Legislator Case Law & Legislation
8fa5ee1b-1957-4a8c-be9a-cd735ebf44cf AI generated

8fa5ee1b-1957-4a8c-be9a-cd735ebf44cf · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 8fa5ee1b-1957-4a8c-be9a-cd735ebf44cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

A.“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, A. J., R. J., trečiajam asmeniui Garantiniam fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė : ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „(duomenys neskelbtini).“, A. J., R. J., prašo pripažinti 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A.

Legislator headnote

AI generated

8fa5ee1b-1957-4a8c-be9a-cd735ebf44cf · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi į BUAB „(duomenys neskelbtini) " trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta J. P. su 19000 Lt kreditoriniu reikalavimu ir A. R. su 22000 Lt kreditoriniu reikalavimu.BUAB „(duomenys neskelbtini) " kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ Ž. M. priteisti 11771 Lt skolÄ bei palÅ«kanas. Byloje kilo ginčas, UAB „(duomenys neskelbtini) " ar užsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-12-11 tarp Å¡alių sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį.

Keywords

AI generated
changed financial circumstances financial hardship bankruptcy claim financial capacity company in difficulties financial solvency
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-975-613/2013  Proceso Nr. 2-06-3-14954-2011-8       Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.2;116.1;116.4 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 8 d.KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei J. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „A.

A.“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, A. J., R. J., trečiajam asmeniui Garantiniam fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė : ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „(duomenys neskelbtini).“, A. J., R. J., prašo pripažinti 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A.

J., 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatÄ mokėti A. J. 5.200 LTL algÄ negaliojančia, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytÄ darbo užmokestį – 400,00 LTL mėnesinę algÄ ; pripažinti 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., 2010-06-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatÄ mokėti R. J. 3.000 LTL algÄ negaliojančia, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo nustatytÄ darbo užmokestį – 200,00 LTL. IeÅ¡kinio pagrindu nurodo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė A.

J., prieÅ¡ iÅ¡keliant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , atliko nesÄ Å¾iningus, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujančius veiksmus, tai yra neatsižvelgdama į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimus kreditoriams, laikui nemokėjo įstatymais nustatytų įmokų, padidino darbo užmokestį sau, tai yra A. J.. Pagal 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutartį Nr. 1 nuo 2009 m. spalio 1d. A. J. (B.) nustatytas 5200,00 Lt darbo užmokestis, tokiu bÅ«du esant sunkiai finansinei įmonės bÅ«klei nustatytas 4800,00 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu.

UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorė ir R. J. 2010 m. birželio l d. atliko nesÄ Å¾iningus, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujančius veiksmus, tai yra susitarė dėl 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15 pakeitimo. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutartį Nr. 15, nuo 2010 m. birželio l d. R. J. nustatytas 3000,00 Lt darbo užmokestis. Tokiu bÅ«du esant sunkiai finansinei įmonės bÅ«klei R. J. nustatytas 2800,00 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2010 m. sausio 15 d. darbo sutartimi.

Pažymėtina, kad bendrovė priskaičiuotas 3214,39 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 m. spalio mėn. sumokėjo, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) nustatytų terminų, į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžetÄ 787,53 Lt suma iÅ¡ieÅ¡kota 2010 m. kovo 22 d. pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus kredito įstaigai pateiktÄ debeto mokėjimo nurodymÄ . BUAB „(duomenys neskelbtini) " nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. aktas Nr. PA-107 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " patikrinimo").

Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini) " nuo 2009 m. spalio l d. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) " 2008 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies l punktu (bankroto byla yra iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ), teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti savo įsipareigojimų, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini) " keltina bankroto byla (BUAB „(duomenys neskelbtini) " administratoriaus įgalioto asmens D.

U. ataskaita bei jos priedas Nr. 3). Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini) " pelno (nuostolių) ataskaitas už laikotarpį nuo 2007-12-31 iki 2010-10-22, įmonės veiklos sÄ naudos nuo 2008 m. didėjo. Ä®monės veikla 2008 m. gruodžio 31d. buvo nuostolinga. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2009 m. gruodžio 31d. uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, tačiau 2010 m. spalio 22 d. įmonės nuostoliai siekė 55541 Lt. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " balansÄ (trumpÄ ) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 2008 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 64526,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 59417,00 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. teismo įsakymu nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorei A. B. (J.) 11977,60 Lt skolos. Aukščiau paminėti duomenys parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos sÄ naudos didėjo, įmonė nuo 2009 m. spalio mėn. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis bei R.

J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis neatitiko įmonės finansinių galimybių. Pažymėtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitos 4 dalyje dėl ikiteisminių tyrimų nurodyta, jog tikrinant pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumÄ , nustatyta: „<...> finansinėje apskaitoje duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties - apskaita buvo vedama neteisingai<...> Pagal įmonės direktoriaus perduotÄ balansÄ kreditorių sÄ raÅ¡e nėra Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartimi patvirtintų trečios eilės kreditorių.

Å ie kreditoriai jau egzistavo prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o perduotame balanse jų nėra". Atsižvelgiant į Å¡iuos bankroto administratoriaus ataskaitoje pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009-12-31 uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, yra netiksli, todėl neatspindėjo tikrosios įmonės finansinės padėties. UAB „(duomenys neskelbtini) " jau 2009 m. spalio mėn. susidÅ«rė su finansiniais sunkumais dėl įmonės užsakovų neatsiskaitymo.

UAB „Divingas" pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2011-11-07 praÅ¡ymÄ Nr. 11-651 įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorių sÄ raÅ¡Ä J. P. ir A. R.. Minėtame praÅ¡yme nurodyta, kad tiek J. P. buvo sumokėjusi avansÄ pagal sudarytÄ 2007 m. spalio 11d. projektavimo darbų sutartį, tiek A. R. pagal 2008 m. sausio 28 d. sudarytÄ projektavimo darbų sutartį Nr. 0004 ir 2008 m. birželio 20 d. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 0046 buvo sumokėjusi avansÄ tačiau darbai pagal sutartis nebuvo įvykdyti.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi į BUAB „(duomenys neskelbtini) " trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta J. P. su 19000 Lt kreditoriniu reikalavimu ir A. R. su 22000 Lt kreditoriniu reikalavimu.BUAB „(duomenys neskelbtini) " kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ Ž. M. priteisti 11771 Lt skolÄ bei palÅ«kanas. Byloje kilo ginčas, UAB „(duomenys neskelbtini) " ar užsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-12-11 tarp Å¡alių sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini) " ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad 2008-12-11 sudaryta sutartis nutraukta 2009-03-07. Taip pat teismas nurodo, kad „<...> yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neparengė techninio projekto ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartyje nustatytais terminais". BUAB „(duomenys neskelbtini) " pateikė ieÅ¡kinį A. B. ir T. Č. dėl skolos priteisimo pagal 2007-12-14 sudarytÄ tarp Å¡alių projektavimo darbų sutartį.

Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįvykdė sutarties sÄ lygų - perduoti patvirtintÄ detalųjį projektÄ , todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu, BUAB „(duomenys neskelbtini) " ieÅ¡kinys atmestas. Tarp UAB „Lijasta" ir UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo sudaryta 2008 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 0037 bei 2008 m. rugsėjo 9 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 0016. UAB „Lijasta" kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini) " skolÄ .

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Lijasta" ir BUAB „(duomenys neskelbtini) ". BUAB „(duomenys neskelbtini) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitoje nurodyta, kad jau 2008-09-15 atlikus dalį darbų, UAB „Lijasta" paprašė laikinai sustabdyti darbus dėl susidariusios sunkios finansinės padėties. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimu iÅ¡ V. G. priteista BUAB „(duomenys neskelbtini) " skola bei palÅ«kanos.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ 2008-09-15 tarp Å¡alių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. BUAB „(duomenys neskelbtini) " visus darbus pagal sutartį įvykdė ir 2009-06-16 perdavė visus dokumentus, tuo tarpu užsakovas V. G. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo pradėtas nagrinėti R. J. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini) " priteisti 15000 Lt sumokėtÄ avansÄ ir palÅ«kanas, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " neatliko projektavimo darbų pagal 2008 m. kovo 27 d. sudarytas projektavimo darbų sutartis Nr. 0006 ir Nr. 0007.

Ä®vertinus 2007, 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini) " sudarytas sutartis ir jų vykdymo eigÄ darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " finansinė padėtis 2009-2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki. Todėl susitarimas nuo 2009 m. spalio l d. A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) vadovei, nustatyti 4800 Lt didesnį darbo užmokestį bei nuo 2010 m. birželio l d. R. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " vadovui, nustatyti 2800 Lt didesnį darbo užmokestį nepaklÅ«sta verslo logikai, aiÅ¡kiai neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini) " galimybių, veiklos rezultatų, todėl įmonei toks susitarimas buvo nenaudingas ir nuostolingas, neatitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 186 straipsnyje numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, dėl to prieÅ¡taravo UAB „(duomenys neskelbtini) ", kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto, juridinio asmens tikslams.

Pažymėtina, kad darbo užmokestis darbuotojui turi bÅ«ti mokamas, atsižvelgiant į jo atliekamÄ darbÄ , turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje (DK 186 straipsnio 3 dalis), o reikalavimas nustatyti darbo užmokestį, atsižvelgiant į Å¡iuos įstatyme nustatytus kriterijus, atitinka ne tik protingumo, darbo sutarties Å¡alių abipusės naudos principus, bet ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI įstatymas) 19 straipsnio 8 dalyje numatytÄ bendrovės vadovo pareigÄ veikti įmonės ir akcininkų naudai.

Remiantis 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "(duomenys neskelbtini) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatomis bei UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, A. J. faktiškai dirbtas laikas nuo 2009 m. spalio mėn. nepasikeitė, t. y. kaip ir iki 2009 m. spalio l d. buvo nustatyta 4 vai. darbo dienos trukmė. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) " ir R.

J., 2010 m. birželio l d. pakeitimo nuostatas, R. J. darbo dienos trukmė nebuvo pakeista (iki 2010 m. birželio l d. buvo nustatyta l darbo diena per savaitę, 2 valandos per dienÄ ). Atsakovų A. J. ir R. J. po darbo sutarčių pakeitimo atliekamo darbo apimtis UAB „(duomenys neskelbtini) " nepasikeitė tiek, jog A. J. darbo užmokestis bÅ«tų padidintas nuo 400 Lt iki 5200 Lt per mėnesį bei R. J. darbo užmokestis bÅ«tų padidintas nuo 200 Lt iki 3000 Lt.Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraščius, įmonės darbuotojų (nevertinant A.

J. darbo užmokesčio) darbo užmokesčio vidurkis 2009 m. spalio mėn. buvo - 893,33 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. - 810,88 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. - 867,66 Lt, 2010 m. sausio mėn. - 639,50 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 748,52 Lt, 2010 m. kovo mėn. - 797,75 Lt, 2010 m. balandžio mėn. - 651,50 Lt, 2010 m. gegužės mėn. -653,19 Lt. Įmonės samdomiems darbuotojams buvo nustatyta 8 bei 7 valandų darbo dienos trukmė (UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai).

A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis buvo kelis kartus didesnis nei kitų įmonės samdomų darbuotojų, tuo tarpu faktiškai dirbtas laikas buvo dvigubai mažesnis. Nors A. J. ir R. J. pareigos, t. y. įmonės vadovo, galėjo būti priežastis padidinti jų darbo užmokestį, tačiau įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009, 2010 metų finansinę padėtį, A. J. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R.

J. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis tik padidino įmonės nuostolius. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiÅ¡kia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

Be to, įmonės vadovas privalo bÅ«ti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklÄ , veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABI 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 d., 2.87 straipsnio 1-3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).Akivaizdu, kad įmonės akcininke ir direktorius, žinodami realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį ir iÅ¡ bankroto procedÅ«ros darbuotojams kylančias teises ir Å¡ių teisių apribojimus, piktnaudžiaudami teise, veikdami nesÄ Å¾iningai, pažeisdami kitų UAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorių teises ir teisėtus interesus padidino A.

J. ir R. J. darbo užmokesčio dydį. Tokiu bÅ«du buvo siekiama, kad atsakovė atgautų kuo daugiau piniginių lėšų po bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) ", t. y. įgytų teisę pareikÅ¡ti didesnį kreditorinį reikalavimÄ , kurio dydis sÄ lygoja didesnių socialinių garantijų iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų bei didesnių iÅ¡mokų iÅ¡ Garantinio fondo gavimÄ .Kad 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "(duomenys neskelbtini) " ir A.

J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatos sukėlė bÅ«tent tokias teisines pasekmes, įrodo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. ir 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimis teismo patvirtintas A. J. 17 136,53 Lt kreditorinis reikalavimas bei A. J. motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dokumentai. Pagal UAB „Divingas" pateiktus dokumentus, Klaipėdos apygardos teismo patvirtintÄ A. J. 17 136,53 Lt kreditorinį reikalavimÄ sudaro iÅ¡eitinė paÅ¡alpa bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri apskaičiuota vertinant 2010 m. balandžio - birželio mėnesiais priskaičiuotÄ darbo užmokestį (2011 m. 02 mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraÅ¡tis;

UAB „(duomenys neskelbtini) " kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas).Pagal A. B. (J.) praÅ¡ymÄ , VSDFV Klaipėdos skyriuje paskirta motinystės paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2010-06-22 iki 2010-10-25. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas motinystės paÅ¡alpos dydis, apskaičiuotas pagal A. J. draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimas Nr. SMTM-2851 su priedu). Taip pat VSDFV Klaipėdos skyriuje gautas A.

J. praÅ¡ymas laikotarpiu nuo 2010-10-26 iki 2012 08 24 skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas A. J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, apskaičiuotas pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-08-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-26 sprendimas Nr. SMTM-4634 su priedu). Tiek A. J. motinystės paÅ¡alpa, tiek motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, įvertinant laikotarpiu nuo 2009 m. spalio l d. iki 2010 m. birželio 30 d.

UAB „(duomenys neskelbtini) " priskaičiuotÄ darbo užmokestį. A. J. motinystės paÅ¡alpos dydis apskaičiuotas taikant 180,32 Lt kompensuojamÄ jį uždarbį, kurio 174,57 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " turėtas pajamas. Jeigu A. J. mėnesio darbo užmokestis nuo 2009 m. spalio l d. nebÅ«tų padidintas, t. y. mėnesio darbo užmokestis bÅ«tų 400 Lt, A. J. kompensuojamasis uždarbis skiriant motinystės paÅ¡alpÄ nesiektų 30 Lt bei priskaičiuota motinystės paÅ¡alpa atitinkamai nesiektų 3000 Lt (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimu Nr. SMTM-2851 A.

J. paskirta 15687,84 Lt motinystės paÅ¡alpa). Skaičiuojant A. J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydį, taikytas 214,37 Lt kompensuojamasis uždarbis, kurio 175,13 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas vertinant draudžiamÄ sias pajamas, turėtas UAB „(duomenys neskelbtini) ".Ä®vertinus pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad A. J., veikdama nesÄ Å¾iningai, įgijo teisę į kelis kartus didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. Tokiu bÅ«du buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė A.

J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles iÅ¡mokas iÅ¡ Fondo biudžeto ir Garantinio fondo lėšų.Teisės aktai draudžia piktnaudžiauti teise, sudaryti tikrovės neatitinkančius sandorius, siekiant užsitikrinti ar pasididinti iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės ar Fondo biudžeto. Nepagrįstai priskaičiuotas sumas turės atlyginti Garantinis fondas atsakovei, kaip pirmos eilės kreditoriui, draudžiamųjų pajamų padidėjimas taip pat turi/turės įtakos skaičiuojant motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas bei ateityje skaičiuojant senatvės, netekto darbingumo pensijas, kitas socialinio draudimo iÅ¡mokas.CK 1.137 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Darbo užmokesčio padidinimas (nustatymas) Å¡alių susitarimu prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ gali bÅ«ti vertinamas kaip neatitinkantis geros moralės principams elgtis teisingai ir sÄ Å¾iningai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Å iuo atveju ginčijami sandoriai, kuriais Å¡alys (darbdavys ir darbuotojai) susitarė dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio. Tokie susitarimai yra pažeidžiantys kitų BUAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorių teisėtus interesus, prieÅ¡taraujantys vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei sandoriai, kurie, vadovaujantis CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatomis, yra niekiniai ir negaliojantys ir jokių teisių, atsirandančių iÅ¡ tokių sandorių, teismas neturėtų ginti ir tvirtinti, kadangi iÅ¡ nesÄ Å¾iningų, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų teisės atsirasti negali.Pagal CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatÄ , vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje pasisakė, kad geros moralės ir vieÅ¡osios tvarkos turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bÅ«tina įvertinti, kokie padariniai dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda visuomenei, valstybei, atskiriems asmenims ar asmenų grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-30/2006).Absoliuti sutarčių laisvė nėra galima - sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sÄ Å¾iningumo principai.

Ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja elementariam sÄ Å¾iningumui, gerai moralei, todėl negali galioti.Ä®statymų nustatytais atvejais ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) teismui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo gali pareikÅ¡ti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos įstatymų įgaliotos institucijos bei kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorius, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius pateikia ieÅ¡kinį kaip valstybės institucija, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl ateityje nepagrįstų socialinių garantijų iÅ¡ Fondo biudžeto iÅ¡mokėjimo.Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai.

Nei iki 2003 m. sausio l d. galiojusiame Darbo sutarties įstatyme, nei DK darbo sutarties negaliojimo pagrindų nenumatyta. Sandorių negaliojimÄ reglamentuoja civilinės teisės normos. Todėl sprendžiant darbo sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimus, turi bÅ«ti taikomos sandorių negaliojimo klausimus reglamentuojančios CK normos, tarp jų ir CK 1.81 straipsnyje numatyti sandorių negaliojimo pagrindai. Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, kasacine tvarka priimtose nutartyse, sprendžiant darbo sutarčių galiojimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004, 2004 m. birželio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004).Atsakovas BUAB „A.

A.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Atsakovas pripažįsta patikslintame ieÅ¡kinyje dėstomas faktines aplinkybes, jos yra pagrįstos dokumentais.Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kinio argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas dirbo UAB „A. A.“ projektų koordinatoriumi nuo 2010 m. sausio 15 d., jam buvo nustatytas dviejų valandų per dienÄ darbo laikas ir 200 Lt dydžio darbo užmokestis.

Nuo 2010 m. birželio 1d. atsakovas buvo paskirtas direktoriumi ir jam nustatytas 3000 Lt dydžio darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nuo 2010 m. birželio 1 d. dirbo ne po 2val. per dienÄ , bet visÄ darbo dienÄ , todėl jam nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis nebuvo nepagrįstai didelis. Toks darbo užmokestis atsakovui buvo skaičiuojamas tik vienÄ mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A. A.“ finansinė bÅ«klė tuo metu pasunkėjo dėl klientų nemokumo ir užsakymų trÅ«kumo, nuo 2010 m. liepos 1 d. darbo sutartis buvo pakeista ir atsakovui nustatytas 100 Lt darbo užmokestis.

Nuo 2010 m. birželio 1d. buvo sumažintas ir A. J. darbo užmokestis nuo 5200 Lt iki 2000 Lt. Å is faktas įrodo, kad nebuvo nesÄ Å¾iningo, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujančio susitarimo. Visi darbo sutarčių pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis, buvo padaryti tuo metu, kai bendrovė nesitikėjo, kad jai bus iÅ¡kelta bankroto byla.Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė pareiÅ¡kia, kad su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, palaiko savo ankstesniame atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog ieÅ¡kinys yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad: ieÅ¡kovas neturi materialinės reikalavimo teisės, todėl yra netinkamas ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje; ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio; ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, kad darbo užmokestis A.

J. buvo padidintas nepagrįstai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės A. J. darbo pobūdis, užimamos pareigos, kvalifikacija ir darbo krūvis buvo pakankamas pagrindas padidinti darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, kad atsakovei A. J. nepagrįstai buvo suteiktos socialinės garantijos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Klaipėdos apygardos teisme 2010-10-11 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Divingas“ įgaliotas asmuo D. U.. LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatyta, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Å iuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, darytina iÅ¡vada, kad teisę ginčyti bankrutuojančioje įmonėje sudarytų darbo sutarčių pakeitimus turi bÅ«tent bankroto administratorius, kuris veikia visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu ir atstovauja visų kreditorių interesus, o ne atskiros valstybinės institucijos, Å¡iuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius.

Pažymėtina, kad BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius susipažinęs su bankrutuojančios įmonės dokumentais Å¡ios teisės ginčyti darbo sutarčių pakeitimus, nerealizavo, nes akivaizdu, tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nepaisant to, kad ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė netinkamas IeÅ¡kovas, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. PaaiÅ¡kintina, kad A. J. yra vienintelė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir nuo 2007-05-24 buvo paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas, nustatant 4 valandų darbo laikÄ per dienÄ ir mokant 400,00 LTL dydžio atlyginimÄ .

Vėliau Å¡i darbo sutartis buvo pakeista dar keletÄ kartų: 2007-08-01; 2008-01-02; 2008-02-02; 2009-10-01 ir 2010-06-01. Nors IeÅ¡kovas ginčija 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimÄ , kuriuo A. J., kaip bendrovės direktorei, buvo nustatytas 5.200,00 LTL atlyginimas, pažymėtina, kad nuo 2010-06-01 A. J. buvo paskirta eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas ir jos atlyginimas buvo sumažintas iki 2000,00 LTL. Taigi, akivaizdu, kad 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1 2009-10-01 pakeitimas, kurį ginčija IeÅ¡kovas, ir taip nebegalioja, nes darbo sutartis buvo pakeista dar 2010-06-01 atsakovei A.

J. nustatant 2.000,00 LTL darbo užmokestį, todėl ir ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu A. J. darbo sutarties 2009-10-01 pakeitimÄ mokėti 5.200,00 LTL atlyginimÄ , kai jis jau nebegalioja, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas ir dėl to, kad IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 1 d.). PaaiÅ¡kintina, kad LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. yra nustatyta, kad bendrovės vadovo atlyginimÄ nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

A. J. kaip vienintelė akcininkė priėmė sprendimÄ dėl savo kaip bendrovės direktorės atlyginimo, o vėliau ir dėl R. J. atlyginimo dydžio ir tai įformino darbo sutarčių pakeitimais. CK 2.82 str. 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir teisingumo principams. Tokiems ieÅ¡kiniams yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai IeÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ .Atsakovė A.

J. laikosi pozicijos, kad IeÅ¡kovas praleido 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Bankroto byla UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta 2010-10-11 IeÅ¡kovo iniciatyva. Vadinasi, jau tada IeÅ¡kovas, kaip kreditorius, turėdamas galimybę susipažinti su įmonės dokumentais, gauti visÄ informacijÄ iÅ¡ bankroto administratoriaus sužinojo ir galėjo sužinoti apie darbo sutarčių pakeitimus, susijusius su darbo užmokesčio nustatymu, tačiau ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne per 3 mėnesius, kaip tai numato CK 2.82 str., bet 2011-11-04, t.y. po vienerių metų po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

TÄ faktÄ , kad IeÅ¡kovui buvo žinoma apie atsakovei A. J. mokėtÄ ginčijamÄ darbo užmokestį daug anksčiau, patvirtina ir tai, kad dar 2010-06-22 A. J. kreipėsi į IeÅ¡kovÄ dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo. IeÅ¡kovas 2010-06-30 priėmė sprendimÄ Nr. SMTM 2851 skirti A. J. motinystės paÅ¡alpÄ pagal uždirbtas pajamas. Taigi, jau tada IeÅ¡kovui buvo žinoma apie A. J. mokėtÄ darbo užmokestį, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pateiktas per 3 mėn. nuo Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo, t.y. vėliausiai iki 2010-09-30, bet kaip žinia, ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik 2011-11-04.

Esant nurodytoms aplinkybėms, IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nes buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl teisės susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio.Kaip žinia, IeÅ¡kovas ginčija darbo sutarčių pakeitimus, kurių pagrindu A. J. ir R. J. buvo padidinti darbo užmokesčiai, motyvuojant tuo, kad tokie darbo sutarčių pakeitimai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra negaliojantys. Tokie IeÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti teisiÅ¡kai. Pirmiausia, LR Konstitucijos 48 str. 1 d. garantuoja kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas bei gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Pagal DK 93 str. apibrėžtÄ darbo sutarties savokÄ darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, profesijos ar kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja už atliktÄ darbÄ mokėti sulygtÄ darbo užmokestį. Taigi darbo užmokestis yra nustatomas Å¡alių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimu. DK normos ir kiti įstatymai nedraudžia darbo sutarties Å¡alims susitarimo bÅ«du nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tame tarpe ir darbo užmokestį.

Taigi, DK normos privačių juridinių asmenų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio nenustato, iÅ¡skyrus darbo užmokesčio minimumÄ (DK 187 str.). Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, kad darbo užmokesčio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, o kaip žinia, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir derėtis dėl jų konkrečių sÄ lygų (CK 6.156 str.).Darytina iÅ¡vada, kad darbdavys su darbuotoju dėl darbo užmokesčio gali susitarti laisvai, be valdžios institucijų įsikiÅ¡imo, ir nustatyti abiejų Å¡alių interesus atitinkantį darbo užmokestį, kuris negali bÅ«ti mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Kitaip tariant, jokie teisės aktai nedraudžia darbo teisinių santykių Å¡alims susitarti dėl didesnio nei minimalus darbo užmokesčio. BÅ«tent A. J. ir R. J. su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarę darbo sutarčių pakeitimus realizavo savo subjektinę teisę laisvai derėtis ir susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio. Tokiu bÅ«du negalima konstatuoti, kad tokie atsakovų veiksmai buvo neteisėti, nesÄ Å¾iningi ir todėl darbo sutarčių pakeitimai yra negaliojantys. Pabrėžtina, kad Atsakovai veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir darbo sutarčių pakeitimus įformino įstatymų nustatyta tvarka, todėl bet kokie IeÅ¡kovo teiginiai apie atsakovės A.

J. veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ bei neteisėtumÄ turi bÅ«ti atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovai A. J. ir R. J., žinodami realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, piktnaudžiaudami teise, veikdami nesÄ Å¾iningai ir pažeisdami kitų BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises ir teisėtus interesus pakeitė darbo sutartis ir nepagrįstai padidino mokamus darbo užmokesčius, pažymėtina, kad darbo sutarčių pakeitimai buvo padaryti teisėtai, tai yra sprendimÄ pakeisti darbo sutartis priėmė kompetentingas asmuo – BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir direktorė A.

J., o mokamas darbo užmokestis buvo nustatytas darbo sutarties Å¡alių abipusių susitarimu, atsižvelgiant į dirbamo darbo pobÅ«dį, realiai atliekamas darbines funkcijas ir užimamas pareigas, turimÄ kvalifikacijÄ , darbo krÅ«vį, į įmonėje vykdomus projektus bei į kitus darbo užmokesčio dydžio nustatymui svarbius aspektus. Be to, sulygtas darbo užmokestis nevirÅ¡ijo rinkoje vyravusių įmonių vadovų atlyginimų, tokiu bÅ«du manytina, kad ieÅ¡kovo ginčijamas atsakovei A. J. mokėtas 5.200,00 LTL atlyginimas (neatskaičius mokesčių) laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01 buvo nustatytas nepažeidžiant nei teisės aktų, nei vieÅ¡osios tvarkos ar geros moralės principų.

LR DK 186 str. 3 d. numato, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje. Žemiau nurodomos aplinkybės, kurios leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistavo faktinis pagrindas padidinti A. J. mokėtinÄ darbo užmokestį. Atsakovė į bylÄ jau buvo pateikusi savo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius įrodymus, todėl dar kartÄ tik paminėtina, kad atsakovė A. J. turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€“ vieÅ¡ojo administravimo bakalauro laipsnį, įgytÄ Mykolo Riomerio universirtete.

Be to, atsakovė 2008 birželio 20 d. Jungtinėje Karalystėje, Tysaido universitete įgijo verslo vadybos bakalauro laipsnį su antro laipsnio pagyrimu. Taip pat paminėtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2009-07-03 nuotoliniu būdu lankė ir baigė ekonomikos kursus, kuriuos organizuoja Oksfordo universitetas (2012-02-20 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 4). Būtent atsakovės A. J. įgytas išsilavinimas ir kvalifikacija bei darbiniai įgūdžiai buvo pakankamas ir pagrįstas pagrindas A.

J. padidinti mokamÄ darbo užmokestį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01 mokėtas darbo užmokestis atitiko jos užimamas pareigas: nuo 2007-05-24 iki 2010-06-01 atsakovė ėjo įmonės direktorės pareigas, o nuo 2010-06-01 iki 2011-02-14 dirbo kaip direktoriaus pavaduotoja. Taigi, IeÅ¡kovo ginčijamas 5.200 LTL dydžio darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas tuo metu, kai atsakovė ėjo vadovaujančias įmonės direktorės pareigas. Manytina, kad 5.200,00 LTL (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis atitiko rinkoje vyravusius įmonių vadovų atlyginimus.

IeÅ¡kovas, turėdamas procesinę pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio aplinkybes, teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad rinkos pasiÅ«la ar paklausa nurodomu laikotarpiu buvo kitokia, ir kad A. J. kaip įmonės vadovei nebuvo pagrindo mokėti tokio dydžio atlyginimo, koks jai buvo mokamas nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01. Kitaip tariant, IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų, koks tada IeÅ¡kovo supratimu yra pagrįstas ir tinkamas darbo užmokestis įmonės direktoriui.

Nors IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė A. J. pagal darbo sutartį dirbo tik 4 valandas per dienÄ , pabrėžtina, kad įmonės vadovo darbas yra ne gamybinis, o vadybinis. Tai reiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai įmonės vadovo darbo laikas yra neribojamas. PaaiÅ¡kintina, kad A. J. niekada nedirbo tik 4 valandų per dienÄ . Atsakovė dirbdavo po 8 valandas per dienÄ , ar net daugiau, tačiau, norėdama, kad įmonė pradėtų veikti pelningai ir efektyviai bei nenorėdama dar labiau pasunkinti įmonės finansinės padėties A.

J. pradirbto laiko nefiksuodavo kaip virÅ¡valandžių, nes buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jos užimamos pareigos reikalauja visiÅ¡ko atsidavimo darbui, neskaitant tam sugaiÅ¡to laiko. Kaip žinia, Ä®monės vadovo darbas reikalauja daug atsakomybės, patirties, žinių, įgÅ«džių ir atsidavimo darbui. Todėl rinkoje normalu, kad įmonių vadovų gaunamas darbo užmokestis paprastai yra didesnis už eilinių darbuotojų gaunamÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovo pateikiami BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimo vidurkiai neįrodo, kad A.

J. mokėtas darbo užmokestis buvo nepagrįstai didelis, ir kad susitariant dėl tokio darbo užmokesčio buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ar gera moralė. IeÅ¡kovas teigdamas, kad kitų bendrovės darbuotojų darbo užmokestis yra žymiai mažesnis nei atsakovės A. J. nesigilino į tai, kokias pareigas tie darbuotojai užėmė, kokia yra jų kvalifikacija ir iÅ¡silavinimas bei darbo patirtis, kas turi lemiamÄ Ä¯takÄ nustatant darbo užmokestį. IeÅ¡kovas nevertino ir to, kiek Å¡ie darbuotojai prisidėjo prie konkrečių projektų ir užsakymų įgyvendinimo, kokios buvo jų darbinės funkcijos.

Todėl visi Ieškovo argumentai apie kitų BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gaunamus darbo užmokesčius turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Pirmiausia pabrėžtina, kad Ieškovas netinkamai interpretuoja įmonės finansinės atskaitomybės (balansų) rodiklius. Paaiškintina, kad iš paties Ieškovo pateikiamos pelno nuostolių ataskaitos suvestinės matyti, kad įmonė nepelningai dirbo tik 2007 ir 2008 m. Tačiau jau 2009 m. bendrasis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pelnas sudarė net 134.845,00 LTL, o 2010 m. - 49.889 LTL.

Taip pat pabrėžtina, kad pardavimo pajamos įmonėje tendencingai didėjo: 2007 m. - 52.090,00 LTL; 2008 m. - 115.596,00 LTL; 2009 m. - 185.465 LTL ir tik 2010 m. šiek tiek rodikliai suprastėjo iki 100.009,00 LTL. Be to, iš balansų suvestinės matyti, kad 2009 m. įmonės rodikliai taip pat pagerėjo lyginant su 2007 ar 2008 m., nes mokėtinos sumos nuo 152.482,00 LTL sumažėjo iki 59.417,00 LTL (Priedas Nr. 6). Tokie įmonės finansiniai rodikliai pilnai leido tikėtis, kad įmonės veikla ir ateityje bus pelninga ir rezultatyvi, todėl darbo užmokesčio padidinimas neprieštaravo įmonės tikslams. Be to, paminėtina, kad ženkliai išaugusios pardavimo pajamos, patvirtina aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad įmonėje padaugėjo veiklos, darbų ir užsakymų, ko pasėkoje, padidėjo ir darbo krūvis A.

J. kaip įmonės vadovei, todėl buvo pagrindas didinti jai atlyginimÄ .Tretysis asmuo Ä®monių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir jį pagrindžiančiais motyvais sutinka. Departamento nuomone, ginčijamų sandorių (darbo sutarčių) sudarymas susitariant dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio UAB „A. A.“ esant sunkiai finansinei įmonės bÅ«klei, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teisėtus interesus ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡Ä jai tvarkai ir gerai moralei.

Informuoja teismÄ , kad 2011 m. gegužės 6d. departamente buvo įregistruota įmonės bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ paraiÅ¡ka iÅ¡mokoms iÅ¡ garantinio fondo gauti, kurioje nurodyta vienos iÅ¡ atsakovo iÅ¡ Garantinio fondo gautinos sumos: Aistė -2400,00Lt. Tačiau LR garantinio fondo įstatymo 5 str.13 d. nustato „kai darbuotojui pačiam arba kartu su jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar (ir) artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybė steise daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų (dalių, pajų), Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali bÅ«ti skiriamos tik kai kurios iÅ¡mokų, numatytų Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, rūšys arba iÅ¡mokos iÅ¡ fondo lėšų visai neskiriamos.“ Garantinio fondo taryba nutarė, vadovaujantis įstatymo 5 str.13 p. ir nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko (akcininko) veiklos neskirti iÅ¡ Garantinio fondo 2400,00 Lt iÅ¡mokų UAB „A.

A.“ akcininkei A. J. kaip įmonės darbuotojai, nuosavybės teise turinčiai 100 proc. akcijų. IeÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti pilnai. Tretysis asmuo Garantinis fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo neteikė, į bylos nagrinėjimÄ nevyko, apie bylos iÅ¡kėlimÄ ir teismo posėdžius informuotas tinkamai teismo Å¡aukimais ir praneÅ¡imais, byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.2d.).IeÅ¡kinys tenkintinas. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutartį Nr. 1 nuo 2009 m. spalio 1d.

A. J. (Budvytytei) nustatytas 5200,00 Lt darbo užmokestis, tokiu būdu nustatytas 4800,00 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu (b.l.6,7, I t.). UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorė ir R. J. 2010 m. birželio l d. susitarė dėl 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15 pakeitimo. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutartį Nr. 15, nuo 2010 m. birželio l d. R. J. nustatytas 3000,00 Lt darbo užmokestis (b.l.8-9, I t.). Klaipėdos apygardos teisme pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus ieškinį 2010 m. spalio 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IeÅ¡kovas teigia duomenis ir įrodymus, kad UAB „A. A.“ priskaičiuotas 3214,39 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 m. spalio mėn. sumokėjo, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) nustatytų terminų, į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžetÄ 787,53 Lt suma iÅ¡ieÅ¡kota 2010 m. kovo 22 d. pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus kredito įstaigai pateiktÄ debeto mokėjimo nurodymÄ . BUAB „(duomenys neskelbtini) " nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. aktas Nr. PA-107 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " patikrinimo", b.l. 89-91, I t.)).

Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini) " nuo 2009 m. spalio l d. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) " 2008 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies l punktu (bankroto byla yra iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ), teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti savo įsipareigojimų, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini) " keltina bankroto byla (BUAB „(duomenys neskelbtini) " administratoriaus įgalioto asmens D.

U. ataskaita bei jos priedas Nr. 3, b.l. 74-83, I t.) Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini) " pelno (nuostolių) ataskaitas už laikotarpį nuo 2007-12-31 iki 2010-10-22, įmonės veiklos sÄ naudos nuo 2008 m. didėjo. Ä®monės veikla 2008 m. gruodžio 31d. buvo nuostolinga. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2009 m. gruodžio 31d. uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, tačiau 2010 m. spalio 22 d. įmonės nuostoliai siekė 55541 Lt(b.l.113, It.-pelno (nuostolių) ataskaita).. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " balansÄ (trumpÄ ) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 2008 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 64526,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 59417,00 Lt (b.l.112, It.).

IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. L2-9922-676-2010 nustatyta, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. teismo įsakymu nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorei A. B. (J.) 11977,60 Lt darbo užmokesčio skolos. Atsakovė A. B., teikdama pareiÅ¡kimÄ teismui, nurodė, kad už 2010 m. vasario mėnesį iÅ¡mokėta tik dalis darbo užmokesčio, o už 2010 m. kovo-gegužės mėnesius darbo užmokestis iÅ¡ viso nesumokėtas.

Byloje pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos sÄ naudos didėjo, įmonė nuo 2009 m. spalio mėn. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis bei R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis neatitiko įmonės finansinių galimybių. BUAB „(duomenys neskelbtini) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitos 4 dalyje dėl ikiteisminių tyrimų nurodyta, jog tikrinant pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumÄ , nustatyta:

„BUAB „A. A.“ finansinėje apskaitoje duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties - apskaita buvo vedama neteisingai. Pagal įmonės direktoriaus perduotÄ balansÄ kreditorių sÄ raÅ¡e nėra Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartimi patvirtintų trečios eilės kreditorių. Å ie kreditoriai jau egzistavo prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o perduotame balanse jų nėra". Atsižvelgiant į Å¡iuos bankroto administratoriaus ataskaitoje pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009-12-31 uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, yra netiksli, todėl neatspindėjo tikrosios įmonės finansinės padėties.

UAB „(duomenys neskelbtini) " jau 2009 m. spalio mėn. susidÅ«rė su finansiniais sunkumais dėl įmonės užsakovų neatsiskaitymo. UAB „Divingas" pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2011-11-07 praÅ¡ymÄ Nr. 11-651 įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorių sÄ raÅ¡Ä J. P. ir A. R.. Minėtame praÅ¡yme nurodyta, kad tiek J. P. buvo sumokėjusi avansÄ pagal sudarytÄ 2007 m. spalio 11d. projektavimo darbų sutartį, tiek A. R. pagal 2008 m. sausio 28 d. sudarytÄ projektavimo darbų sutartį Nr. 0004 ir 2008 m. birželio 20 d. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 0046 buvo sumokėjusi avansÄ tačiau darbai pagal sutartis nebuvo įvykdyti.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi į BUAB „(duomenys neskelbtini) " trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta J. P. su 19000 Lt kreditoriniu reikalavimu ir A. R. su 22000 Lt kreditoriniu reikalavimu. BUAB „(duomenys neskelbtini) " kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ Ž. M. priteisti 11771 Lt skolÄ bei palÅ«kanas (b.l.163-168, 1t.). IÅ¡ 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad byloje kilo ginčas, kas, ar UAB „A.

A.", ar užsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-12-11 tarp Å¡alių sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu BUAB „A. A." ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad 2008-12-11 sudaryta sutartis nutraukta 2009-03-07. Taip pat teismas nurodo, kad „yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neparengė techninio projekto ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartyje nustatytais terminais". BUAB „A. A." pateikė ieÅ¡kinį A.

B. ir T. Č. dėl skolos priteisimo pagal 2007-12-14 sudarytÄ tarp Å¡alių projektavimo darbų sutartį. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįvykdė sutarties sÄ lygų - perduoti patvirtintÄ detalųjį projektÄ , todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu, BUAB „A. A." ieÅ¡kinys atmestas ( b.l.169-170, I t.). Tarp UAB „Lijasta" ir UAB „A. A." buvo sudaryta 2008 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 0037 bei 2008 m. rugsėjo 9 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 0016.

UAB „Lijasta" kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini) " skolÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Lijasta" ir BUAB „(duomenys neskelbtini) ". BUAB „(duomenys neskelbtini) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitoje nurodyta, kad jau 2008-09-15 atlikus dalį darbų, UAB „Lijasta" paprašė laikinai sustabdyti darbus dėl susidariusios sunkios finansinės padėties (b.l.171,1t.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimu iÅ¡ V. G. priteista BUAB „(duomenys neskelbtini) " skola bei palÅ«kanos(b.l.179,180, 1 t.). Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ 2008-09-15 tarp Å¡alių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. BUAB „(duomenys neskelbtini) " visus darbus pagal sutartį įvykdė ir 2009-06-16 perdavė visus dokumentus, tuo tarpu užsakovas V. G. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo pradėtas nagrinėti R.

J. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini) " priteisti 15000 Lt sumokėtÄ avansÄ ir palÅ«kanas, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " neatliko projektavimo darbų pagal 2008 m. kovo 27 d. sudarytas projektavimo darbų sutartis Nr. 0006 ir Nr. 0007. Ä®vertinus 2007, 2008 metais UAB „ARX ARTIS" sudarytas sutartis ir jų vykdymo eigÄ darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " finansinė padėtis 2009-2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki. Pati atsakovė savo atsiliepime pripažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ “ finansinė padėtis 2009-2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki.

Todėl susitarimas nuo 2009 m. spalio l d. A. J., kaip UAB „A. A." vadovei, nustatyti 4800 Lt didesnį darbo užmokestį bei nuo 2010 m. birželio l d. R. J., kaip UAB „A. A." vadovui, nustatyti 2800 Lt didesnį darbo užmokestį neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini) " galimybių, veiklos rezultatų, todėl įmonei toks susitarimas buvo nenaudingas ir nuostolingas, neatitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 186 straipsnyje numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, dėl to prieštaravo UAB „A.

A.", kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto, juridinio asmens tikslams. Darbo užmokestis darbuotojui turi bÅ«ti mokamas, atsižvelgiant į jo atliekamÄ darbÄ , turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje (DK 186 straipsnio 3 dalis), o reikalavimas nustatyti darbo užmokestį, atsižvelgiant į Å¡iuos įstatyme nustatytus kriterijus, atitinka ne tik protingumo, darbo sutarties Å¡alių abipusės naudos principus, bet ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI įstatymas) 19 straipsnio 8 dalyje numatytÄ bendrovės vadovo pareigÄ veikti įmonės ir akcininkų naudai.

Remiantis 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "(duomenys neskelbtini) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatomis bei UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l.105-111, 1 t.) A. J. faktiškai dirbtas laikas nuo 2009 m. spalio mėn. nepasikeitė, t. y. kaip ir iki 2009 m. spalio l d. buvo nustatyta 4 val. darbo dienos trukmė. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „A.

A." ir R. J., 2010 m. birželio l d. pakeitimo nuostatas, R. J. darbo dienos trukmė nebuvo pakeista (iki 2010 m. birželio l d. buvo nustatyta l darbo diena per savaitę, 2 valandos per dienÄ ). Atsakovų A. J. ir R. J. po darbo sutarčių pakeitimo atliekamo darbo apimtis UAB „A. A." nepasikeitė tiek, jog A. J. darbo užmokestis bÅ«tų padidintas nuo 400 Lt iki 5200 Lt per mėnesį bei R. J. darbo užmokestis bÅ«tų padidintas nuo 200 Lt iki 3000 Lt. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraščius (b.l.96-103, 1 t.), įmonės darbuotojų (nevertinant A.

J. darbo užmokesčio) darbo užmokesčio vidurkis 2009 m. spalio mėn. buvo - 893,33 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. - 810,88 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. - 867,66 Lt, 2010 m. sausio mėn. - 639,50 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 748,52 Lt, 2010 m. kovo mėn. - 797,75 Lt, 2010 m. balandžio mėn. - 651,50 Lt, 2010 m. gegužės mėn. -653,19 Lt. Įmonės samdomiems darbuotojams buvo nustatyta 8 bei 7 valandų darbo dienos trukmė (UAB „(duomenys neskelbtini) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, b.l.104-111, 1 t.).

A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis buvo kelis kartus didesnis nei kitų įmonės samdomų darbuotojų. Nors A. J. ir R. J. pareigos, t. y. įmonės vadovo, galėjo būti priežastis padidinti jų darbo užmokestį, tačiau įvertinus UAB „A. A." 2009, 2010 metų finansinę padėtį, A. J. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis tik padidino įmonės nuostolius.

Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiÅ¡kia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

Be to, įmonės vadovas privalo bÅ«ti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklÄ , veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABI 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 d., 2.87 straipsnio 1-3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Atsakovė A. J., bÅ«dama įmonės akcininkė ir direktorė, turėjo žinoti realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį ir iÅ¡ bankroto procedÅ«ros darbuotojams kylančias teises ir Å¡ių teisių apribojimus, piktnaudžiavo teise ir veikėi nesÄ Å¾iningai, pažeisdama kitų UAB „A. A." kreditorių teises ir teisėtus interesus padidino A. J. ir R. J. darbo užmokesčio dydį. Atsakovė, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) ", pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ , kurio dydis sÄ lygoja didesnių socialinių garantijų iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų bei didesnių iÅ¡mokų iÅ¡ Garantinio fondo gavimÄ .

Tačiau Garantinio fondo taryba nutarė, vadovaujantis įstatymo 5 str.13 p. ir nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko (akcininko) veiklos neskirti iš Garantinio fondo 2400,00 Lt išmokų UAB „A. A.“ akcininkei A. J. kaip įmonės darbuotojai, nuosavybės teise turinčiai 100 proc. akcijų. Kad 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "(duomenys neskelbtini) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatos sukėlė būtent tokias teisines pasekmes, įrodo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. ir 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimis teismo patvirtintas A.

J. 17 136,53 Lt kreditorinis reikalavimas (b.l.69-72, 1t.) bei A. J. motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dokumentai. Pagal UAB „Divingas" pateiktus dokumentus, Klaipėdos apygardos teismo patvirtintÄ A. J. 17 136,53 Lt kreditorinį reikalavimÄ sudaro iÅ¡eitinė paÅ¡alpa bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri apskaičiuota vertinant 2010 m. balandžio - birželio mėnesiais priskaičiuotÄ darbo užmokestį (2011 m. 02 mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraÅ¡tis;

UAB „(duomenys neskelbtini) " kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas).Pagal A. B. (J.) praÅ¡ymÄ (b.l.38, II t.), VSDFV Klaipėdos skyriuje paskirta motinystės paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2010-06-22 iki 2010-10-25. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas motinystės paÅ¡alpos dydis, apskaičiuotas pagal A. J. draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimas Nr. SMTM-2851 su priedu, b.l. 41-43, II t.). Taip pat VSDFV Klaipėdos skyriuje gautas A.

J. praÅ¡ymas laikotarpiu nuo 2010-10-26 iki 2012 08 24 skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas A. J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, apskaičiuotas pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-08-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-26 sprendimas Nr. SMTM-4634 su priedu, b.l.49-50, II t.). TiÅ¡ ieÅ¡kinio ir pateiktų duomenų darytina iÅ¡vada, kad A. J. motinystės paÅ¡alpa, tiek motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, įvertinant laikotarpiu nuo 2009 m. spalio l d. iki 2010 m. birželio 30 d.

UAB „(duomenys neskelbtini) " priskaičiuotÄ darbo užmokestį. A. J. motinystės paÅ¡alpos dydis apskaičiuotas taikant 180,32 Lt kompensuojamÄ jį uždarbį, kurio 174,57 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas tik pagal UAB „ARX ARTIS" turėtas pajamas. Jeigu A. J. mėnesio darbo užmokestis nuo 2009 m. spalio l d. nebÅ«tų padidintas, t. y. mėnesio darbo užmokestis bÅ«tų 400 Lt, A. J. kompensuojamasis uždarbis skiriant motinystės paÅ¡alpÄ nesiektų 30 Lt bei priskaičiuota motinystės paÅ¡alpa atitinkamai nesiektų 3000 Lt (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimu Nr. SMTM-2851 A.

J. paskirta 15687,84 Lt motinystės paÅ¡alpa). Skaičiuojant A. J. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydį, taikytas 214,37 Lt kompensuojamasis uždarbis, kurio 175,13 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas vertinant draudžiamÄ sias pajamas, turėtas UAB „(duomenys neskelbtini) ". Ä®vertinus pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad A. J., veikdama nesÄ Å¾iningai, įgijo teisę į kelis kartus didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. Tokiu bÅ«du buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė A.

J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Fondo biudžeto ir Garantinio fondo lėšų. Teisės aktai draudžia piktnaudžiauti teise, sudaryti tikrovės neatitinkančius sandorius, siekiant užsitikrinti ar pasididinti išmokas iš valstybės ar Fondo biudžeto. Nepagrįstai priskaičiuotas sumas turės atlyginti Garantinis fondas atsakovei, kaip pirmos eilės kreditoriui, draudžiamųjų pajamų padidėjimas taip pat turi/turės įtakos skaičiuojant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas bei ateityje skaičiuojant senatvės, netekto darbingumo pensijas, kitas socialinio draudimo išmokas.

CK 1.137 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Darbo užmokesčio padidinimas (nustatymas) Å¡alių susitarimu prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ laikytinas prieÅ¡taraujančiu geros moralės principams elgtis teisingai ir sÄ Å¾iningai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Byloje ginčijami sandoriai, kuriais Å¡alys (darbdavys ir darbuotojai) susitarė dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio.

Tokie susitarimai pažeidžia kitų BUAB „A. A." kreditorių teisėtus interesus, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei sandoriai, todėl Å¡ie sandoriai, vadovaujantis CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatomis, pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Pagal CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatÄ , vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje pasisakė, kad geros moralės ir vieÅ¡osios tvarkos turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis.

Sprendžiant, ar sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bÅ«tina įvertinti, kokie padariniai dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda visuomenei, valstybei, atskiriems asmenims ar asmenų grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-30/2006).Absoliuti sutarčių laisvė nėra galima - sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sÄ Å¾iningumo principai. Byloje ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumui, gerai moralei, todėl negali galioti.

Atsakovė teigia, kad VSDFV Klaipėdos skyrius neturi materialinės reikalavimo teisės, todėl yra netinkamas ieÅ¡kovas byloje. Įstatymų nustatytais atvejais ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) teismui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo gali pareikÅ¡ti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos įstatymų įgaliotos institucijos bei kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) " kreditorius, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius pateikia ieÅ¡kinį kaip valstybės institucija, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl ateityje nepagrįstų socialinių garantijų iÅ¡ Fondo biudžeto iÅ¡mokėjimo.

Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Nei iki 2003 m. sausio l d. galiojusiame Darbo sutarties įstatyme, nei DK darbo sutarties negaliojimo pagrindų nenumatyta. Sandorių negaliojimÄ reglamentuoja civilinės teisės normos. Todėl sprendžiant darbo sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimus, turi bÅ«ti taikomos sandorių negaliojimo klausimus reglamentuojančios CK normos, tarp jų ir CK 1.81 straipsnyje numatyti sandorių negaliojimo pagrindai.

Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, kasacine tvarka priimtose nutartyse, sprendžiant darbo sutarčių galiojimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004, 2004 m. birželio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004). Niekiniai sandoriai tiesiogiai draudžiami įstatymo, nes tokiais sandoriais pažeidžiami ne tik sandorio šalies, bet ir viešasis interesas, viešoji tvarka, imperatyvūs įstatymų reikalavimai, esminiai civilinių teisinių santykių principai, kitų asmenų teisės ir interesai.

Dėl Å¡ios priežasties CK įtvirtinta norminė taisyklė dėl kiekvieno suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismÄ dėl niekinio sandorio fakto konstatavimo ir tokio sandorio pasekmių taikymo. IeÅ¡kovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime pakankamai atskleistos aplinkybės, koks vieÅ¡asis interesas pažeistas sudarant ginčijamas darbo sutartis, kokių tikslų, prieÅ¡taraujančių vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei siekė ginčijamų sandorių Å¡alys. Vertinant Å¡iuo aspektu, VSDFV Klaipėdos skyriaus, kaip valstybės institucijos, subjektinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį sÄ lygoja poreikis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Valstybės turtas, įskaitant finansinį turtÄ , yra vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas. Valstybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, apeliacine tvarka sprendžiant darbo sutarčių galiojimo klausimus (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. (A-316/2011). Dėl ieÅ¡kinio senaties. Atsakovė teigia, kad turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas 3 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovas VSDFV Klaipėdos skyrius ginčija ne UAB „A. A.“ akcininkės priimtus sprendimus, o ginčija tarp įmonės direktorės ir įmonės darbuotojų sudarytus sandorius, tai yra darbo sutarčių pakeitimus. Todėl atsakovės teikiami argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo laikytini nepagrįstais. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ .

Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Aukščiau nurodytų argumentų ir įstatymo pagrindu pripažintina 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir A. J., 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimo nuostata mokėti A.

J. 5 200 Lt algÄ negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytÄ darbo užmokestį – 400,00 Lt mėnesinę algÄ bei pripažintina 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir R. J., 2010-06-01 darbo sutarties pakeitimo nuostata mokėti R. J. 3000 Lt algÄ negaliojanti kaip prieÅ¡taraujanti vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo nustatytÄ darbo užmokestį – 200,00 Lt.         IÅ¡ atsakovų priteistinas žyminis mokestis į valstybės pajamas (CPK 93 str.1d.).Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, CK 1.1 str., 1.5., 1.81 str.1d., 1.137 str., 1.138 str., n u s p r e n d ž i a ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Pripažinti 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir A. J., 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatÄ , kuria UAB „A. A.“ įsipareigojo mokėti A. J. 5 200,00 Lt mėnesinę algÄ negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytÄ darbo užmokestį – 400,00 Lt mėnesinę algÄ . Pripažinti 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir R. J., 2010-06-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatÄ , kuria UAB „A.

A.“ įsipareigojo mokėti R. J. 3000,00 Lt mėnesinę algÄ negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo 2010-01-15 darbo sutartimi Nr. 15 nustatytÄ darbo užmokestį – 200,00 Lt.Priteisti iÅ¡ atsakovų A. J. ir R. J. po 141,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Giedrė Seselskytė