8fa95a1b-33c8-4a5a-b92b-509b490db07c · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-396-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02146-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 45.5.; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. balandžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo ir 2013 m. balandžio 8 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ ieÅ¡kinį atsakovei N. K., tretieji asmenys V.

K., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir sumažinęs ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 791,32 Lt skolos už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2012 m. vasario mėn., 104,92 Lt materialiųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, 50 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 56).

IeÅ¡kovas nurodė, kad praÅ¡oma priteisti skola už laikotarpį nuo 2002-05 (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), palÅ«kanos apskaičiuotos nuo 2007-05-08 (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). IeÅ¡kovas atitinkamai sumažino ir praÅ¡omų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį.         IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė yra buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastatui, kuriame yra nurodytas butas, ieÅ¡kovas tiekia Å¡ilumos energijÄ . Atsakovės butas 1999 m. buvo atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos, tačiau atsakovė turi pareigÄ mokėti už Å¡ilumos energijÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti. 2003-05-20 priimto Å ilumos Å«kio įstatymo Nr. IX-1565, įsigaliojusio 2003-07-01, 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisant to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kai pastate yra daugiau kaip vienas vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal apskaitos prietaisus, iÅ¡dalijamas visiems vartotojams, o kiekvienam tenkanti dalis nustatoma pagal metodÄ , kurį pasirenka Å¡ilumos vartotojai iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Pastato bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti priskirta Å¡ilumos kiekio dalis nustatoma viso pastato Å¡ildymui sunaudotÄ Å¡ilumos kiekį padauginus iÅ¡ Å¡ilumos kiekio dalies koeficiento, kuris nustatomas trimis bÅ«dais:

1) pagal Å¡io metodo lentelėje pateiktÄ rekomendacijÄ ;

2) pagal pastato energetinio audito duomenis;

3) Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas nurodė, kad už dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, atsakovei priskaitymai buvo daromi pagal metodo lentelėje pateiktÄ rekomendacijÄ , nes Å¡alių susitarimų ar pastato energetinio audito duomenų nebuvo. IeÅ¡kovo teigimu, laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2012-03-01 atsakovė nemokėjo už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , dėl to susidarė skola. Be to, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovei apskaičiuotos materialiosios palÅ«kanos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-12 sprendimu (b.l. 3-12, 2 tomas) ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės N. K. ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ naudai 791,32 Lt skolos, 104,92 Lt materialiųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ 791,32 Lt skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-05-22 iki Å¡ios sumos sumokėjimo 2012-12-17, taip pat 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanas už priteistÄ 104,92 Lt materialiųjų palÅ«kanų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-05-22 iki visiÅ¡ko Å¡ios sumos sumokėjimo.

Teismas nurodė priteistÄ iÅ¡ atsakovės N. K. ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ naudai 791,32 Lt skolÄ laikyti sumokėta pagal 2012-12-17 mokėjimo nurodymÄ Nr. 1. 2013-04-08 papildomu sprendimu teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , kurio nebuvo iÅ¡sprendęs priimdamas          2013-03-12 sprendimÄ , ir papildomai priteisė iÅ¡ atsakovės N. K. ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ naudai 1071 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 17-18, 2 tomas).

Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog atsakovė N. K., kaip buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkė, turi pareigÄ mokėti už bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti suvartotÄ energijÄ , nepaisant to, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė, atjungusi savo butÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo, susitarė su kitais namo patalpų savininkais, jog nemokės jai tenkančios dalies iÅ¡laidų už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Teismas nurodė, jog prieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokio susitarimo nebuvo ir atsakovei ieÅ¡kovas skaičiavo mokesčius už bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti suvartotÄ energijÄ . Sprendime teismas nurodė, jog faktÄ , kad visÄ ginčo laikotarpį atsakovei buvo skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , patvirtina vykdant teismo įpareigojimus ieÅ¡kovo pateikti atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 86-153), taip pat PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registro duomenys (b. l. 196-204).

Teismas, atlikęs visų byloje esančių įrodymų visumos analizę, padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovas atsakovei, kaip buto, kuris atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo, patalpų savininkei, skaičiavo mokestį už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė N. K. apeliaciniais skundais (b.l. 23-28, 37-38, 2 tomas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimÄ ir palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu arba priimti naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimÄ ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė privalomos iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos pagal Energetikos įstatymo 34 str., todėl teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu (CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Nurodo, jog ginčas yra kilęs tiek dėl skolos, tiek dėl kainų ir tarifų taikymo, todėl pagal Energetikos įstatymo 34 str. patenka į sritį ginčų, dėl kurių yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Be to, nurodo, jog teismas neįvertino tai, jog pastate, esančiame Vasario 16-osios g. 11, Panevėžyje, buvo taikomas 4 Å¡ilumos paskirstymo metodas, kurio esmė yra ta, kad suvartotas Å¡ilumos energijos kiekis iÅ¡dalijamas pagal butų, neatjungtų nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, naudingÄ plotÄ .

Atsakovės butas 1999 metais buvo atjungtas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos. Todėl atsakovė nurodo, jog ji nesutinka su skolos už bendro naudojimo patalpoms tiektÄ Å¡ilumos energijÄ apskaičiavimo iki 2011-01-01, kuomet buvo taikomas 4 metodas. Nuo 2011-01-01 pastatui, kuriame atsakovė turi butÄ , buvo pradėtas taikyti ir 5 metodas. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas priteisė skolÄ , remdamasis ieÅ¡kovo netinkamai nurodytu 5 Å¡ilumos paskirstymo metodo taikymu, nes pastate yra 3 laiptinės, dėl ko turėjo bÅ«ti taikomas Å¡ilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas 0.16, o ne 0.20, kuris buvo ieÅ¡kovo pritaikytas.

Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovas nuo 2000 metų jai neteikė jokių praneÅ¡imų, kad ji privalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ ir sÄ skaitų neiÅ¡rašė, jos buvo pateiktos tik teismui pareikalavus ir buvo pateiktos su klaidomis, todėl reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino pastato, esančio Vasario 16-osios g. 11 namo butų 3 ir 4 atsijungimo nuo bendrosios pastato Å¡ildymo sistemos projekto papildymÄ , nes jis buvo atliktas be atsakovės žinios ir su ja nederintas.

Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 6.37 str. ir nuo priteistų palÅ«kanų priteisė dar ir procesines palÅ«kanas. Apeliantė ginčija ir papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui priteisimo, nes nurodo, jog ieÅ¡kovas savo praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų nepagrindė tinkamai kaip tai numato CPK 98 str. 1 d., o taip pat priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai per didelės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 47-49, 2 tomas) tretysis asmuo V. K. praÅ¡o patenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ dėl 2013-03-19 sprendimo.

Savo atsiliepime iÅ¡ esmės tretysis asmuo palaiko atsakovės iÅ¡dėstytus argumentus apeliaciniame skunde ir nurodo, jog teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 51-55, 2 tomas) praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 ir 2013-04-08 teismo sprendimus ir atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovas nurodo, jog ginčas byloje yra dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t.y. neatsiskaitymo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .

Nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo nuostatas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra įgaliota nagrinėti energetikos įmonių praÅ¡ymus iÅ¡spręsti ginÄÄ kilusį dėl vartotojų atsiskaitymo mokėti mokesčius už Å¡ilumÄ , todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovas turėjo kreiptis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. IeÅ¡kovas nurodo, jog apeliantės teiginiai, jog nuo 2011-01-01 buvo pradėti taikyti du metodai – 4 ir 5 yra niekiniai, nes nuo 2011-01-01 pastate suvartotos Å¡ilumos paskirstymas nesikeitė ir iki Å¡iol yra toks pats, o atsakovės minimi praneÅ¡imai buvo adresuoti ne apeliantei, o kitam asmeniui, kuris savo butÄ Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros Å¡ildymo sistemos atsijungė nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Minėtuose praneÅ¡imuose nieko nėra kalbama apie metodų pasikeitimÄ . Nurodo, jog už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2012 metų apeliantei sÄ skaitos buvo pateikiamos adresu Vasario 16-osios g. 11-3, Panevėžyje. Kai atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ visÄ korespondencijÄ jai teikti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, sÄ skaitos buvo siunčiamos jos nurodytu adresu, tačiau grįždavo, nurodant, jog Å¡ildymo paslaugos sÄ skaitose nurodytoms patalpoms neteikiamos. SÄ skaitose buvo nurodyta visa informacija apie suvartotÄ kiekį, apskaičiuotus mokesčius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, jog butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip atsakovės N. K. nuosavybė nuo 1999-01-28 (b. l. 36, 1 tomas).

IeÅ¡kovo ir atsakovės pasiraÅ¡ytame 1999-10-22 akte dėl Vasario 16-osios g. 11-3 ir 4 butų nurodyta, visos techninės sÄ lygos iÅ¡pildytos, t. y. Å¡ildymo prietaisai demontuoti, Å¡ildymo stovai izoliuoti, k. v. atjungtas užvirinant, iÅ¡ elektros tiekimo įmonės gautos techninės sÄ lygos (b. l. 39, 1 tomas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos. Atsakovei, kaip nurodyto buto savininkei, nuo 2000 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovas skaičiavo mokestį už bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti suvartotÄ energijÄ (b. l. 37-38, 1 tomas).

Å io mokesčio atsakovė nemokėjo, todėl ieÅ¡kovas 2012-05-08 kreipėsi į teismÄ dėl skolos už laikotarpį nuo 2000-11-01 iki 2012-03-01 priteisimo (b. l. 1, 1 tomas). Atsakovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio reikalavimui ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 791,32 Lt skolos už 10 metų laikotarpį ir 104,92 Lt palÅ«kanų už penkerių metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 1, 9 dalys). Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ teisme, atsakovė N. K. 2012-12-17 sumokėjo AB „Panevėžio energija“ 791,32 Lt (b. l. 164), teigdama, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, Å¡iÄ sumÄ sumokėjo kaip avansÄ (b. l. 78, 81, 164, 1 tomas).

Teismo posėdyje atsakovė pripažino dalį ieÅ¡kinio ir sutiko mokėti skolÄ už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-03-01, t. y. 228,27 Lt (b. l. 81, 183, 187, 1 tomas). IeÅ¡kovas pateikė nuo 2002-10 iki 2012-02 (imtinai) atsakovei teiktų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us (b. l. 86-153, 1 tomas), taip pat PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registro duomenis (b. l. 196-204, 1 tomas). Nurodytu laikotarpiu atsakovei, kaip buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkei priskaičiuota už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ : iÅ¡ viso 791,32 Lt.     Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos Å¡ilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, kai Å¡iam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo.

Apeliantė nurodo, jog ginčas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas ikiteismine privaloma ginčų sprendimo nagrinėjimo tvarka, kaip tai numato Energetikos įstatymo 34 str. Energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (redakcija galiojanti nuo 2012-01-01, žin. 2011, Nr. 160-7576). Å iame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal savo kompetencijÄ nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Tačiau pažymėtina, kad Energetikos įstatymas reglamentuoja bendruosius energetikos veiklos tikslus. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Å iuo atveju, atsiskaitymÄ už Å¡ilumÄ reglamentuoja Å ilumos Å«kio įstatymas (toliau - ŠŪĮ). ŠŪĮ 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kurios valstybės ir savivaldybės institucijos nagrinėja ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių tarp buitinių Å¡ilumos vartotojų ir Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekėjų, priežiÅ«ros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklÄ nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos apraÅ¡o (pakeistas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-162, Žin. 2011-07-09 Nr.83-4085).

Å io apraÅ¡o 1 punkte nustatyta, kad iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , priimant pagamintÄ energijÄ Ä¯ energetikos tinklus ar sistemas, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, pagamintos energijos supirkimo, nagrinėjimÄ Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (toliau – Komisija).

ApraÅ¡as taip pat taikomas iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjant vandens tiekėjų ir abonentų ginčus dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų ir tarifų. Nenustatyta, kad energijos tiekėjas, siekdamas prisiteisti susidariusiÄ skolÄ , turi laikytis privalomos iÅ¡ankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tokia tvarka jam nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieÅ¡kinį ir jį nagrinėjo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už neapmokėtÄ energijÄ priteisimo.

Apeliantė nurodo, jog ginčas yra ir dėl metodo taikymo, apskaičiuojant mokestį. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojama, kad kreiptis į pardavėjÄ , paslaugų teikėjÄ , <...> ,ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismÄ , turi vartotojas, jei jis mano, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vartotojui numatyta galimybė kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas dėl, jo nuomone, pažeistų teisų gynimo.

Todėl apeliantė galėjo ir gali pasinaudoti savo teisių gynimo bÅ«du, kreipdamasis į tam kompetentingÄ institucijÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas tokio pareigos, kaip kreiptis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo institucijÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vartojo, neturi. Atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei kilusio ginčo tarp Å¡alių pobÅ«dį, konstatuotina, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovas privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas priteisė skolÄ , remdamasis ieÅ¡kovo netinkamai nurodytu 5 Å¡ilumos paskirstymo metodo taikymu, nes pastate yra 3 laiptinės, dėl ko turėjo bÅ«ti taikomas Å¡ilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas 0.16, o ne 0.20, kuris buvo ieÅ¡kovo pritaikytas. Å ie apeliantė apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nebuvo nurodyti ir dėl jų nebuvo pasisakyta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokie argumentai negali bÅ«ti keliami apeliaciniame skunde ir nagrinėjami (CPK 312 str.).

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo veiksmų, susijusių su Å¡ilumos paskirstymo metodų taikymu po 2011-01-01, teisėtumo klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių apeliantės argumentų nepasisako. Apeliantė ginčija teismo sprendimÄ nurodydama, jog apie skolÄ nežinojo, nes jai nebuvo siunčiamos sÄ skaitos. Tačiau Å¡ie argumentai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino minėtas aplinkybes ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų tikrumu ir tuo, jog jie buvo siunčiami.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir pakartotinai argumentų dėl jų nekartoja. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai vertino pastato, esančio Vasario 16-osios g. 11 namo butų 3 ir 4 atsijungimo nuo bendrosios pastato Å¡ildymo sistemos projekto papildymÄ , nes jis buvo atliktas be atsakovės žinios ir su ja nederintas. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ bylos matyti, jog teismas buvo sudaręs sÄ lygas ir suteikęs apeliantei galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos nesutikimÄ su atsijungimo projekto papildymu ir skaičiavimais.

Apeliantė tik prieÅ¡taravo Å¡iam įrodymui, tačiau neteigė, jog jis suklastotas, kitų įrodymų į bylÄ savo argumentams pagrįsti neteikė. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien apeliantės pateikto projektuotojos raÅ¡to, kad ji neatliko projekto papildymo, nepakanka paneigti raÅ¡ytiniam įrodymui – 2000 m. projekto papildymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vertino minėtÄ Ä¯rodymÄ byloje. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 6.37 str. ir nuo priteistų palÅ«kanų priteisė dar ir procesines palÅ«kanas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos priskirtinos prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas.

Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Ä®statyme nustatyta, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Å iÄ sumÄ sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Ä® Å¡iÄ sumÄ gali bÅ«ti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palÅ«kanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ ir (arba) netesybos.

Ä® priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palÅ«kanos, sÄ vokÄ neįeina bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiÅ¡kia, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palÅ«kanų ir panaÅ¡iai. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palÅ«kanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytas iÅ¡imtis, jeigu toks Å¡alių susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme.

Todėl apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai taikė CK 6.37 str., yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė ginčija ir papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui priteisimo, nes nurodo, jog ieÅ¡kovas savo praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų nepagrindė tinkamai kaip tai numato CPK 98 str. 1 d., o taip pat priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai per didelės. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo 2013-03-19 teismo sprendimo, teismas sprendime pasisakė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau jų nepriteisė rezoliucinėje dalyje, todėl priėmė papildomÄ 2013-04-08 sprendimÄ .

CPK 98 str. nurodo, jog dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turi bÅ«ti pateiktas praÅ¡ymas su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pragrindimu. IÅ¡ bylos matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 71 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų (b.l. 2, 32, 1 tomas), taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti patirtas iÅ¡laidas (b.l. 6-8, 33-35, 160-162, 1 tomas). IeÅ¡kovas pateikė savo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus – atstovavimo sutartį, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, mokėjimo nurodymus, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog iÅ¡laidos buvo patirtos nagrinėjamojoje byloje, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra tinkamai pagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įvertino jų pagrįstumÄ ir dydį vadovaudamasis 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis ir sumažino praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, nes byloje buvo pateiktas ne vienas procesinis dokumentas, vyko ne vienas teismo posėdis, todėl ieÅ¡kovui priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingo dydžio.

IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 800 Lt advokato iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti (b.l. 56-58, 2 tomas). Ä®vertinus tai, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija         2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (maksimalaus dydžio - 1,5 MMA, t.y. 1500 Lt), iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai priteistina 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismasn u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir 2013 m. balandžio 8 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.Priteisti iÅ¡ apeliantės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, AB „Panevėžio energija“, į.k. 147248313, naudai. Teisėja                                                                 RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė