankamai užaugę, o Agentūros patikros metu užfiksuotose nuotraukose matyti, kad šaltalankių nėra.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. G. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. Agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 1 ha šaltalankių, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 – 0,92 ha šaltalankių, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 – 2,64 ha šaltalankių, lauke Nr. 3 – 1 ha šaltalankių, lauke Nr. 4 – 7,91 ha šaltalankių, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 – 1,53 ha šaltalankių, lauke Nr. 2 – 1 ha šaltalankių, lauke Nr. 3 – 2,35 ha šaltalankių, Nr. 4 – 0,87 ha šaltalankių (iš viso 19,22 ha šaltalankių).

8.2. Agentūra 2018 m. rugsėjo 13–17 d. atliko pareiškėjos deklaruotų plotų patikrą vietoje. Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. 49760 informavo pareiškėją apie patikros vietoje, nustatytus neatitikimus, pridėjo Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita), kurioje nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (2,64 ha) rastos ganyklos arba pievos, lauke Nr. 3 (1 ha) rasta 0,59 ha ganyklų arba pievų ir 0,41 ha šaltalankių, lauke Nr. 4 (7,91 ha) rasta 5,50 ha ganyklų arba pievų ir 2,41 ha šaltalankių, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (1 ha) rastos ganyklos arba pievos, lauke Nr. 3 (2,35 ha) rasta 1,69 ha ganyklų arba pievų ir 0,66 ha šaltalankių, lauke Nr. 4 (0,87 ha) rastos ganyklos arba pievos, be to, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 1,53 ha šaltalankių plotas, o patikros vietoje metu nustatyta, kad tinkamas paramai lauko plotas yra 1,32 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (1 ha) rasta 0,03 ha ganyklų arba pievų ir 0,97 ha šaltalankių, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (0,92 ha) rasta 0,26 ha ganyklų arba pievų ir 0,66 ha šaltalankių.

8.3. Agentūra skundžiamame Sprendime pagrindinę tiesioginę išmoką, išmoką už pirmuosius hektarus apskaičiavo už faktiškai nustatytą 15,47 ha plotą, sumažino ją 1,5 nustatyto skirtumo dalimi (5,58 ha), žalinimo išmoką apskaičiavo pagal faktinį 15,47 ha plotą, konstatavo, kad susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte nemokama, nes nustatytas faktinis plotas tik 6,43 ha, bei pritaikė ilgalaikę sankciją; taip pat nustatė, kad pareiškėja deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (Uogynai ir sodai), faktinis tinkamas paramai žemės ūkio ir pasėlių plotas yra 7,43 ha, deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą, todėl parama pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, nemokama.

9. Įvertinęs Sprendime išdėstytus skaičiavimus, pirmosios instancijos teismas jiems pritarė bei pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Agentūros nustatytas faktinis tinkamas paramai gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas yra neaiškus. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad paklaida tarp 15,50 ha ir 15,47 ha yra tik 3 arai, ji objektyviai galima. Agentūra nustatė 15,47 ha (šaltalankių) faktinį tinkamą paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, pareiškėjai pirmoje Sprendimo lentelėje pateikti apskaičiavimai yra iš esmės teisingi ir pakankamai aiškūs bei išsamūs.

10. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014), 19 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog neteisingai deklaruoto ploto (19,22 ha) procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto (15,50 ha (tikslesnis plotas 15,47 ha), 6,43 ha, 7,43 ha, 8,07 ha). Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas atitinka faktiškai esantį plotą ir kad atsakovo specialistai neteisingai išmatavo bei nustatė faktinį žemės ūkio naudmenų plotą. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl Agentūros atliktos patikros tinkamumo ir jos metu nustatytų aplinkybių.

11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pasirašydama 2018 metų paraišką pareiškėja įsipareigojo per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuoti Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios (force majeure), taip pat patvirtino, kad jai yra žinoma, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Pareiškėja įsipareigojo užauginti šaltalankius, todėl apie force majeure aplinkybių atsiradimą (sausrą), pradėjus džiūti šaltalankiams, privalėjo Agentūrai raštu pranešti ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikti per 15 darbo dienų (Taisyklių 96 p.). Pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė paaiškinimus dėl atliktos patikros, nurodydama, kad turimas dirvožemis yra sunkus, o sausra užklupo per vegetacinį laikotarpį, dauguma sodinukų neišgyveno ir atliekant mulčiavimo darbus buvo susmulkinti, pažymėjo, jog paaiškinimo anksčiau neteikė, nes manė, kad jo nereikia dėl 2018 m. liepos 4 d. paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Pareiškėja kartu su paaiškinimu Agentūrai pateikė Hidrometeorologinę pažymą, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajone tapo labai sausa, birželio 12 d. buvo pasiekti meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodikliai, sausringas laikotarpis tęsėsi iki birželio 27 d., birželio 28 d. buvo pasiekta stichinė sausra, kuri išsilaikė iki liepos 3 ir baigėsi liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši pažyma nepaneigia VšĮ „Ekoagros“ sertifikavimo išrašo duomenų apie pareiškėjos konkrečių laukų būklę ir derliaus sumažėjimo priežastis.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Agentūros Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jį naikinti nėra pagrindo, todėl atmetė pareiškėjos skundą.

III. 13. Pareiškėja S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, atsakant į klausimus:

13.1. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje gali būti laikoma didele gaivaline nelaime, turinčia didelį poveikį valdai, t. y. force majeure ir išimtine aplinkybe pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 2 straipsnio 2 dalies c punktą.

13.2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar tai reiškia, kad, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje, pareiškėjai (paramos gavėjai) negali būti skiriama sankcija ar administracinė nuobauda, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1306/2013 77 straipsnio 2 dalies a punkte.

13.3. Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar tai reiškia, kad, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje ir tai yra visuotinai žinoma (įskaitant valstybės įstaigas ir organizacijas), pareiškėjai (paramos gavėjai) sankcijos ar administracinės nuobaudos neskyrimas, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1306/2013 77 straipsnio 2 dalies a punkte, gali būti apribotas papildomais įpareigojimais (pvz., įpareigojimu raštu pranešti atitinkamai valstybės institucijai apie force majeure aplinkybes ir pateikti tai įrodančius dokumentus).

13.4. Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar tai reiškia, kad, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje, pareiškėjai (paramos gavėjai) negali būti skiriama sankcija ar administracinė nuobauda, kai force majeure ir išimtinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje) yra nustatomos jos paraiškos vertinimo metu.

14. Pareiškėja palaiko savo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiais teisės aktais (teismo sprendime nėra nurodyta, koks teisės aktas yra įvardijamas kaip „Taisyklės“) vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad norėdama neprarasti teisės gauti išmokas esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjos valios, ji apie tai privalėjo pranešti atsakovui per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo jos valios nepriklausančias aplinkybes, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja remiasi Reglamento Nr. 1306/2013 77 straipsnio 2 dalies a punktu, teigia, kad administracinė nuobauda neskiriama, kai reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure aplinkybių, šiame reglamente galimybė pasinaudoti minėtomis aplinkybėmis nėra siejama su būtinybe apie tokias aplinkybes pranešti, ypač kai tokios aplinkybės yra visuotinai žinomos. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl vadovavosi teisės aktais, galiojusiais paraiškos pateikimo, o ne jos vertinimo metu, ir neatsižvelgė į tai, kad po paraiškos pateikimo buvo keičiamas nacionalinis reglamentavimas, susijęs su nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių asmenų, tokių kaip pareiškėja, interesais.

15. Pareiškėja pažymi, jog VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas išduotas jau galiojant naujai EKO taisyklių 54.5 punkto redakcijai, tačiau Agentūra Sprendime šia redakcija nesivadovavo. Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje buvo paskelbta 2018 m. liepos 4 d., todėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. derlius privalėjo būti įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Pirmosios instancijos teismas bei atsakovas negali vadovautis dokumentais, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų. VšĮ „Ekoagros“ išduotas dokumentas neturi aukštesnės teisinės galios nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymai ar Europos Sąjungos reglamentai, teismas ir atsakovas taip pat negali grįsti savo sprendimų tik formaliomis aplinkybėmis bei neatsižvelgti į faktinę situaciją, atsakovas ar kita institucija savo sprendimais negali panaikinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė jos 2018 m. lapkričio 26 d. paaiškinimus, hidrometeorologinę pažymą bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinės svetainės išrašą, taip pat nepagrindė, kodėl pareiškėja apskritai turėjo atsakovui teikti kokius nors nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

Pagal EKO taisyklių 54.5.4 punktą Agentūrą informuoti ir pateikti patvirtinančius dokumentus būtina tik tais atvejais, kai vertinamoje teritorijoje nebuvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija. Iš Reglamento Nr. 1306/2013 77 straipsnio 2 dalies bei EKO taisyklių 54.5 punkto taip pat matyti, jog tam, kad pareiškėjai nebūtų taikomos sankcijos, užtenka aplinkybės, kad vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatas.

Pareiškėjos manymu, šioje byloje aktualu tai, kada turi būti vertinamas force majeure aplinkybių buvimas sprendžiant dėl nuobaudų paramos gavėjui skyrimo – paraiškos pateikimo ar vertinimo metu, taip pat aktualus klausimas, ar tam, kad esant force majeure aplinkybėms galėtų būti neskiriama nuobauda, turi būti įvykdyti kokie nors papildomi reikalavimai (įrodymų teikimas, pranešimai ir pan.), todėl pareiškėja prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo šiais klausimais.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad Sprendimu jai pritaikytos sankcijos neindividualizuotos bei neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip (kokiomis matavimo priemonėmis) gauti Sprendime nurodyti skaičiai, kokie metodai taikyti, taip pat nesiaiškino, kodėl vertindama tą pačią paraišką du kartus Agentūra tas pačias aplinkybes vertino skirtingai.

17. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. BR6-3407900 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjai buvo sumažintos išmokos bei skirtos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

20. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir joje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 3.20, 3.22, 3.33, 82.4 punktų normomis, kas ir nurodyta sprendimo motyvuojamojoje dalyje, vartojant žodį „Taisyklės“. Pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Agentūrai, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punktas), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Taisyklių 96 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai.

21. Reglamento Nr. 640/2014 įžanginės dalies 5 punkte nurodyta, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžti kai kurie valstybių narių pripažintini force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejai. Turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, pagal kurias valstybės narės tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kompleksinės paramos atvejais galėtų pripažinti force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus. Turėtų būti nustatytas laikas, per kurį pagalbos arba paramos gavėjas turi pranešti apie tokius atvejus. Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

22. Taisyklių 96 punkte nustatytos pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti Agentūrą apie force majeure ir išimtines aplinkybes, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020). Nagrinėjamoje byloje S. G. šios pareigos, kaip pagrįstai nurodė atsakovas ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, neįvykdė. Ekstremalios oro sąlygos, net ir kilusi sausra žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdamas apie jo valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėjas. Juolab, kad kaip nustatyta Agentūros atliktos patikros 2018 m. rugsėjo 13–17 d. metu, dalyje pareiškėjos deklaruotų laukų (pvz., KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1) tam tikri šaltalankių sodinukų plotai buvo rasti. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 visoje šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, ji nebeturėjo pareigos įrodinėti force majeure aplinkybių, kurios buvo de facto (faktiškai) konstatuotos, poveikio jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui ir / ar apie tai pranešti Agentūrai.

23. Tai, kad valstybės lygiu yra paskelbta ekstremali situacija, konkrečiu atveju gali būti vertinama kaip palengvinimas, kad teikiant rašytinį pranešimą Agentūrai apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje), nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, paramos gavėjui išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą. Tad pareiškėjos argumentas, kad pagal Reglamento Nr. 1306/2013 77 straipsnio 2 dalies a punktą administracinė nuobauda neskiriama, kai reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure aplinkybių ir kad šiame reglamente galimybė pasinaudoti minėtomis aplinkybėmis nėra siejama su būtinybe apie tokias aplinkybes pranešti, ypač kai tokios aplinkybės yra visuotinai žinomos, nėra pagrįstas. Kaip minėta, paramos gavėjo pareiga raštu kompetentingai institucijai pranešti apie force majeure ir išimtines aplinkybes eksplicitiškai yra nustatyta Reglamente Nr. 640/2014, kuriuo yra papildytos būtent pareiškėjos minimo Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai.

24. Pasisakant dėl EKO taisyklių 54.5 papunkčio pakeitimo, kurio nauja redakcija, pareiškėjos teigimu, galiojo VšĮ „Ekoagros“ išduodant 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, ir kuria Agentūra neva nesivadovavo priimdama ginčijamą Sprendimą, pažymėtina, kad pagal EKO taisyklių 54.5 papunkčio (2018 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-553 redakcija) 2 dalį tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių <...>, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymą dėl ypatingai mažo derliaus ir / arba apie derliaus nebuvimą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia. To paties papunkčio 3 dalyje nustatyta: „jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Tokiais atvejais pareiškėjai Agentūros neinformuoja ir jiems šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma. Šių taisyklių 54.5 papunkčio 4 dalyje įtvirtina, kad kitais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardinti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė Agentūrai nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.

25. Nagrinėjamu atveju iš VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo matyti, kad tik du pareiškėjos deklaruoti laukai: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2 buvo sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Sankcija esant šioms faktinėms aplinkybėms ir nebuvo skirta. Kitiems laukams (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukui Nr. 2, laukui Nr. 3 ir laukui Nr. 4; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukui Nr. 3 ir laukui Nr. 4) VšĮ „Ekoagros“ sertifikavimo dokumentu suteiktas statusas „ypatingai mažas derlius“, tačiau tai nebuvo siejama su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, todėl pagal EKO taisyklių 54.5 papunkčio 1 dalį parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama. Pareiškėja VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarime dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės užfiksuotų sertifikavimo duomenų neginčijo. Agentūra, administruodama 2018 metais pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, pareiškėjams paramą už deklaruotus plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ moka vadovaudamasi EKO taisyklių nuostatomis, remdamasi atsakingos už sertifikavimą VšĮ „Ekoagros“ pateiktais duomenimis bei Agentūros atliekamos patikros vietoje rezultatais.

26. Agentūra 2018 m. rugsėjo 13–17 d. atliktos patikros metu dalyje pareiškėjos paramai gauti deklaruoto ploto nerado jame deklaruotų naudmenų (šaltalankių). Pažymėtina, jog pati pareiškėja neginčija fakto, kad dalis šaltalankių sodinukų neišgyveno, tačiau jokių savo ploto, kuriame neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, skaičiavimų nepateikė, t. y. faktais ir teisės aktų nuostatomis nepaneigė Agentūros patikros išvadų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, esą pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip gautas Sprendime nurodytas paramai gauti tinkamas faktinis plotas ir kokie jo skaičiavimo metodai taikyti, laikytini subjektyvia pareiškėjos gynybine pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Agentūros 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. BR6-3407900 motyvais, konstatuoja, kad atsakovas išsamiai ir nuosekliai išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, kuriuos atitinkamai įvertino ir kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, aiškiai nurodė teisės normas, kurias taikė kilusiems teisiniams santykiams išspręsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai taikytos sankcijos neindividualizuotos bei neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principų, kaip teigia pareiškėja apeliaciniame skunde.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatų, susijusių su force majeure aplinkybėmis, vertinimu ir taikymu, priėmimo, atsakant į jos siūlomus pateikti klausimus. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

29. Įvertinusi byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, ginčui spręsti aktualias Europos Sąjungos teisės normas, šiuo atveju ne tik Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punkto, 77 straipsnio 2 dalies a punkto, bet ir Reglamento Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos, įžanginės dalies 5 punkto, 4 straipsnio 2 dalies taikymą (žr. šios nutarties 20, 21 ir 23 pastraipas), pareiškėjos siekiamus pateikti klausimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualios minėtų Europos Sąjungos teisės normų nuostatos yra pakankamai aiškios. Vien ta aplinkybė, kad ginčo šalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu, savaime nereiškia, jog nėra aiškus Europos Sąjungos teisės turinys, ir, atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-48/2011, 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1412-602/2016).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visas nagrinėjamoje byloje svarbias faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikius ginčui spręsti aktualias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė