8fac3fca-acc8-4333-87fa-4ba164e6b89b · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-531/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23495-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, gynėjui advokatui Justinui Stauskui, nukentėjusiajam K.

P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį (įst. redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir jam paskirta 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, A.

V. paskiriant galutinę bausmę – 28 MGL (1 400 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. V. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužės 19 d., 7.18 val. iki 2018 m. gegužės 20 d., 12.05 val. (dvi paros) ir nustatyta, kad A. V. neatlikta bausmės dalis yra 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 metams 4 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 123Eur. IÅ¡ civilinės atsakovės - draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. P. naudai priteistas 152,62 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos - iÅ¡laidų reikalingų korekcijai (kairio voko plastika ir rando antakyje rezekcija) bei akinių įsigijimui priteisimo, palikta nenagrinėta, iÅ¡aiÅ¡kinant nukentėjusiajam, kad jis turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, jei ateityje atsiras tokių iÅ¡laidų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinys netenkintas. IÅ¡ A. V. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistos priverstinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo iÅ¡laidos – 36,30 Eur ir saugojimo iÅ¡laidos – 0,28 Eur už kiekvienÄ dienÄ nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 19 d., apie 6.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 p. reikalavimus, t. y. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus greičio ir sukdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į kairę – į (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, trenkėsi į (duomenys neskelbtini) Å¡aligatvio bortelius, sulaužė apsauginius Å¡ios gatvės atitvarus, nulaužė prie jų stovėjusius du kelio ženklus:

„Pėsčiųjų perėja“ bei „Vienpusis eismas“, ir partrenkė Å¡aligatviu ėjusį pėsčiÄ jį K. P.. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo K. P. sveikata: jam nustatyta muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės pusės kaktos, antakio, virÅ¡utinės akies voko srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inėje veido pusėje, kakle, deÅ¡inės pusės skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio skeveldriniai lūžiai, deÅ¡inės akiduobės dugno lūžis, pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, virÅ¡utinių deÅ¡inio ir kairio pirmų dviejų dantų vainikų vidinių kampų nuskėlimai emalio ribose, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, kuri gijimo metu komplikavosi randinio audinio ir skysčio sankaupomis poodyje, žaizda krÅ«tinėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos randai po sugijusių žaizdų deÅ¡inės pusės kaktos, antakio, virÅ¡utinio akies voko srityje, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inės blauzdoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas K. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje, kurioje buvo atmestas jo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei dalyje, kurioje jis paliktas nenagrinėtu, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – jo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, arba ginčijamÄ nuosprendį atitinkamai pakeisti. 2.1.

Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė bÅ«simų iÅ¡laidų, susijusių su sveikatos grÄ Å¾inimu – nepriteisė ar net nenagrinėjo ieÅ¡kinio dėl bÅ«simų iÅ¡laidų reabilitacijai, veido korekcijai ir akiniams, motyvuodamas tuo, kad jis dar neturėjo iÅ¡laidų Å¡itoms reikmėms bei nurodydamas, kad jis galės kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę, po to, kai nusipirks akinius ar pasidarys veido korekcijos operacijÄ ar gaus reabilitacijos paslaugÄ , nors ji iki Å¡iol delsia jam iÅ¡mokėti žalos atlyginimÄ už veido plastikos chirurgo konsultacijÄ , reabilitacijos I etapÄ .

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jam jau daug kainavo gydymas, dėl nedarbingumo jis prarado dalį pajamų, kurias galėjo užsidribti ir neturi lėšų gydymuisi ir akiniams nusipirkti. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad akiniai ir veido korekcijos gydymas dėl avarijos pasekmių jam reikalingas neatidėliotinai. Po įvykio jam žymiai pablogėjo regėjimas dešine akimi, kadangi buvo pažeista dešinės akies struktūra – akiduobė, akies vokas, antakis, akies srityje buvo padaryta plėštinė žaizda, todėl regos korekcijai reikalingi akiniai.

Jo teiktas 129 Eur civilinis ieÅ¡kinys akiniams nėra didelis, palyginti su tuo, kad per įvykį buvo sužalotas jo svarbiausias turtas – sveikata. Pabrėžia, kad sutiko su mažiausiomis veido korekcijos ir akinių kainomis, kurios skelbiamos vieÅ¡uose tinklalapiuose, todėl apylinkės teismo motyvas atsisakyti nagrinėti ir priteisti ieÅ¡kinį bÅ«simai veido korekcijai dėl medicinos specialistų iÅ¡vadų ir sÄ matų nepateikimo, nėra pagrįstas. Pažymi, kad už akinių ir veido korekcijos paslaugas bÅ«tina susimokėti iÅ¡ karto.

Teigia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio nuostatos. 2.2. Atkreipia dėmesį, kad dalis ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmesta, dėl to, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) sutinka apmokėti kai kurias iÅ¡laidas, t. y. už reabilitacijÄ â€“ 54,68 Eur, už veido plastikos chirurgo konsultacijÄ â€“ 40 Eur. Pastebėtina, kad iki Å¡iol nei vienos iÅ¡ minėtų iÅ¡laidų neatlygintos, todėl mano, kad nebuvo teisinio pagrindo dėl minėtų iÅ¡laidų priteisimo jo ieÅ¡kinio netenkinti. 2.3.

Nurodo, kad yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl 16 500 Eur neturtinės žalos priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino tik iÅ¡ dalies, priteisdamas 1 500 Eur. Mano, kad Å¡ioje dalyje apylinkės teismas nevisiÅ¡kai teisingai įvertino jam padarytos ir atlygintinos neturtinės žalos nustatymo aplinkybes ir neteisingai taikė jos atlyginimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Neatsižvelgta į tai, kad sveikata sužalota ir sutrikdyta nepataisomai, visam gyvenimui, dėl sužalojimų buvo prie mirties ir tik atsitiktinumo, medikų pagalbos ir paÅ¡alinių asmenų dėka iÅ¡gyveno.

Teigia, kad neteisingai buvo įvertinta nuteistojo asmenybė, jo veikos subjektyvioji pusė. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Veikos padarymo metu buvo girtas, po autoįvykio jam pagalbos nesuteikė, jo sveikata nesidomėjo, žalos neatlygino. Šiuo atveju neteisingai buvo taikyta CK 6.250 straipsnio nuostata. Dėl sveikatos sutrikdymo jis patyrė didelius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, išliko randai veide ir kitose matomose vietose, įdėtos sulaužytų kaulų sutvirtinimo detalės, patyrė nepatogumus dėl apribotų galimybių bendrauti, dirbti, ilsėtis.

Jo gydymas nėra baigtas. 2.4. Mano, kad nuosprendis ginčijamoje dalyje neteisingai išspręstas ir todėl kad buvo nepagrįstai atmesti reikalavimai dėl civilinio ieškinio tenkinimo kito atsakovo – A. V. atžvilgiu, netenkintas reikalavimas dėl ieškinio priteisimo solidariai iš abiejų civilinių atsakovų.

3. Teismo posėdyje nukentėjusysis palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokurorė apeliacinio skundo dalį dėl turtinės žalos prašė atmesti, o dėl neturtinės tenkinti iš dalies, siūlydama priteisti iš A. V. 5 000 Eur neturtinės žalos. Nuteistojo gynėjas dėl neturtinės žalos priteisimo pasiūlė spręsti teismo nuožiūra. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. K. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas K. P. skundžia nuosprendį dėl, jo manymu, netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pasisako iÅ¡imtinai tik Å¡iuo klausimu.

6. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad K. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurį bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino, praÅ¡ydamas solidariai iÅ¡ kaltinamojo A. V. ir civilinio atsakovo – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 1 368,39 Eur turtinės žalos, 16 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 0,04 proc. delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo priteistos ir nesumokėtos sumos po 14 dienų nuo nuosprendžio byloje įsiteisėjimo.

7. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu K. P. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jam buvo priteistas 152,62 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. K. P. civilinio ieškinio dalis dėl žalos priteisimo už išlaidas, reikalingas korekcijai bei akinių įsigijimui, palikta nenagrinėta.

8. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu jo pateikto civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, teigia, kad jis turėjo bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai. Dėl turtinės žalos 9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo K. P., apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡sprendė teisingai, tinkamai įvertino visus su tuo susijusius byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

10. IÅ¡ K. P. pareikÅ¡to ir patikslinto civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad jis prašė atlyginti 434 Eur turtinę žalÄ dėl eismo įvykyje sugadintų daiktų. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad draudimo bendrovė K. P. sumokėjo 136,35 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡mokÄ padidino dar 24,90 Eur, konstatavęs, jog draudimo bendrovė neteisingai įvertino nukentėjusiojo turėto mobiliojo telefono kainÄ , nuo kurios skaičiavo jo nusidėvėjimÄ , o kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo motyvus, aptariamoje nuosprendžio dalyje, taip pat ir draudimo bendrovės paaiÅ¡kinimus, apskaičiuojant kiekvieno sugadinto daikto nusidėvėjimÄ , sutinka su K. P. priteistos sumos dydžiu. Pagrindo dar labiau didinti minėtÄ iÅ¡mokÄ , nėra. Draudimo bendrovė tinkamai nustatė ir pritaikė nukentėjusiojo daiktams – drabužiams (20 proc.), avalynei (50 proc.), akiniams (50 proc.) ir mobiliajam telefonui bei jo priedams (50 proc.) kasmetinį nusidėvėjimÄ .

Nustatant išmokėtinas sumas buvo teisingai atsižvelgta į nukentėjusiojo turėtas daiktų įsigijimo išlaidas, jų įsigijimo metus ir tai, kad daiktai buvo nenauji ir dėvėti.

11. Be to K. P. prašė priteisti 120 Eur sumÄ , iÅ¡leistÄ papildomam maitinimui ir higienos reikmenų įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiojo reikalavimÄ atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apylinkės teismo sprendimas yra tinkamas. Visų pirma, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam gydytojo nurodymu buvo nustatytas koks nors ypatingas maitinimosi režimas ar speciali dieta. Å iuo atveju pats K. P. gaudamas ligoninės maitinimÄ , maisto racionÄ papildomai gerino savo nuožiÅ«ra.

Taigi Å¡iuo atveju, papildomas maitinimasis priklausė nuo paties nukentėjusiojo apsisprendimo. Higienos priemonės, kurias nurodė nukentėjusysis ir kurias, jo teigimu įsigijo pats, yra naudojamos kasdieniniame gyvenime, nepriklausomai nuo to, ligoninėje jis ar ne. Be to, gydomÄ stacionare asmenį ligoninė tam tikrais higienos reikmenimis aprÅ«pina. Taigi, akivaizdu, kad K. P. patirtos iÅ¡laidos papildomam maitinimui ir higienos reikmenų įsigijimui gydantis ligoninėje, nebuvo bÅ«tinos, todėl jos nelaikytinos turtine žala ir neturi bÅ«ti priteisiamos.

12. Nukentėjusysis prašė atlyginti 50,83 Eur žalÄ , patirtÄ medikamentų, kuriuos vartojo po eismo įvykio, įsigijimui. Nustatyta, kad draudimo kompanija jam atlygino 12,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisė dar 32,86 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma atlyginti suma Å¡iuo atveju buvo sumažinta ne tik jau iÅ¡mokėta iÅ¡moka, bet ir jo sumokėta suma už antibiotikus „(duomenys neskelbtini)“ – 4,98 Eur, kadangi buvo nustatyta, jog jis juos vartojo savo nuožiÅ«ra. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja Å¡ia apylinkės teismo iÅ¡vada. Kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, minėtas vaistas yra receptinis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog gydytojas jį paskyrė K. P. gydantis sužalojimus, patirtus dėl A. V. padarytos nusikalstamos veikos.

13. IÅ¡ K. P. taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 210 Eur iÅ¡laidų degalams atlyginimo. Draudimas Å¡iuo atveju jam atlyginimo 173,47 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė likusios sumos K. P. nepriteisti. Sutiktina ir su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu. Visų pirma, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sudėjus pateiktuose K. P. kuro pirkimo kvituose nurodytas bei jo už vienkartinius autobuso bilietus iÅ¡leistas sumas, bendra suma gaunasi ne 210 Eur, o 208,26 Eur. Taigi Å¡iuo atveju likusi nepriteista suma bÅ«tų – 34,79 Eur. Tačiau ji nukentėjusiajam negali bÅ«ti atlyginama, kadangi Å¡ias iÅ¡laidas jis patyrė dar iki įvykio, t. y. 2018 m. balandžio 21 d. (12,62 Eur), 2018 m. gegužės 6 d. (9,97 Eur) ir 2018 m. balandžio 8 d. (12,20 Eur) (2 t., 191-192, 194 b. l.).

14. Nukentėjusysis prašė atlyginti 109,72 Eur iÅ¡laidų reabilitacijai. Nurodė, kad pirmasis etapas jam kainuos 54,86 Eur, o vėliau bus reikalingas ir antrasis. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje K. P. civilinį ieÅ¡kinį sumažino ir priteisė 54,86 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimÄ laiko pagrįstu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad iki Å¡iol nukentėjusiajam buvo atliktas vienas reabilitacijos etapas, už kurį jis sumokėjo 54,86 Eur sumÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. P. jau yra suplanuotas ar atliekamas antrasis reabilitacijos etapas, ir kad K. P. už jį jau yra susimokėjęs. Esant Å¡iai aplinkybei, nukentėjusiojo praÅ¡oma suma negali bÅ«ti priteisiama. Be kita ko, jeigu reabilitacija nukentėjusiajam bÅ«tų tęsiama, ir jis patirtų iÅ¡laidų, jam nėra užkertamas kelias jų reikalauti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

15. Å ioje byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu K. P. prašė priteisti 800 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų dėl antakio rando korekcijos ir deÅ¡inės veido dalies defekto iÅ¡taisymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ių procedÅ«rų atlikimÄ nukentėjusiajam rekomendavo gydytojai. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad buvo pripažinta, jog Å¡ių plastinių operacijų iÅ¡laidos yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su A. V. neteisėtais veiksmais ir jis ar civilinis atsakovas - (duomenys neskelbtini) privalės jas atlyginti.

Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog šis gydymas kainuos 800 Eur, kas šiuo atveju, skirtingai nei nurodo apeliantas, yra esminė aplinkybė sprendžiant jam priteistinos žalos dydžio klausimus. Be kita ko, nesant tokių duomenų, negalima neabejotinai teigti, kad nukentėjusiajam šios operacijos bus daromos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šioje dalyje K.

P. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, kad patyręs Å¡ias iÅ¡laidas nukentėjusysis jų atlyginimo galės reikalauti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

16. Taip pat K. P. prašo priteisti 129 Eur būsimų išlaidų akiniams įsigyti. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų kol kas negalima nustatyti, ar K. P. rega pablogėjo būtent dėl eismo įvykio. Be to, jo gydymas dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad regos pablogėjimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. V. padaryta nusikalstama veika, o būsimos išlaidos dėl akinių įsigijimo yra K. P. patirta turtinė žala.

Tik nustačius, kad K. P. rega pablogėjo bÅ«tent dėl įvykusio eismo įvykio ir jam pateikus visus tÄ Ä¯rodančius dokumentus, jis įgytų teisę reikalauti atlyginti akinių įsigijimo iÅ¡laidas. Dėl neturtinės žalos 17. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

19. Nukentėjusysis K. P. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ kaltinamojo ir draudimo bendrovės solidariai priteisti 16500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nes draudimo bendrovė jam jau atlygino 3 500 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos, o likusioje dalyje jo ieÅ¡kinį atmetė.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad K. P. priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlygimas yra per maža kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl kurio K. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata: jam nustatyta muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės pusės kaktos, antakio, virÅ¡utinės akies voko srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inėje veido pusėje, kakle, deÅ¡inės pusės skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio skeveldriniai lūžiai, deÅ¡inės akiduobės dugno lūžis, pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, virÅ¡utinių deÅ¡inio ir kairio pirmų dviejų dantų vainikų vidinių kampų nuskėlimai emalio ribose, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, kuri gijimo metu komplikavosi randinio audinio ir skysčio sankaupomis poodyje, žaizda krÅ«tinėje su aplinkine poodine kraujosruva, odos randai po sugijusių žaizdų deÅ¡inės pusės kaktos, antakio, virÅ¡utinio akies voko srityje, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inės blauzdoje.

Dėl padaryto nusikaltimo K. P. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , ilgai buvo nedarbingas, jam buvo atliekama operacija. Nukentėjusysis iki Å¡iol gydosi, jaučia skausmus. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiÅ¡kinimuose K. P. nurodė, kad jaučia skausmus galvoje, deÅ¡inėje kojoje. DeÅ¡inę kojÄ skauda dėl raumens sumuÅ¡imo, jis subliuÅ¡kęs, persikreipęs ir iki Å¡iol neatsistatė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įvykusio eismo įvykio metu patirtus nukentėjusiojo sužalojimus bei jo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), neturi priežasčių netikėti Å¡iais jo paaiÅ¡kinimais. Akivaizdu, kad dėl minėtų aplinkybių jo gydymosi procesas ir iÅ¡gijimas nėra lengvas, ir tikėtina, jog truks dar ilgai. Tam tikras įvykio pasekmes jis gali jausti visÄ gyvenimÄ , t. y. veido asimetrija, akiduobės laiptas. Be kita ko, jokių jo paties neatsargių veiksmų byloje nebuvo nustatyta.

Nukentėjusysis tiesiog ėjo šaligatviu, kuomet buvo partrenktas neblaivaus A. V. vairuojamo automobilio.

22. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, K. P. patirtus iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol patiriamus ir ateityje iÅ¡liksiančius nepatogumus, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti bÅ«tų adekvati 6 500 Eur dydžio suma. Todėl K. P. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priteistinas 1 500 Eur, o iÅ¡ A. V. - 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl delspinigių 23. Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu K.

P. taip pat prašė priteisti 0,04 proc. delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo priteistos ir nesumokėtos sumos po 14 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokį nukentėjusiojo reikalavimÄ apylinkės teismas taip pat atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nuosprendyje dėl to pateiktais motyvais. Papildomai pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ asmuo patyrė dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Delspinigiai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinami kaip žala, jie nėra priežastiniame ryÅ¡yje su padaryta nusikalstama veika, todėl ir jų priteisimas Å¡iuo atveju yra negalimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Nukentėjusiojo K. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti: Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo - (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam K.

P. 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. V. nukentėjusiajam K. P. 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Meidus Jolanta Raščiuvienė