8fa7f03f-adcf-4542-86f9-e995189b8dbe · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinės bylos Nr. 2-450/2012 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.; 110.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Germill Inc.“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Khartli“, uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ ir V.

G. atžvilgiu, dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalių, kuriomis teismas pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama bei atsisakė priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas leido nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo atžvilgiu vykdyti skubiai, civilinėje byloje Nr. 2-262-104/2012 pagal ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Khartli“, uždarajai akcinei bendrovei „V&G“, V.

G. ir V. G. dėl skolos priteisimo, nesÄ Å¾iningų sandorių ginčijimo, restitucijos taikymo ir juridinio asmens dalyvių atsakomybės, tretieji asmenys – V. D. , J. K. . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo, nesÄ Å¾iningų sandorių ginčijimo, restitucijos taikymo ir juridinio asmens dalyvių atsakomybės.Atskiraisiais skundais keliamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Khartli“, uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ ir V.

G. atžvilgiu, 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalių, kuriomis teismas pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama bei atsisakė priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu, ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas leido nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo atžvilgiu vykdyti skubiai, teisėtumo klausimas.IeÅ¡kovas „Germill Inc.“ pateikė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, nesÄ Å¾iningų sandorių ginčijimo, restitucijos taikymo ir juridinio asmens dalyvių atsakomybės, reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį UAB „Khartli”, UAB „V&G” ir V. G. ir esantį pas juos arba pas trečiuosius asmenis Å¡ioms sumoms: UAB „Khartli“ – 20 281 668,06 Lt, UAB „V&G“ – 4 567 000 Lt, V. G. – 10 644 851 Lt. Nesant UAB „V&G” ir V. G. areÅ¡tuotino turto už 15 211 851 Lt, nurodė areÅ¡tuoti D. G. ir V. G. nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ likusiai reikalavimo daliai, bet ne daugiau nei 15 211 851 Lt, uždraudžiant atsakovams areÅ¡tuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, ar kitaip apsunkinti Å¡io turto teisinę padėtį.

Nesant ar nepakankant atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, nurodė areÅ¡tuoti atsakovų lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant UAB „Khartli” ir UAB „V&G” iÅ¡ savų areÅ¡tuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymu reikalavimo dalyje dėl subsidiarios juridinio asmens atsakomybės taikymo netinkamus atsakovus V.

G. ir D. G. pakeitė tinkamu atsakovu V. G. .Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi D. G. atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjo atsakovų atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, pagal kuriÄ nesant atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „V&G” ir V. G. areÅ¡tuotino turto už 15 221 851 Lt, areÅ¡tuoti atsakovo V.

G. , nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ bei lėšas likusiai reikalavimo daliai, bet ne daugiau kaip 15 221 851 Lt, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti Å¡io turto teisinę padėtį, panaikino, nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „V&G” atžvilgiu paliko nepakeistÄ , nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. G. atžvilgiu pakeitė, laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ sumažindamas nuo 10 644 851 Lt iki 4 408 224,65 Lt, likusias Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

Be to, teismas apeliacinį procesÄ , susijusį su laikinųjų priemonių taikymu D. G. atžvilgiu, nutraukė.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino atsakovo UAB „V&G” praÅ¡ymÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 30 dienų nuo teismo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 500 000 Lt arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino pratęsimo, skirto įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 500 000 Lt arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu, atlyginimo užtikrinimui.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino pratęsimo tenkino ir nustatė ieÅ¡kovui „Germill Inc.“ terminÄ iki 2011 m. spalio 10 d. įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯mokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui UAB „V&G“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui 500 000 Lt arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantijÄ Å¡iai sumai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį panaikino.2011 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti ir uždrausti UAB „V&G“ perleisti tretiesiems asmenims nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ . Nurodė, kad atsakovo veiklai iÅ¡ esmės trukdo tik lėšų areÅ¡tas, kÄ patvirtino ir pats atsakovas.

Siekiant iÅ¡vengti finansinių suvaržymų tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui, prašė pakeisti 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (b. l. 17-21).Atsakovas UAB „V&G“ kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu panaikinimo, kadangi ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjo teismo paskirtos sumos – 500 000 Lt. (b. l. 56-57). IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ nespręsti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tol, kol nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (b. l. 59-62).

Atsakovas UAB „V&G“ pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovo pateikto praÅ¡ymo. Nurodė, kad pateiktas praÅ¡ymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu ir atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (b. l. 63-65). II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių ir atskirųjų skundų argumentų esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovų UAB „Khartli”, UAB „V&G” ir V.

G. atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 500 000 Lt arba pateikti minėtai sumai banko garantijÄ , tačiau ieÅ¡kovas teismo nurodymo nevykdė, pinigų į teismo depozitinę sÄ skaitÄ neįnešė, taip pat nepateikė Å¡iai sumai banko garantijos. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi konstatavo, kad tikslinga taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , kadangi yra reali jų atsiradimo grėsmė.

Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nustatė ieÅ¡kovui terminÄ užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su galimais atsakovo nuostoliais, kurių atlyginimÄ ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir savo interesų užtikrinimui praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi užtikrinti. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, nes tai prieÅ¡tarautų atsakovo nuostolių užtikrinimo institutui, jo nuostatomis keliamiems tikslams.

Atsakovas UAB „V&G“ pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį ir panaikinti nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovų UAB „Khartli“ ir V. G. atžvilgiu. Nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo jas naikinti, nes nuostolių atlyginimo užtikrinimas buvo taikomas tik atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu. IeÅ¡kovui „Germill Inc“ neįmokėjus į teismo depozitinę sÄ skaitÄ teismo nurodytos pinigų sumos ir nepateiktus banko garantijos minėtai sumai, teismas turėjo pagrindo laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti tik atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu.

Be to, pažymėjo, kad teismas neteisingai nurodė nutarties apskundimo tvarkÄ , kadangi pagal CPK 146 str. 1 d., ieÅ¡kovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytÄ terminÄ , teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos privalo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å i nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.IeÅ¡kovas „Germill Inc.“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovai UAB „Khartli“ ir V. G. nepateikė teismui jokių praÅ¡ymų dėl nuostolių, galimų dėl jų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo. IeÅ¡kovui nesumokėjus į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nurodytos pinigų sumos ar nepateikus banko garantijos, teismas neturėjo jokio pagrindo naikinti atsakovų UAB „Khartli“ ir V. G. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o tik svarstyti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo UAB „V&G” panaikinimo.

Atsakovas UAB „Khartli“ bylos nagrinėjimo metu niekada neskundė ir neprašė panaikinti jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. G. atžvilgiu klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi.2. Vilniaus apygardos teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai yra rašymo klaida, kadangi laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu buvo taikytos 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, o ne 2011 m. spalio 14 d. nutartimi.3.

Atsakovo veiklai trukdo tik lėšų areÅ¡tas, kurio, pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pakeitus laikinÄ sias apsaugos priemones, nebelieka. Be to, atsakovo UAB „V&G” vienintelis akcininkas ir vadovas yra V. G. , kuris taip pat yra ir UAB „Khartli“ vienintelis akcininkas bei vadovas, t. y. tos įmonės, kuri perleido savo turtÄ , siekdama iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovu bei kurios turto perleidimai yra ginčijami byloje. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo UAB „V&G“ atskirÄ jį skundÄ patenkino visiÅ¡kai, ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį pakeitė.

Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovų UAB „Khartli“ ir V. G. atžvilgiu panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , be to, pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutartyje nurodytÄ nutarties apskundimo tvarkÄ , nurodydamas, kad nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama, o nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo gali bÅ«ti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos atskiruoju skundu, paduodant skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu. Teismas sutiko su atskirųjų skundų argumentais dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovų UAB „Khartli“ ir V. G. atžvilgiu, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo įpareigotas sumokėti 500 000 Lt arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ tik atsakovo UAB „V&G“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

Todėl ieÅ¡kovui „Germill Inc.“ neįmokėjus į teismo depozitinę sÄ skaitÄ teismo nurodytos pinigų sumos ir nepateiktus banko garantijos minėtai sumai, konstatavo, kad teismas nepagrįstai panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones visų atsakovų atžvilgiu. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovų UAB „Khartli“ ir V. G. atžvilgiu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties apskundimo tvarkos, nurodė, kad pagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra neskundžiama.Atsižvelgęs į tai, kad teismas panaikino skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalį bei pataisė apskundimo tvarkÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas gali bÅ«ti priimtas tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Atsakovas UAB „V&G“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ leisti skubiai vykdyti 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį. Nurodė, kad pagal CPK 146 straipsnį ieÅ¡kovui nesumokėjus nuostolių atlyginimo užtikrinimui skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytÄ terminÄ , teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos privalėjo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo bÅ«ti neskundžiama ir bÅ«ti vykdoma nuo priėmimo momento, kÄ teismas konstatavo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje.

IeÅ¡kovas, nevykdydamas teismo įpareigojimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, operatyviai neteikdamas teismui ir atsakovui informacijos, kad jis neketina vykdyti teismo įpareigojimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – įgyvendino teisę reikalauti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ne pagal Å¡ios teisės paskirtį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašė leisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį vykdyti skubiai. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas „Germill Inc.“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinė dalis nurodant, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama, bei 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu.

Atskirajame skunde nurodo, kad klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek dėl jų panaikinimo turi bÅ«ti sprendžiami kartu, t.y. galutinai neiÅ¡sprendus klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (praÅ¡ymas paduotas laikinosioms apsaugos priemonėms vis dar galiojant, nutartis atsisakyti jas pakeisti apskųsta) bei esant tikimybei, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas pakeistų ir pritaikytų naujas laikinÄ sias apsaugos priemones (draudimÄ perleisti kitiems asmenims nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ ), negali bÅ«ti atskirai iÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bet kokiu kitu pagrindu, o taip pat nuspręsta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi bÅ«ti neskundžiama.

Galutinai neiÅ¡sprendus klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei jas panaikinus, nurodant, kad dalis dėl panaikinimo neskundžiama, buvo pažeistas CPK 151 straipsnis. Esant nepagrįstai skundžiamos nutarties daliai, kurioje nurodyta, jog nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ bei leido Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad atsakovas teisingai pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo bÅ«ti neskundžiama ir vykdoma nuo priėmimo momento, nes tai yra įtvirtinta CPK 146 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgęs į tai, kad teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje nenurodė CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos, o tai konstatavo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, teismas sprendė, kad 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu įsigaliojo nuo priėmimo momento ir gali būti vykdoma skubiai. Teismas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis neskundžiama. Atskiruoju skundu ieškovas „Germill Inc.“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiama nutartis yra neskundžiama, nes teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei dėl leidimo vykdyti skubiai tokias nutartis yra skundžiamos bei atskirieji skundai dėl Å¡ių klausimų nagrinėjami apeliacinės instancijos teismuose.2. Teismas dėl leidimo skubiai vykdyti turėjo spręsti dėl 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu panaikintų laikinųjų apsaugos priemonių. 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi teismas nepakeitė nurodytos 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies.3.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies (bei 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies), kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymas negalimas nei įprasta tvarka, nei tuo labiau skubos, kadangi bet koks nutarties panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones vykdymas yra sustabdomas padavus atskirÄ jį skundÄ . Atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu yra paduotas, o 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu nėra įsiteisėjusi bei apskųsta.4.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja CPK 283 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas gali leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leisti vykdyti skubiai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovui yra leista iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo išmokas, atsiskaityti su ieškovu, atlikti mokėjimus pagal nutartyje nurodytas sutartis, todėl atsakovas nepatiria bei nepatirs žalos dėl to, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu įsiteisės, bus vykdoma įprasta tvarka.

III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovui neįneÅ¡us į teismo depozitinę sÄ skaitÄ atsakovo galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį atitinkančiÄ sumÄ ; pakeitė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieÅ¡kovui neužtikrinus atsakovo galimų nuostolių atlyginimo, rezoliucinę dalį ir atsisakė priimti atskirÄ jį skundÄ ; nukreipė skubiai vykdyti įsiteisėjusiÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia Å¡alių pateiktų atskirųjų skundų dėl skundžiamų teismo nutarčių ribose (CPK 320 str. 1 d.).          Teisiniai argumentai Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo bÅ«simo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.). EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui. EkonomiÅ¡kumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.Jeigu teismas nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones byloje ir Å¡i nutartis įsiteisėjo, laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti panaikintos tik tuomet, kai atsiranda įstatyme įtvirtintas konkretus pagrindas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Civilinio proceso įstatyme įtvirtinti atvejai, kai teismas turi panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu atsiranda tam tikros aplinkybės:1) kai ieÅ¡kinys atmetamas;2) kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas;3) jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, per teismo nustatytÄ terminÄ nepaduoda ieÅ¡kinio;4) jeigu asmuo neįvykdo pareigos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 146 str. 1 d., 149 str., 150 str. 2 d.).Teismas taip pat gali panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡nyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra bÅ«tinas.

Ä®rodyti, kad iÅ¡nyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t .y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 str.). Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas praÅ¡ymÄ turėtų atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2011). Taigi vienas iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų – kai ieÅ¡kovas neįvykdo pareigos pateikti teismo nustatytų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įneÅ¡ant į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nurodytÄ sumÄ ar pateikiant banko garantijÄ dėl atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o ieÅ¡kovas to nepadarė per nustatytÄ terminÄ , teismas privalo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å iuo atveju teismas tik įvertina, ar ieÅ¡kovas neįvykdė teismo nurodymo ir priima procesinį sprendimÄ (nutartį).

Tokia nutartis turi būti priimta nedelsiant po ieškovui nustatyto termino atlikti nurodytus veiksmus pabaigos, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Įstatymų leidėjas šioje normoje įtvirtina išimtį iš bendros CPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, kad visos CPK penktajame skirsnyje priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys, susijusios su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, gali būti skundžiamos apeliacine tvarka ir numato, jog ši nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama.

Tuo atveju, jeigu atskirasis skundas dėl tokios nutarties, kuri negali bÅ«ti apeliacijos objektu, paduodamas, teismas turi jį atsisakyti priimti remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dėl to, kad ieÅ¡kovas neįvykdė teismo nurodymo įneÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nurodytÄ sumÄ atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti, neturėtų bÅ«ti keičiamos laikinosios apsaugos priemonės, naikinant areÅ¡tÄ atsakovo tam tikram turtui, ypač, jeigu terminas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti buvo nustatytas prieÅ¡ ilgÄ laiko tarpÄ ir po to dar pratęstas.

PrieÅ¡ingu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui sudaromos sÄ lygos naudojant įvairius procesinius bÅ«dus ir priemones iÅ¡vengti teisėtų teismo nurodymų vykdymo – iÅ¡ pradžių skundžiama nutartis dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, po to, atmetus skundÄ , nustatomas naujas terminas užtikrinti atsakovo galimus nuostolius, kuris taip pat užsitęsia dėl skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka ir vėl nustatomas naujas terminas, o galiausiai, ieÅ¡kovui nevykdant teismo nurodymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, paduodamas jo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Jeigu esant tokiai situacijai, teismas, privalėdamas naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, nagrinėtų ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir šį praÅ¡ymÄ tenkintų, bÅ«tų nukrypta nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, pažeista proceso teisės imperatyvi norma, ieÅ¡kovo teisėti lÅ«kesčiai, paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieÅ¡kovui neįneÅ¡us į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nurodytos sumos, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 146 str. 1 d., 279 str. 1 d.).

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal įstatymÄ gali bÅ«ti vykdoma jai įsiteisėjus (CPK 152 str. 2 d.). Å i nuostata atitinka bendrÄ CPK 281 straipsnyje nustatytÄ taisyklę, kad teismo sprendimai gali bÅ«ti vykdomi, kai jie įsiteisėja. Teismas turi teisę nukreipti sprendimo ar nutarties vykdymÄ skubiai tik tuomet, kai jie pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus (CPK 282 str. 1 d.). Teismas neturi įgaliojimų nukreipti skubiai vykdyti įsiteisėjusiÄ nutartį. Kolegijos nuomone, jeigu teismas vis dėlto priėmė nutartį ir leido vykdyti skubiai įsiteisėjusiÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir dėl Å¡ios nutarties gautas atskirasis skundas, šį skundÄ teismas turi atsisakyti priimti remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Tokia nutartis negali bÅ«ti apeliacijos objektu, nes kai negalima apeliacija dėl pagrindinio klausimo (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) dėl to, jog yra įsiteisėjusi nutartis, negali prasidėti apeliacinis procesas ir dėl Å¡alutinio klausimo (tokios nutarties skubaus vykdymo). Juo labiau, kad Å¡io Å¡alutinio klausimo iÅ¡sprendimas neturi teisinės reikÅ¡mės. Jeigu pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė atskirÄ jį skundÄ dėl įsiteisėjusios nutarties, kuri negali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi nutraukti procesÄ pagal tokį skundÄ (CPK 315 str. 5 d.).

II. Faktiniai argumentai Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas dar 2010 m. spalio 12 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino atsakovo UAB „V&G” praÅ¡ymÄ dėl Å¡io atsakovo nuostolių, galimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to atlyginimo užtikrinimo, ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ â€žGermill Inc.“ per 30 dienų nuo teismo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 500 000 Lt arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl termino teismo nurodymui įvykdyti pratęsimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino pratęsimo tenkino ir nustatė ieÅ¡kovui „Germill Inc.“ terminÄ iki 2011 m. spalio 10 d.

įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯mokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui UAB „V&G“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui 500 000 Lt arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantijÄ Å¡iai sumai. Taigi nuo teismo nutarties dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priėmimo (2010 m. spalio 12 d.) iki ieÅ¡kovui teismo pratęsto termino įvykdyti šį reikalavimÄ pasibaigimo (iki 2011 m. spalio 10 d.) praėjo beveik vieneri metai.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas nevykdė teismo teisėtai nustatyto nurodymo užtikrinti atsakovo UAB „V&G” galimų nuotolių atlyginimÄ ir dėl to galiojo laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu. Tačiau ieÅ¡kovas po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ , priėmimo, bet dar nepasibaigus Å¡iam terminui (2011 m. rugsėjo 29 d., b. l. 17-18) pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti, leidžiant atsakovui UAB „V&G” disponuoti lėšomis, tačiau paliekant draudimÄ perleisti tretiesiems asmenims nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ .

Å is beveik po metų nuo nutarties užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ priėmimo paduotas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, žinant, kad neįvykdžius teismo nurodymo neiÅ¡vengiamai bus panaikintas atsakovo viso turto areÅ¡tas, vertintinas kaip siekis, nevykdant Å¡io teismo nurodymo dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, iÅ¡saugoti atsakovo tam tikram turtui taikytÄ areÅ¡tÄ . Minėta, jog tokioje situacijoje teismas negali ignoruoti atsakovo teisėtų interesų. PrieÅ¡ingu atveju, kaip minėta, bÅ«tų nukrypta nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, pažeista imperatyvi proceso teisės norma, įpareigojanti teismÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat pažeisti atsakovo teisėti lÅ«kesčiai, paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas.

Be to tokie ieÅ¡kovo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesine teise praÅ¡yti ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas, 2011 m. rugsėjo 29 d. gavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kai apeliacinės instancijos teismas buvo pratęsęs ieÅ¡kovui terminÄ iki 2011 m. spalio 10 d įmokėti į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 500 000 Lt arba pateikti Å¡iai sumai banko garantijÄ , ieÅ¡kovui iki apeliacinės instancijos teismo nurodytos dienos neįvykdžius nustatyto reikalavimo, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, teisėtai panaikino atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å i pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieÅ¡kovui neužtikrinus atsakovo galimų nuostolių atlyginimo per teismo nustatytÄ terminÄ , atskiruoju skundu neskundžiama, t. y. įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas anksčiau jau teikė nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ , po to prašė pratęsti šį terminÄ , o po apeliacinio proceso pasibaigimo Å¡is terminas buvo pratęstas, t. y. nuolatos ėmėsi priemonių, kad iÅ¡vengtų teismo teisėtų nurodymų vykdymo ir visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iÅ¡liktų apsunkinimai, taikyti atsakovo turtui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Esant tokiai situacijai, teismo procesinis sprendimas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, o ne jas panaikinti, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, pažeistų atsakovo teises ir teisėtus lÅ«kesčius.

Teismui 2011 m. spalio 17 d. nutartimi panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones ir įsiteisėjus Å¡iuo klausimu priimtai nutarties daliai, neliko pagrindo keisti to, ko nebėra. IeÅ¡kovo atskirojo skundo dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties argumentas, kad atsakovo UAB „V&G” vienintelis akcininkas ir vadovas yra V. G. , kuris taip pat yra ir UAB „Khartli“ vienintelis akcininkas bei vadovas, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teisėtumo ir atsisakymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atsakovo UAB „V&G” tam tikram turtui taikyto areÅ¡to panaikinimo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones ne tik praÅ¡ymÄ dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo padavusio atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu, bet ir kitų dviejų atsakovų, kurie tokio praÅ¡ymo neteikė (UAB „Khartli“ ir V.

G. ), atžvilgiu (t. 1, b. l. 151-152). Nepagrįstai naikindamas laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡ymų dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepadavusių atsakovų atžvilgiu, teismas pažeidė rungimosi principÄ , apsunkino ieÅ¡kovo galimybes gauti reikalavimų pagal teismo sprendimÄ patenkinimÄ iÅ¡ teisėtai areÅ¡tuoto pasyviai veikiančių atsakovų turto. Tačiau gavęs ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „V&G” atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties, teismas pagrįstai panaikino nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų UAB „Khartli“ ir V.

G. atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad visa nutartis gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka. Minėta, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas privalo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones (atsakovo turto areÅ¡tÄ ) ieÅ¡kovui neįmokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti nustatytos pinigų sumos arba nepateikus banko garantijos per nustatytÄ terminÄ , o Å¡i nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, t. y. įsiteisėja jos priėmimo dienÄ .

Nepaisant to, kad teismas suklaidino ieÅ¡kovÄ , padavusį atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo pažeisti įstatymÄ ir suteikti ieÅ¡kovui apeliacijos teisę dėl įsiteisėjusios nutarties. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacija galima tik dėl neįsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų. Tiek nutarčių apskundimo, tiek ir įsigaliojimo tvarka turi bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovo vardu atskirÄ jį skundÄ dėl apeliacine tvarka neskundžiamos nutarties dalies padavusiai ieÅ¡kovo advokatei (t. 1, b. l. 173-178).

Esant tokiai situacijai, Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties, pagrįstai 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apeliacine tvarka neskundžiama (b. l. 201-202). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuri įsiteisėjo, negali bÅ«ti apeliacijos objektu, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo paduotÄ atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Taigi Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi pagrįstai pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama, bei atsisakė priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu. Kadangi Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ ir atsakovo UAB „V&G” atskiruosius skundus 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino 2011 m. spalio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2011 m. spalio 14 d. nutartimi, panaikinimo atsakovų UAB „Khartli“ ir V.

G. atžvilgiu ir Å¡alys apeliacine tvarka neskundė Å¡ios 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu nepasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).  Tačiau pirmosios instancijos teismas po 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo gavęs atsakovo UAB „V&G” praÅ¡ymÄ leisti skubiai vykyti nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu nepagrįstai šį praÅ¡ymÄ 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi iÅ¡sprendė ir patenkino.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieÅ¡kovui neįneÅ¡us į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nurodytos sumos, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 146 str. 1 d., 279 str. 1 d.). Nutarties įsiteisėjimas reiÅ¡kia, kad ji vykdoma civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 152 str. 2 d., 281 str.). Å iuo atveju nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdymas apima veiksmų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovui atÅ¡aukimu, atlikimÄ , pavyzdžiui, turtui taikyto areÅ¡to iÅ¡registravimÄ iÅ¡ vieÅ¡o registro, ieÅ¡kovo paimto atsakovo daikto, jei Å¡is daiktas buvo areÅ¡tuotas ir perduotas saugoti ieÅ¡kovui nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, sugrÄ Å¾inimÄ atsakovui ir pan.

Teismo nutarties skubaus vykdymÄ reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos ir teismas turi teisę nukreipti skubiai vykdyti nutartis, kurios dar nėra įsiteisėjusios ir dėl kurių gali bÅ«ti paduodami atskirieji skundai (CPK 282 str. 1 d.). Ä®siteisėjusi nutartis privalo bÅ«ti vykdoma pagal įstatymÄ dėl savo teisinės galios (ji yra įsiteisėjusi), todėl nukreipimas skubiai vykdyti tokiÄ nutartį nereikalingas (CPK 18 str.). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta CPK 146 straipsnio 1 dalies paskirtis.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusios nutartys (CPK 301 str. 1 d.). Dėl įsiteisėjusios nutarties apeliacija negalima. Å iuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu įsiteisėjo Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ (CPK 146 str. 1 d.), todėl ji gali bÅ«ti vykdoma ir skubus vykdymas nėra reikalingas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas apeliacine tvarka skundė pagal įstatymÄ Ä¯siteisėjusiÄ nutartį (2011 m. spalio 17 d.) nereiÅ¡kia, kad nutartis neįsiteisėjo ir jÄ reikia vykdyti skubiai. Kai negalima apeliacija dėl pagrindinio klausimo dėl to, jog yra įsiteisėjusi nutartis, negali prasidėti apeliacinis procesas ir dėl Å¡alutinio klausimo.

Kadangi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi ir pagal įstatymÄ negali bÅ«ti apeliacijos objektu, o atsakovo praÅ¡ymas dėl skubaus vykdymo įsiteisėjusios nutarties negali sukelti kitokių teisinių padarinių (Å¡alutinis ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas klausimas), pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį atsakovo praÅ¡ymÄ , turėjo jį atmesti, o ne patenkinti. Tačiau Å¡iuo atveju svarbiausia tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje pats pagrįstai nurodęs, kad apeliacija dėl tokios nutarties negalima, ne atsisakė priimti ieÅ¡kovo paduotÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties, o jį priėmė ir su byla persiuntė apeliacinės instancijos teismui, nors nutartis negali bÅ«ti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

PaaiÅ¡kėjus Å¡iam trÅ«kumui bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apeliacinės instancijos teismas turi nutraukti procesÄ pagal ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ (CPK 315 str. 5 d.). Kiti apeliantų atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į skundus iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamų klausimų teisingam iÅ¡sprendimui.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimÄ bei panaikinimÄ ir pagrįstai panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovui neįneÅ¡us į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nurodytos sumos per nustatytÄ terminÄ bei nepateikus banko garantijos Å¡iai sumai, pagrįstai nurodė, kad tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama ir teisėtai atsisakė priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties.

Tačiau teismas nepagrįstai nukreipė skubiai vykdyti įsiteisėjusiÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o gavęs atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties, jos nepanaikino ir neteisėtai pradėjo apeliacinį procesÄ .Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuria teismas pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama bei atsisakė priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu, paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas leido nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo atžvilgiu vykdyti skubiai, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Apie nutarties priėmimÄ informuojamas Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 152 straipsnio penktÄ ja dalimi, 315 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo UAB „V&G“ atžvilgiu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo UAB „V&G” atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria teismas pakeitė 2011 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atskiruoju skundu neskundžiama bei atsisakė priimti ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ atžvilgiu, palikti nepakeistas.

Apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal ieÅ¡kovo „Germill Inc.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas leido nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo atžvilgiu vykdyti skubiai, nutraukti.Nutarties nuoraÅ¡us iÅ¡siųsti Å¡alims bei Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai. Teisėjai                                                                                                ArtÅ«ras Driukas                 Vytas Milius                                                                                           Egidijus Žironas