2018-11-28 Nr. AB-21652-3-62-3-01789-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1371-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01789-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 24.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir M. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus rajono savivaldybės 2016 m. liepos 26 d. raštą Nr. (3.7) K26-2375 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Alytaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą (K28-1135) remiantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje, (duomenys neskelbtini), Alytaus sen., Alytaus r. sav., 2016 m. liepos 19 d., rezultatais.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo namų valda ribojasi su A. R. priklausančia sodybos teritorija, o akmens apdirbimui ir paminklų gamybai naudojamos staklės, diskiniai pjūklai ir kiti prietaisai skleidžia ilgalaikį triukšmą, dulkes į kaimyninius sklypus, todėl 2015 m. rugsėjo 14 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) pateikė prašymą / skundą, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini), Alytaus sen., Alytaus rajono savivaldybėje, pagalbinėse ūkio patalpose, priklausančiose A. R., yra įkurtos akmens apdirbimo dirbtuvės ir vykdoma veikla ne pagal pastato naudojimo paskirtį. Administracija 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 kovo 4 d. atliko statinių naudojimo priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūros vykdytojas surašė Statinio naudojimo priežiūros patikrinimo aktus SL7-103 ir SL7-15, kaip tą numato Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo tvarkos aprašas“. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2057-414/2015 priėmė sprendimą įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą. 2015 m. liepos 19 d. Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad A. R. bei M. J. yra sudarę panaudos sutartį dėl perdavimo neatlygintinai naudoti patalpas akmens apdirbimo veiklai. Komisija nustatė, kad vykdant ūkinę veiklą yra naudojama ne viena patalpa, kurios paskirtis yra gamybos pramonės, tačiau ir kitos patalpos, kuriose yra sandėliuojama ūkinės veiklos metu pagaminta produkcija, įrengtos patalpos įmonės darbuotojų poilsiui, laikomos transporto priemonės. Skundžiamu Raštu Administracija atsakė, kad statinių naudojimas atitinka statiniams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

3. Pareiškėjas teigė, kad Administracija, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, neatliko visų jos kompetencijai priskirtų funkcijų susijusių su statinių priežiūra, pažeidė jo teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija bei neužtikrino visų aplinkybių objektyvaus įvertinimo. Administracija, nenurodydama kokiu teisės aktu vadovaujasi, nustatė kokia yra A. R. priklausančio ūkio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis. Komisija faktinių aplinkybių nustatymo metu 2016 m. liepos 19 d. apžiūrėjusi A. R. priklausančius ūkio pastatus, nustatė patalpų naudojimo būdą, kuris neatitinka pagalbinių ūkio patalpų paskirties, kuri aprašoma Statybos techninio reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Toks patalpų naudojimo būdas, kuris neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyto patalpų naudojimo būdo, pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodymą naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Administracijos 2016 m. liepos 26 d. atsakyme nėra nurodyta kokio pobūdžio yra jam atsiųstas raštas: informacinio pobūdžio ar tai yra administracinės procedūros sprendimas. Neatsiųsdama administracinės procedūros sprendimo Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) III skirsnio 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte jam suteiktą teisę gauti administracinės procedūros sprendimą.

4. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos direktorius 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-593 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė komisiją A. K. 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme / skunde išdėstytiems faktams išnagrinėti (toliau – ir Komisija). Komisija 2016 m. liepos 19 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2016 m. liepos 26 d. Administracijos direktorius pagal Komisijos teikimą priėmė administracinės procedūros sprendimą dėl pareiškėjo prašymo / skundo, kuris kartu su 2016 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu buvo išsiųstas pareiškėjui.

6. Atsakovas nurodė, kad duomenys apie ginčui aktualių statinių naudojimą pareiškėjui buvo žinomi, nes visi įmanomi dokumentai buvo pateikti administracinėje byloje Nr. I-2057-414/2015. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui buvo nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas taip pat aiškus ir pakankamas.

7. Atsakovo nuomone, A. A. K. teiginiai, kad ginčo patalpų naudojimo būdas neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyto patalpų naudojimo būdo ir pažeidžia Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nurodymą naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, neatitinka tikrovės. 2016 m, liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte buvo nustatyta, kad A. R. sodybos teritorijoje, komisijai apžiūrėjus pastatus, viename iš žemės sklype esančių pastatų yra vykdoma gamybinė veikla. Gamybinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Minėtame pastate buvo pastatyti prietaisai veiklai vykdyti, kituose pastatuose sandėliuojama produkcija, įrengtos patalpos skirtos darbuotojų poilsiui, laikomos transporto priemonės. Lauke nėra staklių nei įrenginių, kuriais būtų dirbama. Taigi pagalbinio ūkio paskirties pastatas, naudojamas transporto priemonei laikyti, priklauso pagalbinio ūkio pastatų pogrupiui (garažas – pastatas, skirtas automobiliams, traktoriams, motociklams ir jų priekaboms laikyti) ir yra naudojamas name gyvenančių žmonių automobiliui laikyti. Todėl teisės aktu nedraudžiama kituose pastatuose, pvz., ūkiniame pastate sandėliuoti. M. J. (A. R. žentas) veiklą vykdo minėtu adresu pagal verslo liudijimą, be to, jis dažnai pasilieka A. R. sodyboje, todėl pagalbinio ūkio pastatas yra skirtas ką nors laikyti (sandėliuoti), t. y. šiuo atveju M. J. daiktus. Taigi ginčijamu aktu pareiškėjui pagrįstai buvo atsakyta, kad statinių naudojimas žemės sklype (duomenys neskelbtini), atitinka statiniams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. su skundu nesutiko, pritarė atsakovo pozicijai, papildomai nurodydamas, kad jis pagal panaudos sutartį neatlyginamai naudojasi A. R. priklausančiu ūkiniu pastatu, kuriame vykdomas akmens apdirbimas. Akmens apdirbimo veikla vykdoma tik vienoje patalpoje, kurios paskirtis yra gamybos pramonės. Kitose patalpose laiko daiktus ne tik jis, bet ir A. R..

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pritardamas atsakovo nurodytai pozicijai.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo A. A. K. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovui pateikė prašymą / skundą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Alytaus seniūnijoje, Alytaus rajono savivaldybėje, A. R. priklausančiuose pastatuose yra įkurtos paminklų gamybos dirbtuvės ir vykdoma veikla ne pagal pastato naudojimo paskirtį. Prašė užtikrinti, kad akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veikla A. R. priklausančios sodybos teritorijoje būtų nutraukta. Komisija 2016 m. liepos 19 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2016 m. liepos 21 d. Teikimu kreipėsi į Administracijos direktorių priimti administracinės procedūros sprendimą – informuoti asmenį, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra ir suinteresuotą asmenį apie nustatytas aplinkybes nagrinėjant pareiškėjo prašymą / skundą. Administracijos direktorius ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie tai, kad apžiūrėjus ginčui aktualius pastatus, nustatyta, jog žemės sklype yra gamybinis pastatas, kuriame pastatyti prietaisai veiklai vykdyti, kituose pastatuose laikoma produkcija, transporto priemonės, įrengtos patalpos skirtos darbuotojų poilsiui; Lauke nėra staklių ar įrenginių, kuriais būtų dirbama, A. R. akmens apdirbimo veiklos nevykdo, nes ją vykdo M. J. panaudos sutarties pagrindu. Ginčijamu Raštu konstatuota, kad statinių naudojimas atitinka statiniams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

12. Teismas taip pat nustatė, kad ginčas kilo dėl Administracijos Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą / skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija raštą dėl to, kad, jo manymu, skundas nebuvo išnagrinėtas pagal administracinei procedūrai Viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus, be to, atsakovo nustatytas ginčo patalpų naudojimo būdas neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyto patalpų naudojimo būdo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl administracinės procedūros atsakovui tiriant jo skundą pažeidimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokių nežinomų duomenų Administracija jam nepranešė. Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nurodė, kad visi šalių paaiškinimai, taip pat ir A. R., kurio sodybos teritorijoje yra vykdoma gamybinė veikla, bei visi dokumentai buvo pateikti prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-2057-414/2015, o šie duomenys pareiškėjui buvo žinomi. Be to, Administracija, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2057-414/2016, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą / skundą ir priėmė sprendimą (Rašte), kurį kartu su 2016 m. liepos 19 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu išsiuntė pareiškėjui. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte išsamiai nurodyta, ką nustatė Komisija, t. y. apsilankymo metu buvusi faktinė padėtis dėl vykdomos gamybinės veiklos (nurodyta, kad prietaisai veiklai vykdyti pastatyti gamybiniame pastate, kurio naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, kituose pastatuose sandėliuojama produkcija, įrengtos patalpos skirtos darbuotojų poilsiui, laikomos transporto priemonės, lauke nėra staklių nei įrenginių, kuriais būtų dirbama), išdėstyti visų apklaustų asmenų paaiškinimai, nurodyta, kad akmens apdirbimo veiklą vykdo M. J., sudaręs panaudos sutartį su A. R.. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pripažino, kad visi duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Raštas, pareiškėjui buvo žinomi.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Rašte nenurodyti teisės aktai, kuriais atsakovas vadovavosi, nustatydamas, kokia yra A. R. priklausiančio ūkio pastato naudojimo paskirtis, pažymėjo, kad Sprendime yra nurodyta, jog vadovaujamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalimi, taip pat atsakovas yra nurodęs, kad statinių naudojimas ginčui aktualiame žemės sklype atitinka statiniams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas taip pat aiškus ir pakankamas, be to, 2016 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra nurodyti dokumentai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys iš Nekilnojamojo turto registro.

15. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, atmetė pareiškėjo teiginį, kad Rašte nėra nurodyta, kokio pobūdžio yra jam atsiųstas raštas, t. y. informacinio pobūdžio ar administracinės procedūros sprendimas, nurodydamas, jog pareiškėjui buvo išsiųstas ne tik Raštas, bet ir kartu prie jo pridėtas 2016 m. liepos 19 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suprasti priimtą administracinės procedūros sprendimą, kuris buvo įformintas Raštu, todėl Raštas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytas reikalavimus.

16. Teismas nesutiko su pareiškėju teiginiu, kad atsakovo nustatytas ginčo patalpų naudojimo būdas neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyto patalpų naudojimo būdo, pažymėdamas, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatas, naudojamas kaip persirengimo (poilsio) patalpa, negali būti priskirtas poilsio paskirties pastatams, nurodytiems Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir Reglamentas), 8.13 punkte, kadangi nėra naudojamas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui, be to, šiame pastate taip pat yra laikoma daug daiktų (staliukas, kėdės, spintelės, įrankiai ir kt.), kurie priklauso A. R.. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas ginčo patalpų naudojimo būdas atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą patalpų naudojimo būdą, todėl šiuo pagrindu taip pat negalima naikinti skundžiamo rašto.

III. 17. Pareiškėjas A. A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys neturi ir nėra pateikę dokumentų, kad patalpa, naudojama kaip sandėlis, atitinka Reglamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų nuostatas. Byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad patalpa, kurios paskirtis pagalbinio ūkio, o yra naudojama kaip sandėlis gamybos produktų saugojimui, atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nei vienoje pagalbinio ūkio patalpoje nėra įrengtas nuotekų šalinimas, vandentiekis, todėl tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje numatytų privalomųjų saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) reikalavimų, kurie yra numatyti darbuotojų poilsio, persirengimo patalpoms. Taigi byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad patalpa, kurios paskirtis pagalbinio ūkio, o yra naudojama kaip darbuotojų poilsio ir persirengimo, atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

19. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų kad M. J. ar jo samdomi darbuotojai gyvena A. R. name. Nors teismas nustatė, kad lauke nėra staklių, nei įrenginių kuriais būtų dirbama, tačiau A. R. pateiktoje Panaudos sutartyje parašyta, jog A. R. leidžia neatlygintinai naudotis pastatu ir žemės dalimi, kurioje yra visi akmenys ir kitos priemonės akmens apdirbimui vykdyti. Taip pat Alytaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo akte Nr. PA-255 yra užfiksuotas faktas, kad atliekant triukšmo matavimus dirbo 4 darbuotojai, vieneriomis staklėmis buvo dirbama lauke, trejomis patalpoje. Patikrinimo akte yra pažymėta, kad M. J. nesudarė galimybės išmatuoti triukšmo parametrų dirbant su pjovimo staklėmis. Akivaizdu, kad M. J. ir jo darbuotojai vykdo akmens apdirbimo procesą tokiu laiku ir toje vietoje (lauke ar patalpoje), kaip mano esant reikalinga pagal akmens apdirbimo proceso poreikius. Aplinkybė, kad Komisija nematė įrenginių akmeniui apdirbti lauke savo lankymosi metu, nepaneigia dokumentais užfiksuotų faktų, jog kilnojami įrenginiai esant technologijos proceso poreikiui išnešami iš patalpų ir su jais yra dirbama. Aplinkybė, kad gaminiai sandėliuojami, o ne atgabenti į patalpas apdirbimui, konstatuojama tik iš žodinių trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimų, tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo ir jo pakviestos liudytojos paaiškinimus, kad iš nurodytų patalpų sklinda triukšmas( kalant paminkliniuose akmenyse užrašus ar atliekant kitus akmens apdirbimo darbus). Leidimas laikyti – sandėliuoti gaminius pagalbinio ūkio patalpoje sudaro galimybę M. J. samdomiems darbuotojams vykdyti triukšmingą veiklą tam nepritaikytoje patalpoje ir pažeidžia pareiškėjo teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Reglamento 8.17 punktu, o rėmėsi tik 8.17.1 papunkčiu, neatsižvelgdamas į visą šio punkto prasmę (t. y. kad patalpos yra skirtos pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes). Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo pastatai naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį (pagalbinio ūkio) ir neatsižvelgė į tai, jog patalpa naudojama negyvenančių name žmonių (M. J. ir jo samdomų darbuotojų) produkcijos sandėliavimui. Toks patalpos naudojimas nėra skirtas pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes, kaip tą numato Reglamento 8.17 punktas.

21. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia papildomus įrodymus, kurie skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo minėti.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501, kadangi jame nurodyti reikalavimai taikomi įmonėms, o pareiškėjas ir pats savo apeliaciniame skunde aiškiai nurodo, jog patalpomis naudojasi M. J. ir jo samdomi darbuotojai. Pareiškėjas teikia neteisingus duomenis, kadangi yra žinoma, jog M. J. veiklą vykdo adresu Alytaus r., Alytaus šen., (duomenys neskelbtini) pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), veiklos rūšis – akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas, kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla. Taigi nėra įkurta jokia įmonė. Pažymi, kad iš esmės kiekvienas pilietis turi teisę savo iniciatyva užsiimti bei verstis ūkine komercine veikla, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų interesų, atsakovų vykdoma veikla nėra draudžiama komercinė veikla, tik valstybė yra nustačiusi tokios veiklos reikalavimus.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad savininkas, A. R., pateikė pastato paskirties pakeitimo projektą per IS „Infostatyba“, projektui pritarė tikrinančios institucijos, Administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą, savininkas pakeitė pastato paskirtį VĮ Registrų centre. Taigi duomenys registrų centre buvo pakeisti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, įvertinus pateiktus dokumentus.

25. Atsakovas nurodo, kad jis negali patvirtinti, jog įrenginiai gali būti kilnojami, nes gamybiniame pastate esančių staklių nebūtų galima paprastai perkelti į kitą vietą jų neišmontavus.

26. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad jis teismui nepateikė įrodymų, kaip pagalbinio ūkio patalpose yra sandėliuojami gaminiai, nes Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra aiškiai parašyta – sandėliuojama produkcija. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo aplinkybes, turinčias bylai esminės reikšmės. Byloje pateikti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad nustatytas ginčo patalpų naudojimas atitinka statiniams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjas visais būdais siekia, jog jo veikla būtų nutraukta. Toks pareiškėjo (apelianto) elgesys laikytinas piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir teikia nepagrįstą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovo Raštas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir atsakovo nustatytas ginčo patalpų naudojimo būdas suderinamas su Nekilnojamojo turto registre nurodytu patalpų naudojimo būdu.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) vertinimu, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, buvo būtina tiksliai nustatyti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme / skunde išdėstytą siekį.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo adresuotame Administracijai 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme / skunde yra išreikštas pakankamai konkretus prašymas – nutraukti akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veiklą A. R. priklausančios sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus sen., kuri ribojasi su pareiškėjui priklausančiu sklypu (I t., b. l. 9).

33. Iš skundžiamo Rašto turinio galima daryti prielaidą (nes nėra konkrečiai išreikšta), kad tai vis dėlto buvo atsisakyta padaryti (I t., b. l. 10–11).

34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo / skundo esmę, identifikavo ginčo apimtį (pareiškėjo siekis nutraukti kaimyniniame sklype vykdomą ūkinę veiklą), dėl ko apskųstas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, pirmiausia turėjo išsiaiškinti, kokio pobūdžio veikla iš tikrųjų yra vykdoma bei kokia teisine forma (individuali veikla ar kt.). Antra, nustatęs šias aplinkybes, atsakovas turėjo išsiaiškinti, ar ši veikla vykdoma tam pritaikytose patalpose ir pan. Trečia, atsakovas privalėjo spręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti iškelto pobūdžio klausimą ir, jeigu taip, priimti VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį sprendimą, kas iš esmės nebuvo padaryta. 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme / skunde suformuluotas reikalavimas atsakovui, išspręstas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovas privalėjo aiškiai (konkrečios faktinės aplinkybės) bei motyvuotai (teisinė argumentacija) pasisakyti dėl išreikšto reikalavimo – ūkinės veiklos nutraukimo su pareiškėjo sklypu besiribojančiame kaimyniniame sklype. Pirmosios instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio.

36. Teisėjų kolegija minėtu aspektu taip pat pažymi, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus; o jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui įstatymų nustatyta tvarka (VAĮ (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija) 20 str. 1 d. 9 p., 23 str. 1, 4 d.).

37. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, kuris naikintinas. Pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymas / skundas turi būti išnagrinėtas iš naujo, įvertinus šiame baigiamajame akte nurodytas aplinkybes, o tai lemia apeliacinio skundo tenkinimą iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Alytaus rajono savivaldybės 2016 m. liepos 26 d. dokumentą (raštą) Nr. (3.7) K26-2375 bei įpareigoti Alytaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. K. 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą / skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė