8fa20fc4-7186-442f-b646-a99bea619dfc · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-498-898/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02673-2019-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus patarėjos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas apeliacinį skundÄ dėl 2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirta 100 Eur dydžio bauda, panaikinimo. Teismas, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė 1. R. J. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis, bÅ«damas restruktÅ«rizuojamos UAB „M“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , privalėdamas užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „M“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu bÅ«du jis pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Teismas nurodė, kad UAB „M“ direktorius turėjo pareigÄ tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimÄ Institucijai, sumokėdamas įmokų į biudžetÄ skolÄ ar jos dalį, tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau Å¡ių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarkÄ . Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymas ir CK nenumato jokių iÅ¡imčių, kada bÅ«tų galima nepaisyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymo tvarkos.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad R. J. buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingÄ finansinę padėtį, tai žinodamas ir bÅ«damas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimÄ ir vykdymÄ , jis suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu bÅ«du pažeidė kreditorių eilės tvarkÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ . Teismas spręsdamas dėl bausmės dydžio vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir paskyrė R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 100 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 3. Apeliaciniu skundu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ir – VMI) praÅ¡o panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ pripažinti UAB „M“ vadovÄ R. J. padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui lygiÄ 2200 Eur dydžio baudÄ . 3.1.

Skunde nurodo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Atvejai, kai už administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė (Å¡velnesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu.

Administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais – nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktikÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. 3.2.

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis buvo vadovautasi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir R. J. paskirta mažesnė bauda, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tokį sprendimÄ teismas motyvavo, tuo kad UAB „M“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais siekiant užtikrinti Bendrovės veiklÄ ; atsiskaitymų laikotarpiu VMI prie FM vykdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; UAB „M“ iÅ¡ esmės nevengia prievolių valstybei, siekia bendradarbiauti su VMI prie FM; teismui pateiktas Bendrovės susiraÅ¡inėjimas su VMI bei taikos sutarties projektas;

Bendrovė jau sumokėjo dalį įsiskolinimo (35 000 Eur). Apeliantas pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra tyčinis, padarytas R. J. esant bendrovės vadovu, kuris žinojo apie jo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį. Ä®siskolinimai VMI buvo nemokami daugiau nei keturis metus ir didėjo, tačiau vadovas vis tiek vykdė mokėjimus, kurie turėjo bÅ«ti atliekami tik atsiskaičius su VMI. Teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, nepagrįstai prie iÅ¡skirtinių aplinkybių priskyrė tai, kad atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ pažeidžiančios įmokos buvo nulemtos ekonominio bÅ«tinumo.

Tokiu atveju CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas netenka prasmės, nes visais atvejais Å¡io straipsnio pažeidimai yra grindžiami ekonominiu bÅ«tinumu. Ä®statymų leidėjas nustatydamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ siekė užtikrinti socialinį teisingumÄ bei pagerinti įmokų į biudžetÄ surinkimÄ . 3.3. Teismas nepagrįstai nevertino to, jog jei R. J. bÅ«tų užtikrinęs, kad UAB „M“ bÅ«tų vykdžiusi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ , tai einamųjų įmokų nepriemokos neturėtų.

Å i aplinkybė, apelianto vertinimu, turėjo bÅ«ti įvertinta individualizuojant bausmę. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad bendrovės einamųjų įmokų įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. vasario 2 d., o VMI ne kartÄ priminė Bendrovei apie pareigÄ sumokėti einamųjų įmokų įsiskolinimÄ . UAB „M“ dalį einamųjų įmokų įsiskolinimo sumokėjo tik tada, kai VMI 2019  m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo.

Teismo minima taikos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. R. J. nepripažino padaręs nusižengimÄ ir nesigailėjo. Administracinėje byloje nebuvo nustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , nebuvo pagrindo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma Valstybinės mokesčių inspekcijos skundÄ atmesti ir palikti galioti 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teismo nutarimo dalis dėl 100 Eur dydžio baudos nustatymo yra teisinga ir pakankama, baudos dydžio sumažinimui pagrįsti. VMI pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ , buvo nulemti ne piktavaliÅ¡kų ir savanaudiÅ¡kų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o ekonominio bÅ«tinumo ir pozityvaus siekio užtikrinti verslo tęstinumÄ .

Šios aplinkybės nepašalino R. J. atsakomybės, bet turėjo reikšmingos įtakos nuobaudos skyrimui. Teismas įvertino nusižengimo padarymo aplinkybes, R. J. asmenybę ir kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais sprendė, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir paskyrus R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu Institucija neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir nusižengimo kvalifikavimo, bet nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

6. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio, 5 dalies nuostatas, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nutarimo argumentus, Institucijos skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. J. atžvilgiu mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo 1 400 Eur Iki 3 000 Eur), priėmė teisingÄ sprendimÄ . Apylinkės teismas atsižvelgė į nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo veiksmų pavojingumÄ , nusižengimo padarymo priežastis, R.

J. asmenybę ir konstatavo, kad paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje apibrėžti administracinės nuobaudos tikslai.

7. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio nustatymo, ypatingai svarbus yra pažeidėjo veiksmų pavojingumo įvertinimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobÅ«dį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Teismas įvertino, jog pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kreditorių eilės buvo nepaisyta ne dėl piktavaliÅ¡kų ar savanaudiÅ¡kų paskatų, o dėl susiklosčiusios ekonominio bÅ«tinumo situacijos.

R. J. iniciatyva vykdyti atsiskaitymai nebuvo nukreipti į tyčinį kreditorių interesų pažeidimÄ , o prieÅ¡ingai, siekiant apsaugoti jų interesus, buvo stengiamasi iÅ¡saugoti įmonės veiklumÄ . Mokėjimais, pažeidžiančiais kreditorių reikalavimus, buvo siekiama nepabloginti tiek kreditorių, tiek ir bendrovės interesų, tačiau tokiu bÅ«du buvo formaliai pažeisti įstatymo reikalavimai, dėl kurių R. J. buvo pripažintas kaltu. Ä®monės restruktÅ«rizavimo laikotarpiu bendrovė toliau vykdė veiklÄ , o jos veiklos tęstinumui užtikrinti buvo atlikti mokėjimai iÅ¡skirtinai susiję su UAB „M“ vykdoma veikla.

Byloje nėra duomenų, kad atlikti mokėjimai bÅ«tų nesusiję su įmonės interesais, to neneigė ir VMI. Administracinio nusižengimÄ lėmusių veiksmų priežastis turi reikÅ¡mingos įtakos nuobaudos R. J. individualizavimui.

8. Skundo argumentas, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas netenka prasmės, nes visais atvejais šio straipsnio pažeidimai yra grindžiami ekonominiu būtinumu, yra nepagrįstas. Praktikoje egzistuoja daug atvejų, kai įsiskolinimai valstybei nėra dengiami, o atsiskaitymų su kreditoriais eilė yra pažeidžiama siekiant savanaudiškų tikslų. Tokiais atvejais griežtesnės sankcijos taikymas yra būtinas. Tačiau teismas negali formaliai taikyti įstatymo ir visais atvejais už nusižengimus bausti vienodai.

Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl turi bÅ«ti nuosekliai ir iÅ¡samiai įvertintas. Nagrinėjamu atveju R. J. veiksmuose teismas nustatė eilę nusižengimo pavojingumÄ mažinančių aplinkybių ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. už nusižengimo padarymÄ skiriamos nuobaudos dydis turi bÅ«ti mažesnis nei numatytas įstatyme. Skunde pateikiami argumentai neleidžia teigti, kad toks teismo vertinimas buvo neteisingas.

9. R. J. atsakomybę Å¡velnina kompleksas byloje nustatytų aplinkybių, kurios buvo reikÅ¡mingos parenkant tinkamÄ bausmės dydį. Egzistuojant Å¡ioms aplinkybėms mažesnės bausmės skyrimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir proporcingas padarytam nusižengimui. Nustatyta, kad dalis įsiskolinimo iÅ¡ UAB „M“ buvo iÅ¡ieÅ¡kota priverstinio vykdymo tvarka. Bendrovė tam nesiprieÅ¡ino. Bendradarbiaujant su VMI derinamas taikos sutarties dėl įsiskolinimų grÄ Å¾inimo projektas. UAB „M“ nevengia atsiskaityti su VMI ir siekia taikos sutarties įgyvendinimo, nes įvykdė vienÄ iÅ¡ nurodytų sÄ lygų – savanoriÅ¡kai buvo sumokėtas 35 000 Eur įsiskolinimas.

R. J. praeityje nėra baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimus. Ypatingai teigiamai R. J. charakterizuoja jo požiÅ«ris į įmonės veiklos iÅ¡saugojimÄ ir jo altruistiÅ¡kas elgesys siekiant Å¡io tikslo. R. J., kaip įmonės vadovui, jo paties iniciatyva, laikotarpiu nuo 2016  m. iki 2019 m. yra neiÅ¡mokėtas daugiau nei 9 500 Eur atlyginimas. Akivaizdu, kad R. J. imasi visų įmanomų priemonių iÅ¡saugoti įmonės veiklos tęstinumÄ , iÅ¡vengti bankroto ir tuo pačiu užtikrinti teisėtus kreditorių reikalavimus.

Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė ir jos direktorius nevengia savo prievolių valstybei, bendradarbiauja ir siekia visiško skolos padengimo, todėl bausmės paskirtis bus įgyvendinta nustačius mažesnį bausmės dydį.

10. Skunde teigiama, kad nebuvo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti Å¡velnesnę baudÄ , nes nėra R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis neprisipažino padaręs nusižengimÄ . Pažymėtina, kad taikant minėtÄ normÄ negali bÅ«ti vertinama vien sÄ lyga dėl lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsižvelgė į kitus, jau minėtus kriterijus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais padarė iÅ¡vadÄ , kad paskirta mažesnė bausmė atitiks ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

Nors teismo posėdžio metu R. J. nepripažino padaryto administracinio nusižengimo pagal tai kuo buvo kaltinamas, tačiau jo neprisipažinimas buvo argumentuojamas skirtingų teisės normų taikymu ir vertinimu, o pačių faktinių aplinkybių, jog nebuvo atsiskaityta taip kaip numato CK 6.9301 straipsnis, jis neneigė. TÄ patvirtina jo pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstyta pozicija nurodant, jog teismui pripažinus, kad ir restruktÅ«rizuojamos bendrovės einamiesiems mokėjimams taikomas CK 6.9301 straipsnis, jis su padarytu nusižengimu sutinka ir gailisi dėl savo poelgio.

11. Skunde teigiama, jog individualizuojant bausmę teismas turėjo įvertinti, kad įmonės įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. vasario mėnesio ir UAB „M“ mokestinių prievolių nevykdo daugiau nei 4 metus. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. R. J. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas, ne dėl to, kad įsiskolinimas valstybei susidarė nuo 2015 m., o dėl to, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams ir nesilaikė įstatyme apibrėžtos kreditorių eilės. Argumentas nuo kada susidarė įmonės skola neturi jokios reikšmės R. J. nuobaudos individualizavimui.

12. Skunde pažymėta, kad teismo nutarime minima taikos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau nepaminėta, kad taikos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, nes vis dar derinamos jos sÄ lygos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad VMI 2019 m. spalio 16 d. atsiuntė raÅ¡tÄ su siÅ«lomu taikos projektu, kuris yra svarstomas ir neabejotinai bus pasiraÅ¡omas, atitinkamai suderinus kitas sÄ lygas. Taigi taikos sutarties projektas nebuvo atÅ¡auktas ir galimai bus pasiraÅ¡ytas.

13. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , ir R. J. paskyrė teisingÄ ir proporcingÄ nuobaudÄ . Pažymėtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju įmonės vadovo griežtesnis nubaudimas nelems greitesnio įsiskolinimo grÄ Å¾inimo, reikÅ¡mingos naudos valstybei ir geresnio visuomenės intereso užtikrinimo. VMI turėtų bÅ«ti suinteresuota bendradarbiauti su skolininkais ir užtikrinti kuo sklandesnį skolos grÄ Å¾inimo modelį.

Skunde minimi prevenciniai nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju nėra efektyvÅ«s, kadangi pagal esančius duomenis R. J. ir taip deda dideles pastangas bendradarbiauti su VMI ir grÄ Å¾inti skolÄ valstybei. Jo pripažinimas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ yra pakankama satisfakcija, nes turės reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jo tolesnėje veikloje. Tikslas atgrasyti asmenis nuo panaÅ¡ių nusižengimų darymo gali bÅ«ti pasiekiamas ir neskyrus didesnės baudos, nes dažnu atveju prevencinį pagrindÄ sudaro ne nuobaudos dydis, o bausmės neiÅ¡vengiamumas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ galioti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė