8fa916e8-cd74-4fee-8e9d-143e558d150f · Mažeikių rajono apylinkės teismas

NuosprendisMAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 4 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui Å . V., nukentėjusiajam V. A., jo atstovui A. G., kaltinamajam E. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, paskutinis teistumas: 2010-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

E. J. 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje prie įėjimo į lažybų punktÄ â€žOrakulas“, esantį Žemaitijos g. 20B, Mažeikiuose, aplinkinių akivaizdoje, reikalaudamas iÅ¡ nukentėjusiojo V. A. grÄ Å¾inti jo sugyventinei M. Ž. skolÄ , sudavė nukentėjusiajam kumščiu smÅ«gį į veidÄ , padarydamas jam nosies kaulų lūžį, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės V danties ir virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I danties sumuÅ¡imus, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir abiejose lÅ«pose, poodines kraujosruvas paakiuose, kas nesunkiai sutrikdė V.

A. sveikatÄ , tokiu bÅ«du nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ kito asmens - M. Ž. tikrÄ teisę atgauti 1200 litų skolÄ ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. A. teisėms, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį bei nesunkiai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.Kaltinamasis E. J. nusikaltimų, numatytų 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiÅ¡kai bei apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad M.

Ž. yra jo sugyventinė, kuri nukentėjusiajam paskolino 1600 litų. Du Å¡imtus nukentėjusysis jai atidavė, o kitų pinigų negrÄ Å¾ino. Jis nukentėjusiajam skambino, kad Å¡is gražintų pinigus, tačiau nukentėjusysis tik pažadėdavo grÄ Å¾inti ir jų negražino. Dėl pinigų gražinimo vienÄ kartÄ , kai paskambino, tai atsiliepė jo žmona, kuri sakė, kad skolÄ grÄ Å¾ins jų sÅ«nus. VienÄ dienÄ jis pamatė nukentėjusiojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos.

Automobilyje nebuvo nieko, todėl paklausė taksisto, kur yra kitas taksistas, Å¡is atsakė, kad sėdi lažybų punkte. Jis įėjo į tÄ lažybų punktÄ . Nukentėjusįjį jis iÅ¡ matymo žinojo, buvo matęs kazino, kuriame dirbo jo sugyventinė. Jis nukentėjusįjį iÅ¡sivedė į laukÄ pasikalbėti. Lauke jis nukentėjusiojo pasiteiravo, kada Å¡is ruoÅ¡iasi atiduoti skolÄ . Nukentėjusiajam paneigus skolos buvimÄ , jis susinervino ir vienÄ kartÄ Â kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ .

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir jo atstovas, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo E. J. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė byloje yra visiÅ¡kai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:2013-12-27 protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriame V. A. nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas vieno vaikino prie lažybų punkto durų (4 b. l.); 2013-12-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., Žemaitijos g. 20, pastate prie įėjimo į lažybų punktÄ â€žOrakulas“. PrieÅ¡ lažybų punktÄ yra automobilių ir taksi automobilių statymo aikÅ¡telė.

Prie įėjimo į lažybų punktÄ yra trys laipteliai, ant kurių yra rusvos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmės (6 – 12 b. l.);2013-12-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis V. A. iÅ¡ jam pateiktų 5 fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 esantį E. J., kuris prisistatė merginos, kuriai yra skolingas, vyru ir jam sudavė smÅ«gį į veidÄ (20 – 24 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusio V. A. parodymais, kur jis parodė, kad taksi vairuotoju jis dirbo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. 2013-12-27 apie 20 val., jis užsuko į lažybų punktÄ â€žOrakulas“, kuris yra Žemaitijos g., prie prekybos centro „Maxima“, iÅ¡gerti kavos. Tuo metu lažybų punkte dirbo dvi iÅ¡ matymo žinomos merginos. Jis užsisakė kavos, atsisėdo prie staliuko, kitų žmonių lažybų punkte nebuvo. Netrukus į lažybų punktÄ Ä¯Ä—jo trys nepažįstami vaikinai. Tas, kurį iÅ¡ nuotraukų atpažino, jo paklausė, ar lauke stovintis baltas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis yra jo.

Jis atsakė, kad jo, tada tas vaikinas pasakė, kad reikia eiti į laukÄ pasikalbėti, nesakė kodėl, o jis neklausė. Išėjus į laukÄ , sustojus pusmetrį nuo durų, tas pats vaikinas pasakė, kad jis yra M., kuri dirbo kazino, draugas ar vyras. Klausė, kodėl negrÄ Å¾ina M. skolos. Jis atsakė, kad skolÄ grÄ Å¾ins jo sÅ«nus, kuris dabar yra Vilniuje. SkolÄ sÅ«nus grÄ Å¾ins, kad su M. taip yra sutaręs. Tada tas jo atpažintas vaikinas iÅ¡ kumščio jam smogė į veidÄ , nuo to smÅ«gio jis atsirėmė į lažybų punkto sienÄ ir nepamena, ar daugiau jį mušė.

Po to, atsimena, kad jam tas vaikinas davė savo telefonÄ , kuriuo jau buvo atsiliepusi M. Jis M. pasakė, kad Å¡iom dienom grįš sÅ«nus iÅ¡ Vilniaus ir grÄ Å¾ins pinigus. M. pasakė, kad gerai. Po pokalbio su M. su tais vaikinais iÅ¡siskyrė, jis nuėjo į prekybos centre „Maxima“ esantį tualetÄ , kadangi jam buvo prakirsta nosis, lÅ«pa ir bėgo kraujas. Jis M. iÅ¡ tikrųjų yra skoloje 600 ar 800 litų, tiksliai nepamena. Jis tikėjosi iÅ¡loÅ¡ti ir jai skolÄ grÄ Å¾inti, kadangi neiÅ¡lošė, todėl skolos negrÄ Å¾ino.

M. jis buvo davęs savo telefono numerį, ji dėl skolos keletÄ kartų jam skambino, prašė jÄ grÄ Å¾inti. Po sumuÅ¡imo jis kreipėsi į ligoninę, jį paguldė vienai parai stebėjimui. Taip pat jis kreipėsi pas odontologę, kuri jam iÅ¡traukė vienÄ dantį, du klibančius priekinius dantis paliko stebėjimui dviem mėnesiams, tačiau tie dantys nesutvirtėjo, todėl reikės kreiptis pas gydytojÄ . Kadangi po sumuÅ¡imo jam skaudėjo galvÄ , jį paguldė į ligoninę Mažeikiuose, jis buvo gydomas apie 6 dienas (14, 15 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M.

Ž. parodymais, kur ji parodė, kad dirba kazino, esančiame prekybos centre „Norfa“. Maždaug prieÅ¡ metus laiko darbe susipažino su vyriÅ¡kiu, kurio vardas V., jo pavardės nežino, jis važinėja baltu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. 2013 metų vasarÄ V. jos paprašė loÅ¡imui paskolinti pinigų, tada jam paskolino savo asmeninius pinigus - 200 litų. Kaip ir buvo sutarę, tuos pinigus jai kitÄ dienÄ V. grÄ Å¾ino. Maždaug po mėnesio V. vėl paprašė paskolinti 1200 litų, kuriuos jam paskolino, jokių paskolos dokumentų nesurašė.

V. sutartu laiku skolos negrÄ Å¾ino, vienÄ kartÄ sakė, kad reikia remontuoti automobilį, po to sakė, kad jo sÅ«nus rugsėjo mėnesį grįš iÅ¡ Amerikos ir grÄ Å¾ins jai skolÄ . Rugsėjo mėnesį į jos telefonÄ paskambino asmuo ir prisistatė, kad yra V. sÅ«nus, sakė, kad nori grÄ Å¾inti tėvo skolÄ , todėl jam padiktavo savo banko sÄ skaitos numerį, o tas asmuo sakė, kad pinigus perves per du mėnesius, tai yra iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Bet skolos niekas taip ir negrÄ Å¾ino iki Å¡iol.

Po to, V. kazino nebesirodė. Atsitiktinai jį buvo sutikus gruodžio mėnesį, klausė apie skolÄ , tai jis atsakė, kad manė, jog sÅ«nus pervedė pinigus, todėl jis ir nebesidomėjo. E. J. buvo jos sugyventinis, su juo kartu gyveno apie 9 mėnesius, 2013 metais gruodžio pradžioje iÅ¡siskyrė, jis iÅ¡ jos buto iÅ¡sikraustė. E. J. žinojo, kad V. yra jai skolingas, taip pat žinojo, kad jis dirba taksi vairuotoju ir važinėja baltu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Ji E. neprašė, kad V. dėl negrÄ Å¾intų pinigų sumuÅ¡tų.

Ji mano, kad po to, kai E. iÅ¡ savo buto iÅ¡varė, o jis nenorėjo su ja skirtis, jis gal tokiu bÅ«du su ja sugalvojo susitaikyti. 2013 m. gruodžio pabaigoje ar 2014 m. sausio pradžioje jai paskambino V. ir pasakė, kad už jam iÅ¡muÅ¡tÄ dantį ji skolos neatgaus. Gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje ji buvo su E. J. susitikusi, jis sakė, kad buvo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos gatvėje, sutikęs V. ir liepė jam grÄ Å¾inti skolÄ . E. J. jai prisipažino, kad sumušė V.

Kadangi ji neturi jokio skolos įrodymo, todėl nei į policijÄ , nei į teismÄ dėl to nesikreipė, dirba kazino viena ir skolinimo metu kitų asmenų nebuvo, kas galėtų paliudyti skolos faktÄ (39 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. J. parodymais, kur ji parodė, kad 2013-12-27 dirbo lažybų punkte „Orakulas“. V. A. yra pastovus lažybų punkto klientas. Ji prisimena, kad buvo toks įvykis, kai į punktÄ atėjo trys vaikinai, vienas iÅ¡ jų klausė, kieno yra balta maÅ¡ina.

Ä®vykio, kai prie lažybų punkto buvo sumuÅ¡tas V. A., ji nematė, vėliau į punktÄ užėjęs apie tai pasakojo pats V. A. (41 b. l.);teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad V. A. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės V danties ir virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I danties sumuÅ¡imai, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir abiejose lÅ«pose, poodinės kraujosruvos paakiuose. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje.

V. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (34 – 35 b. l.);2014-02-02 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta UAB „Orakulas“ lažybų bendrovės pateikta kompaktinė plokÅ¡telė, kurioje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad prie staliuko sėdi V. A. ir bendrauja su dviem darbuotojomis (47-48 b. l.).Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. J. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartÄ , sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir nusikalstamÄ veikÄ padarė vieÅ¡oje vietoje, savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, taip sutrikdydamas visuomeninę rimtį, tai yra vieÅ¡oje vietoje prie įėjimo į lažybų punktÄ , nepagrįstai panaudodamas fizinę prievartÄ nukentėjusiojo atžvilgiu reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ .

Panaudojo fizinę prievartÄ vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, tai yra sumušė nukentėjusįjį, sukeldamas V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi V. A. buvo lūžęs nosies kaulas, o dėl nosies kaulų lūžio V. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Å ios aplinkybės teisme patvirtintos baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, paties kaltinamojo parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuri buvo pagarsinta teisminio nagrinėjimo metu.Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir kreipdamasis į teismÄ paskutiniu žodžiu nurodė, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kadangi savo nusikalstamas veikas pripažino, o dėl jų nesigailėjo.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant kaltinamajam E. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos trys baigtinės veikos, iÅ¡ kurių dvi nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 294 straipsnio 2 dalis), viena nusikalstama veika prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 284 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. J. anksčiau yra teismo teistas (51, 52-55 b. l.), bausmės neatlikęs (57 b. l.), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (59-63 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (70 b. l.), nevedęs ir turintis mažametį vaikÄ (67 b. l.), nedirbantis (71 b. l.), registruotas darbo biržoje (72 b. l.), iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs toliau daryti nusikaltimus.Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. J. su laisvės atėmimu susijusias bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo bÅ«du, griežčiausia iÅ¡ paskirtų bausmių apimant Å¡velnesnes bausmes.Kadangi kaltinamasis E. J. prisipažino esÄ s kaltas, baudžiamoji byla teisme iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė subendrintina su 2010-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 MGL dydžio bauda, jas visiÅ¡kai sudedant.Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi mažametį sÅ«nų (67 b. l.), į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jog teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir gailėjosi dėl savo nusikaltimų, į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, atimti iÅ¡ kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymÄ atidedant, paskiriant įpareigojimus.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-21 paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (83-84 b. l.).Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).E. J.

įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybÄ (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys, dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis E. J. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. A., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas ir priteistina iÅ¡ E. J. 2000,50 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (101-102, 103 b. l.) (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263, 6.290 straipsniai).Nukentėjusysis V.

A. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo E. J. priteisti 6020,00 Lt turtinei ir 15000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (126-129 b. l.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas.

Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.Neabejotinai byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. J. veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ , nes nuo suduoto kaltinamojo smÅ«gio prarado dantį, kurio atstatymas pagal pateiktÄ preliminariÄ iÅ¡vadÄ kainuotų 6020,00 (137 b. l.), todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Taip pat byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. A. dėl nusikalstamų kaltinamojo E. J. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė nepatogumų valgydamas. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad ji nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais (BK 15 straipsnis) kaltinamojo E. J. veiksmais. Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos.

Nors žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo (sutrikdymo) atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis E. J. Å¡iuo metu nedirba, yra jaunas, darbingas, todėl, nors byloje nėra duomenų apie jo turimÄ turtÄ bei gaunamas pajamas, darytina iÅ¡vada, kad jo galimybė gauti pakankamas pajamas žalai atlyginti yra reali. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo bÅ«tinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Ä®statymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.Nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pasekmes, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5000 litų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje V. A. patyrė 2700,00 Lt iÅ¡laidų atstovo pagalbai (144-146 b. l.).

Teismas 2014-06-23 priėmė nutartį, kuria leido teisininkui A. G. atstovauti nukentėjusįjį V. A. (125 b. l.), todėl nukentėjusiojo V. A. patirto išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti pripažintinomis pagrįstomis išlaidomis ir priteistina iš E. J. V. A. naudai 2700,00 Lt atstovo paslaugoms apmokėti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti E. J. subendrintÄ bausmę 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. sumažintÄ bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 MGL (3900,00 Lt) dydžio bauda ir skirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ .Ä®pareigoti E. J. 30 MGL (3900,00 Lt) baudÄ sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , o teismui pateikti mokėjimo kvitÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam E. J., jog paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ .Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ E. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ä®pareigoti E. J. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybÄ .Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ E. J. 2000,50 Lt (du tÅ«kstančius litų ir 50 centų).V.

A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš E. J. V. A. naudai 6020,00 Lt (šešis tūkstančius dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimui. V. A. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. J. V. A. naudai 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Priteisti iš E. J. V. A. naudai 2700,00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus) patirtų išlaidų atstovo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Andželika Butkuvienė