Legislator Case Law & Legislation
8fa58799-0a87-4e57-90a7-f95bcbbff820 AI generated

8fa58799-0a87-4e57-90a7-f95bcbbff820 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8fa58799-0a87-4e57-90a7-f95bcbbff820
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ paskolos sutartį; pripažinti ex officio negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BAB banko SNORAS ir atsakovo Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ Ä¯keitimo sutartį, taikyti restitucijÄ Â arba 2) priteisti BAB bankui SNORAS iÅ¡ atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R. B. patirtÄ 11 000 000 EUR žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek paskolos, tiek įkeitimo sutartyje yra numatyta arbitražinė iÅ¡lyga (tik skirtingose arbitražinėse institucijose), sprendė, kad dėl Å¡ios priežasties ginčai dėl paminėtų sutarčių pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiami arbitraže, ir tai teikė pagrindÄ atsisakymui priimti ieÅ¡kinį.

Legislator headnote

AI generated

8fa58799-0a87-4e57-90a7-f95bcbbff820 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. e2-57-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01692-2015-1        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.6 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atisakyta priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-5712-262/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS ieÅ¡kinį atsakovams Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD, R.

B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ paskolos sutartį; pripažinti ex officio negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieÅ¡kovo BAB banko SNORAS ir atsakovo Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ Ä¯keitimo sutartį; taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovui BAB bankui SNORAS grÄ Å¾inant atsakovo Meinl Bank AG perimtus BAB bankui SNORAS priklausančius 11 000 000 EUR; arba priteisti ieÅ¡kovui BAB bankui SNORAS iÅ¡ atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R.

B. patirtÄ Å¾alÄ 11 000 000 EUR apimtimi; procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ginčijamos Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutarties 7.6 punkte yra nurodyta, kad bet kokie su Å¡ia sutartimi susiję ginčai, įskaitant ginčus dėl jos sudarymo, yra nagrinėjami arbitraže. IeÅ¡kovo ginčijamos BAB banko SNORAS ir Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytos įkeitimo sutarties 9.5 punkte taip pat nurodyta, kad bet kokie su Å¡ia sutartimi susiję ginčai taip pat nagrinėjami arbitraže pagal galiojančias Austrijos prekybos rÅ«mų Tarptautinio arbitražo teismo arbitražo ir taikinimo taisykles.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat nurodo, jog su Å¡ia byla susijęs ginčas tarp Meinl Bank AG ir Krajbanka taip pat buvo nagrinėjamas arbitraže pagal Vienos Tarptautinio Arbitražo Centro arbitražo taisykles. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ginčai, kilę iÅ¡ ieÅ¡kinyje praÅ¡omų panaikinti sutarčių, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas BAB bankas SNORAS (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paskolos sutarties 7.6 punkte yra arbitražinė iÅ¡lyga. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad Å¡i iÅ¡lyga saisto apeliantÄ . Pagrindinė taisyklė, kuriÄ ne kartÄ savo praktikoje yra nuosekliai nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra ta, kad arbitražinė iÅ¡lyga galioja tik sutarties Å¡alims. Paskolos sutartis yra sudaryta tarp Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD, o apeliantas ne tik nėra sutarties Å¡alimi, bet joje net nepaminėtas.

2. Reikalavimai dėl ginčijamų sutarčių nėra arbitruotini pagal lex arbitri. Arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas nustatomas pagal tokiam susitarimui taikytinÄ teisę (lex arbitri). Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. birželio 17 d. reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, netaikomas arbitražiniam susitarimui. Atitinkamai, taikomos CK tarptautinės privatinės teisės normos. Remiantis CK 1.37 straipsnio 7 dalimi, paskolos sutarties 7.06(k) punktu, įkeitimo sutarties 9.05 punktu, arbitražiniam susitarimui ir tuo pačiu arbitruotinumui nustatyti, taikoma Austrijos teisė.

Pagal Austrijos teisę (Snoro) bankroto administratoriaus ieškiniai dėl sandorių nuginčijimo arba kitaip vadinami reikalavimai dėl panaikinimo yra nearbitruotini (Meinl Bank AG ir Latvijos Krajbanka byla).3. Ginčas arbitraže reikalautų didelių išlaidų, nes ginčijamose sutartyse numatytos skirtingos arbitražinės išlygos, juo labiau, kad ginčai dėl šių sutarčių panaikinimo nearbitruotini.4.  Įkeitimo sutarties galiojimas negali būti vertinamas atskirai nuo paskolos sutarties galiojimo.

Teismui nusprendus, kad tik vienas iÅ¡ reikalavimų – pripažinti negaliojančia paskolos sutartį arba įkeitimo sutartį yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, Å¡ių dviejų sutarčių galiojimo klausimas bÅ«tų iÅ¡skirtas, tokiu bÅ«du atskiriant ir vienÄ nuo kito priklausomus reikalavimus. Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį, įkeitimo sutartis, kaip iÅ¡vestinė ir tiesiogiai priklausanti nuo pagrindinės paskolos sutarties, be papildomo jos ginčijimo taptų negaliojančia.

Be to, įkeitimo sutarties negaliojimo klausimÄ tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta negaliojančia Paskolos sutartis, teismas galėtų spręsti ir ex officio, nes panaikinus paskolos teisinius santykius, negaliotų ir įkeitimo, kaip paskolos užtikrinimo, teisiniai santykiai.          5. Teismas nutartyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl reikalavimų priteisti žalÄ arbitruotinumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra galimybės reikalavimus dėl žalos atlyginimo nagrinėti arbitraže. Visų pirma, atsakovas R.

B. nebuvo ir nėra ginčijamų sutarčių Å¡alimi, nei tuo labiau, Å¡iose sutartyse numatytų arbitražinių iÅ¡lygų Å¡alimi. Todėl apeliantas neturi galimybių pareikÅ¡ti arbitraže ieÅ¡kinio visiems atsakovams dėl žalos atlyginimo. Antra, pinigų pasisavinimo schema buvo įgyvendinta visų atsakovų, jų veiksmų atskirti ir nagrinėti atskirai nėra nei teisinių, nei faktinių galimybių. Be to, sutartyse esančios arbitražinės iÅ¡lygos yra dėl skirtingų institucinių arbitražų, todėl ieÅ¡kinio nagrinėjimas arbitraže pažeistų apelianto teisę į efektyviÄ teisminę gynybÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Kaip minėta, apeliantas yra pateikęs alternatyvius reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ paskolos sutartį; pripažinti ex officio negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BAB banko SNORAS ir atsakovo Meinl Bank AG 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ Ä¯keitimo sutartį, taikyti restitucijÄ Â arba 2) priteisti BAB bankui SNORAS iÅ¡ atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R. B. patirtÄ 11 000 000 EUR žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek paskolos, tiek įkeitimo sutartyje yra numatyta arbitražinė iÅ¡lyga (tik skirtingose arbitražinėse institucijose), sprendė, kad dėl Å¡ios priežasties ginčai dėl paminėtų sutarčių pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiami arbitraže, ir tai teikė pagrindÄ atsisakymui priimti ieÅ¡kinį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs galiojančios arbitražinės iÅ¡lygos egzistavimÄ ginčijamose sutartyse, nepagrįstai nevertino kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su ginčo ir sutarčių Å¡alimis bei pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džiu. Å iame kontekste pastebėtina, kad pats apeliantas ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde yra nurodęs, jog nei Reglamentas Briuselis I, nei Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, nei EP ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės netaikytini, todėl Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako.

Visų pirma, vertinant alternatyvų (antrÄ jį) ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ dėl žalos atlyginimo ir jo faktinį pagrindÄ matyti, kad jis kildinamas iÅ¡ bendrų visų atsakovų, kurių vienas - R. B. - apskritai nėra nė vienos iÅ¡ ginčijamų sutarčių Å¡alis, neteisėtų veiksmų. Pastebėtina, kad ieÅ¡kinyje Å¡is reikalavimas nėra kildinamas ir tik iÅ¡ atskirai paimtos vien apelianto su Meinl Bank AG sudarytos įkeitimo sutarties, kurioje numatyta arbitražinė iÅ¡lyga, jis kildinamas iÅ¡ visų atsakovų sudarytos, anot apelianto, visos neteisėtos ginčijamų sutarčių vieningos schemos, kurios realizavimo rezultate apeliantas prarado praÅ¡omÄ priteisti lėšų sumÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamose sutartyse numatyta arbitražinė iÅ¡lyga, kuri, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vadovaujantis sutarčių uždarumo principu, taikytina tik Å¡ių sutarčių Å¡alims ir negali sukurti teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad visos bylos Å¡alys yra susitarusios perduoti spręsti arbitražui tokio pobÅ«džio ginÄÄ . Kitaip tariant, atsisakyti priimti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu nebuvo pagrindo.

Sutiktina su apeliantu ir dėl to, kad nebuvo pagrindo, remiantis arbitražine išlyga, atsisakyti priimti ieškinį taip pat dalyje dėl paskolos sutarties tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD nuginčijimo. Kaip minėta, arbitražinė išlyga taikytina tik sutarties, kurioje ji numatyta, šalims. Apeliantas nėra paskolos sutarties šalis, todėl šios sutarties 7.6 punkte numatyta arbitražinė išlyga apelianto pareikštam reikalavimui netaikytina. Šiame kontekste pastebėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi tai, jog „taisyklė, kad arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasirašiusius asmenis, turi išimčių, tačiau šios tiek teisės doktrinoje, tiek užsienio ir arbitražo teismų sprendimuose laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijos jas plėsti“, <...>„arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

Tokiais arbitražinio susitarimo iÅ¡plėtimo galimybės atvejais kasacinis teismas nurodė situacijas, kai asmens sutikimas nagrinėti ginÄÄ arbitraže yra aiÅ¡kiai numanomas. Å iuo gi atveju apeliantas paskolos sutartį ginčija kaip trečiasis asmuo, kurio teises ji galimai pažeidžia, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (ar bent jau pagal Å¡iuo metu turimus duomenis) manyti, kad apeliantas gali bÅ«ti laikomas iÅ¡reiÅ¡kusiu aiÅ¡kiai numanomÄ savo valiÄ dėl jo sutikimo bÅ«ti susaistytu paskolos sutartyje numatyta arbitražine iÅ¡lyga.

Tokio pobÅ«džio argumentų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nors kitoje ginčijamoje sutartyje – įkeitimo sutartyje, kuri iÅ¡ tiesų yra susijusi su paskolos sutartimi kaip užtikrinanti pastarÄ jÄ sutartį, apeliantas ir Meinl Bank AG, kaip minėta, yra nustatę arbitražinę iÅ¡lygÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien sutarčių sÄ sajumas prievolių pagal paskolos sutartį vykdymo aspektu savaime dar nėra pakankamas pagrindas pripažinimui, kad apeliantas yra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ dėl savo ginčų su paskolos sutarties Å¡alimis sprendimo arbitraže jų aptarta tarpusavio ginčo sprendimo tvarka, juo labiau, kad abiejose sutartyse yra numatytos skirtingos arbitražo institucijos.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsisakyti priimti ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ taip pat nebuvo pagrindo. Tuo tarpu paties apelianto ir Meinl Bank AG sudarytoje įkeitimo sutartyje yra numatyta arbitražinė iÅ¡lyga. Kasacinis teismas pirmiau minėtoje nutartyje yra nurodęs ir tai, kad „arbitražo teismo jurisdikcija grindžiama Å¡alių susitarimu, t. y. savo teisės kreiptis į teismÄ dėl konkrečių ginčų nagrinėjimo atsisakymu, todėl kiekvienu atveju Å¡alys pačios sprendžia, kurių ginčų nagrinėjimÄ jos nori perduoti arbitražo teismui ir šį savo sprendimÄ iÅ¡dėsto arbitražiniame susitarime.

Rengdamos arbitražinį susitarimÄ Å¡alys turi bÅ«ti atidžios ir įvertinti rizikÄ , kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iÅ¡ to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali bÅ«ti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo Å¡alis, bet ir teismÄ . Teismas negali paneigti Å¡alių valios, kuriÄ jos iÅ¡reiÅ¡kė sudarydamos arbitražinį susitarimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007; kt.). Taigi, esant Å¡alių sudarytam galiojančiam arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini. Reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiÅ¡kiai patenka į Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikÅ¡tų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimÄ , kurį Å¡alys apibrėžė arbitražiniame susitarime.

Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnyje iÅ¡dėstytų bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų negalima aiÅ¡kinti taip, kad jais vadovaujantis bÅ«tų galima paneigti Å¡alių valiÄ ir nagrinėti teisme ginčus dėl reikalavimų, kuriuos Å¡alys susitarė nagrinėti arbitraže“. Todėl paminėtų iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto reikalavimas dėl įkeitimo sutarties nuginčijimo nagrinėtinas sutarties Å¡alių nurodytame arbitraže. Tokios iÅ¡vados nepaneigia apelianto argumentai, kad įkeitimo sutarties galiojimas negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo paskolos sutarties galiojimo, nes tai yra savarankiÅ¡kas sandoris nepaisant to, kad jis ir sietinas su pagrindinės prievolės (pagal paskolos sutartį) vykdymu ir pabaiga (pavyzdžiui, kaip ir laidavimo sandoris).

Nėra reikÅ¡mingi ir apelianto argumentai, kad įkeitimo sutarties ginčijimas arbitraže apsunkintų apelianto nurodomos sutarčių neteisėtos schemos įrodinėjimÄ , reikÅ¡tų papildomas iÅ¡laidas, nes tokio pobÅ«džio aplinkybės savaime negali sudaryti sÄ lygų iÅ¡vengti arbitražinės iÅ¡lygos laikymosi bÅ«tinumo, juo labiau, kad jas apeliantas turėjo galimybę įsivertinti sudarydamas įkeitimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad įkeitimo sutartis nearbitruotina pagal lex arbitri.

Savo tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas nurodo, kad panašioje byloje (Meinl Bank AG v. Latvijos bankas Krajbanka) Vienos tarptautinio arbitražo centro arbitražas konstatavo, jog bankroto administratoriaus ieškiniai dėl sandorių nuginčijimo pagal Austrijos teisę yra nearbitruotini. Tačiau vien tik šis Austrijos arbitražinio teismo praktikos pavyzdys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas išvadoms visose bylose. Visų pirma pažymėtina, kad tiek nacionalinis reglamentavimas, tiek teisminė (arbitražinė) praktika gali keistis (šiame kontekste įvertintini, be kita ko, paskutiniai Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimai, susiję su arbitražinės išlygos taikymu įmonės bankroto atveju, pavyzdžiui, 49 straipsnio 7 - 9 dalys).

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog „arbitražinio susitarimo galiojimas nustatomas pagal arbitražo vietos valstybės teisę, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis“, iÅ¡ kurių viena yra tai, kad „... arbitražinio susitarimo galiojimas dėl ginčo arbitruotinumo nustatomas pagal teismo vietos materialiÄ jÄ teisę. Teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimÄ negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad bÅ«tų padaryta tokia iÅ¡vada, nereikia papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-62/2007).

Antra, daugumoje valstybių inter alia Lietuvoje bÅ«tent arbitražo kompetencijos-kompetencijos doktrina yra pripažįstama ir sudaro vienÄ iÅ¡ pagrindinių arbitražo principų. Ji kartu reiÅ¡kia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai dėl to nepriima sprendimo. Trečia, neaiÅ¡ku, ar apelianto nurodomoje arbitražinėje byloje (Meinl Bank AG v. Latvijos bankas Krajbanka) faktinės aplinkybės yra tapačios (pavyzdžiui, neaiÅ¡ku, ar tokiam sprendimui negalėjo turėti įtakos aplinkybės, susijusios su tuo, kad, kaip galima spręsti iÅ¡ pateikto su atskiruoju skundu iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ arbitražo dalinio sprendimo toje byloje, ieÅ¡kinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis jau buvo pateiktas/priimtas Latvijos nacionaliniame teisme).

Be to, neaiÅ¡ku, ar tokį pat sprendimÄ pagal kompetencijos-kompetencijos doktrinÄ bÅ«tų priėmusi Austrijos kita arbitražinė institucija inter alia nurodyta įkeitimo sutartyje. Pagal Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl klausimo, dėl kurio Å¡alys yra sudariusios Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimÄ , atsisako jį priimti. IÅ¡ esmės taip pat be iÅ¡lygų numato ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį dalyje dėl įkeitimo sutarties nuginčijimo, tinkamai taikė procesinės teisės normÄ . Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ dalies neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis toje dalyje naikintina ir klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų Meinl Bank AG ir MELFA GROUP LTD 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarytÄ paskolos sutartį arba priteisti ieÅ¡kovui BAB bankui SNORAS iÅ¡ atsakovų Meinl Bank AG, MELFA GROUP LTD ir R.

B. patirtÄ Å¾alÄ 11 000 000 EUR, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, panaikinti ir Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. KitÄ Â nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                               Alvydas PoÅ¡kus