8fa1fd48-4f14-490b-9b52-86fe2ca6d567 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                              Â

                               Civilinė byla Nr. 2-1084/2010

                                                             Â

                                Procesinio sprendimo kategorija 126.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 22 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArtÅ«ro Driuko ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus T. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bukra“ bankroto byloje Nr. B2-3750-565/2010.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovui UAB „Bukra“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“.

Bankroto administratorius 2009-07-02 pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti BUAB „Bukra“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (toliau – Bankas) 12 218 011,25 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , grindžiamÄ Banko ir BUAB „Bukra“ 2007-03-27 pasiraÅ¡yta ilgalaike kredito sutartimi Nr. KS 07-03-11 (toliau – Kredito sutartis), pagal kuriÄ atsakovui suteikta 23 mln. Lt paskola daugiabučių namų statybai. Administratorius nurodė, kad Bankas kreipėsi su praÅ¡ymu patvirtinti 12 218 011,25 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , nors bankrutuojančios įmonės apskaitoje nustatytas 14

285 497,33 Lt negrÄ Å¾intos paskolos likutis. Administratoriaus nuomone, Å¡ių sumų skirtumai atsirado dėl to, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo tretieji asmenys (atsakovo parduotų butų pirkėjai), atsiskaitydami su pardavėju

(atsakovu), į Banko specialiÄ sÄ skaitÄ pervedė 2 161 811 Lt. Administratorius neprieÅ¡taravo mažesnio Banko

finansinio reikalavimo patvirtinimui.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamus atsakovo 20 603 244,49 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, tarp jų – Banko turto įkeitimu užtikrintÄ 12 218 011,25 Lt, T. N. –

97 450 Lt kreditorinius reikalavimus.

Trečiasis asmuo T. N. atskiruoju skundu prašė panaikinti Å¡ios teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Banko 12 218 011,25 Lt finansinis reikalavimas, ir perduoti šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi šį atskirÄ jį skundÄ patenkino ir kreditoriaus Banko finansinio reikalavimo dydžio BUAB „Bukra“ bankroto byloje patvirtinimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teismas sprendė, kad kreditoriaus per mažo finansinio reikalavimo dydžio tvirtinimas irgi gali pažeisti bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, jeigu kreditorius, remdamasis Ä®BÄ® 26 straipsnio 2 dalimi, ne atsisako dalies reikalavimo, o, įsigaliojus draudimui bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, priima bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymÄ , kas pažeidžia kreditorių finansinių reikalavimų vykdymo eiliÅ¡kumo, tos pačios kreditorių eilės proporcingumo principus (Ä®BÄ® 35 str.).

Nagrinėjant klausimÄ iÅ¡ naujo, Bankas prašė patvirtinti Banko patikslintÄ 12 110 031,29 Lt dydžio reikalavimÄ ir pateikė Å¡io reikalavimo skaičiavimus.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino dalinį kreditoriaus Banko 12 105 538,03 Lt reikalavimÄ , susidedantį iÅ¡ 12 018 919,33 Lt negrÄ Å¾into kredito ir 86 618,70 Lt palÅ«kanų, o bylos nagrinėjimÄ dalyje dėl 2 266 578 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-5393-661/2010 pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Bukra“ ieÅ¡kinį atsakovui Bankui dėl be pagrindo pasisavinto turto grÄ Å¾inimo (CPK 163 str. 3 p.).

Nagrinėdamas trečiojo asmens kreditoriaus T. N. argumentus, kuriais jis prieÅ¡taravo Banko 12 105 538,03 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimui, susijusius su PVM įskaitymu, teismas nurodė, kad pagal Kredito sutarties 11.24 punktÄ , Bankas, pardavęs įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kreditui grÄ Å¾inti gali panaudoti ne mažiau kaip 80 procentų turto pardavimo kainos (neįskaitant PVM), tai yra minimaliÄ , bet ne maksimaliÄ sumÄ , kuri skirtina kreditui grÄ Å¾inti. Remdamasis aplinkybe, kad Kredito sutartis nenumatė Bankui pareigos grÄ Å¾inti atsakovui BUAB “Bukra” dalį lėšų, pervestų kreditui padengti, taip pat neįpareigojo Banko mokėti PVM už BUAB “Bukra”, teismas, atmetė kaip nepagrįstÄ trečiojo asmens teiginį, kad bankas be pagrindo kreditui padengti panaudojo lėšų dalį, skirtÄ sumokėti PVM už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Dėl kreditorinio reikalavimo palÅ«kanų dalyje teismas konstatavo, kad Bankas, skaičiuodamas palÅ«kanas, pažeidė CK 1.118 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog terminas prasideda rytojaus dienÄ nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, ir konstatavo, kad į šį terminÄ neįskaitoma diena, kuriÄ Ä¯vyksta įvykis, esantis termino skaičiavimo pradžia. Be to, teismas sprendė, kad pagal Kredito sutarties 6.2.2 punktÄ palÅ«kanos mokamos už faktiÅ¡kai paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , todėl termino mokėti palÅ«kanas pradžia yra kredito sumokėjimo diena, kuri neįskaitoma į terminÄ , už kurį mokamos palÅ«kanos, ir  sprendė, kad Banko apskaičiuotos palÅ«kanos mažintinos 4 493,26 Lt. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus kreditorius T. N. teiginius, kad palÅ«kanos mažintinos 61 709,69 Lt, nurodęs, jog kita palÅ«kanų dalis paskaičiuota pagrįstai, nes BUAB “Bukra” naudojosi kreditu, terminas mokėti palÅ«kanas jau buvo prasidėjęs ir nebuvo nutrÅ«kęs.

Â

Trečiasis asmuo T. N. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å¡ios teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Banko finansinis reikalavimas ir perduoti šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Skunde raÅ¡oma:

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Kredito sutarties nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad Bankas neturėjo iÅ¡ kreditui padengti pervestos sumos grÄ Å¾inti atsakovui PVM už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pagal Kredito sutarties 11.24 punktÄ , Bankas disponavo gautomis sumomis už parduotÄ turtÄ , iÅ¡skyrus PVM. Atsakovas neturėjo finansinių iÅ¡teklių sumokėti PVM, o tai iÅ¡ esmės lėmė jo nemokumÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ Banko pateiktų pažymų, jis PVM negrÄ Å¾ino 2009 m., nors 2008 m. PVM buvo grÄ Å¾inamas.

2. Teismas nepagrįstai Banko kreditorinio reikalavimo dalį – palÅ«kanas – mažino tik 4 493,26 Lt, nes Bankas paskolos ir palÅ«kanų mokėjimo metu, kuris buvo suskirstytas į 14 mokėjimo etapų, o Å¡ie – į laikotarpius, nepagrįstai palÅ«kanas už kiekvienÄ laikotarpį skaičiavo viena diena per daug. Todėl iÅ¡ viso kreditorinio reikalavimo dalis, tai yra palÅ«kanų skola, turėjo bÅ«ti mažinama 61 709,69 Lt. Â

3. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad Bankas neteisingai skaičiuoja dienų skaičių metuose, laikydamas, kad jų yra ne 364 ar 365, o 360, o tai atitinkamai turėtų sumažinti skaičiuojamas palÅ«kanas. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi tik Banko pateiktomis lentelėmis, nes privalėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Banko sÄ skaitos, į kuriÄ buvo mokamos lėšos Kreditui atlyginti, iÅ¡raÅ¡Ä ir vadovautis jame esančiais duomenimis.

4. Teismas nepagrįstai priėmė dalinį sprendimÄ dėl dalies kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, nes privalėjo sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta minėta civilinė byla. NeiÅ¡sprendus klausimo dėl viso kreditoriaus Banko reikalavimo patvirtinimo, susidaro situacija, kai Bankas kreditorių susirinkimo metu turės teisę balsuoti ir priimti sprendimus, susijusius su minėta byla.

5. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 punktÄ , pagal kurį neleidžiamÄ peržengti ribas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, sustabdė bylos nagrinėjimÄ dėl 2 266 578 Lt reikalavimo, nes Bankas prašė patvirtinti tik 12

110 031,29 Lt.

Trečiasis asmuo kreditorius Bankas su Å¡iuo atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas piktnaudžiauja savo proceso teisėmis, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ , kad Bankas, kuris yra pagrindinis atsakovo kreditorius, neturėtų galimybės nedalyvauti atsakovo bankroto procese. Be to, jei teismas ir laikytų teisingais trečiojo asmens paskaičiavimus, kreditorinis reikalavimas turėtų bÅ«ti mažinamas tik 0,5 procentais. Banko nuomone, apelianto teiginiai dėl PVM, yra nesusiję su nagrinėjama byla, nes klausimÄ dėl 1 739 976,69 Lt kaip mokėtino PVM, teismas nagrinės kitoje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Bukra“ ieÅ¡kinį atsakovui Bankui dėl be pagrindo pasisavinto turto grÄ Å¾inimo (bylos Nr. 2-5393-661/2010). Nurodo, kad nors neskundžia teismo nutarties, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad kredito dalies sumokėjimo diena nėra įskaitoma į terminÄ , už kurį mokamos palÅ«kanos, nes pagal Kredito sutarties 6.2.2 kredito palÅ«kanos yra skaičiuojamos už faktiÅ¡kai paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ . Bankas teigia, kad įstatymai nedraudžia skaičiuoti palÅ«kanas nustatant, kad metuose yra 360 dienos, tokios praktikos laikosi bankai.

Bankas nurodo, kad atsakovas buvo supažindintas su visomis Kredito sutarties sÄ lygomis, jas patvirtino ir visada palÅ«kanas mokėjo pagal tokį paskaičiavimÄ ir nei atsakovas ar jo vadovai, nei su atsakovu susijęs trečiasis asmuo T. N., kuris yra pagrindinis UAB ,,Lukerta“ akcininkas, kuriai priklauso ir atsakovo akcijos, nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų. Teismas pagrįstai patvirtino reikalavimÄ , kuriam pakanka pagrįsti surinktų įrodymų ir įtraukė BankÄ Ä¯ bankroto procedÅ«ras, skundžiama nutartimi neperžengė pareikÅ¡tų reikalavimų, nes reikalavimo dalis, tai yra 2 266 578 Lt, nebuvo patvirtinta.

Atsakovas BUAB ,,Bukra“ atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ patenkinti ir teismo nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodo, kad pritaria atskirojo skundo motyvams ir teigia, kad kreditoriaus Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas turėjo bÅ«ti sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta byla pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Bukra“ ieÅ¡kinį atsakovui Bankui.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, patvirtindamas Banko 12 105 538,03 Lt dydžio reikalavimÄ , iÅ¡ esmės Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį (CPK 302

str., 263 str. 1 d.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi,

kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas bankroto bylose privalo būti aktyvus ir ex officio išsiaiškinti bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes bei gali nepaisyti atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl teismo patvirtino Banko 12 105 538,03 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo, grindžiamo Banko ir BUAB „Bukra“ sudaryta Kredito sutartimi. Teismas nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimÄ dalyje dėl 2 266 578 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-5393-661/2010 pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Bukra“ ieÅ¡kinį atsakovui Bankui dėl be pagrindo pasisavinto turto grÄ Å¾inimo.

Apeliantas trečiasis asmuo T. N., nesutikdamas su teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas kreditoriaus Banko reikalavimas, teigia, kad patvirtintas nepagrįstai didelis reikalavimas. Nurodo, kad nepagrįsti teismo argumentai, jog Bankas neturėjo grÄ Å¾inti atsakovui PVM už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kitoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Bukra“ ieÅ¡kinį atsakovui Bankui, yra nagrinėjamas ginčas dėl be pagrindo pasisavinto turto grÄ Å¾inimo. Minėtoje byloje ieÅ¡kovas BUAB ,,Bukra“ teigia, kad Bankas, pažeisdamas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, kurios draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreditui padengti įskaitė trečiųjų asmenų (atsakovo parduotų butų pirkėjų) į Banko specialiÄ sÄ skaitÄ pervestus 2 161 811 Lt. Be to teigia, kad Bankas neteisėtai įgijo ir pasisavino taip pat ir 1 739 976,69 Lt kaip valstybei mokėtinÄ PVM, kurį Bankas turėjo grÄ Å¾inti BUAB ,,Bukra“. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi Å¡ia aplinkybe, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl pareigos mokėti PVM, nes tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties paÅ¡alina teismo motyvus, susijusių su PVM mokėjimu, o taip pat nepasisako apelianto argumentų Å¡iuo klausimu.

Apeliantas teigia, kad Banko kreditorinis reikalavimas palÅ«kanų dalyje turėjo bÅ«ti sumažintas ne 4 493,26 Lt, o 61 709,69 Lt, nes palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ visuose nustatytuose kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiuose Bankas skaičiavo viena diena per daug. Kaip minėta, teismas, sumažindamas šį reikalavimÄ 4 493,26 Lt, nurodė, kad Bankas be pagrindo palÅ«kanų skolÄ skaičiavo ne nuo kitos dienos, bet ir kredito iÅ¡mokėjimo dienÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai aiÅ¡kino, jog Sutarties 6.2.2 punktas, kad palÅ«kanos skaičiuojamos už faktiÅ¡kai paimtÄ kreditÄ , apibrėžia įvykį, kuriuo prasideda terminas, už kurį mokamos palÅ«kanos, ir Å¡i sutarties nuostata neprieÅ¡tarauja CK 1.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai terminų skaičiavimo tvarkai. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų skaičiavimų, pavyzdžiui, skaičiuojant palÅ«kanas laikotarpiu nuo 2007-07-20 iki 2007-07-26, prieÅ¡ingai nei nurodo Bankas, palÅ«kanos turėjo bÅ«ti skaičiuotos ne už 7, bet už 6 dienas

ir kt. (3 t. b. 1. 192). Tačiau teismas, nustatęs, jog kreditoriaus T. N. nurodytomis dienomis terminas mokėti palūkanas jau buvo

prasidėjęs ir nebuvo nutrūkęs, teisingai sprendė, jog kita dalis palūkanų paskaičiuota teisingai. Apelianto argumentai šiuo klausimu nepaneigia paminėtos teismo išvados pagrįstumo (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto teiginį, kad Bankas, skaičiuodamas palÅ«kanas, nepagrįstai rėmėsi tuo, jog metuose yra ne 364 ar 365, o 360 dienų. Kaip žinoma, sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriuo Å¡alys susitaria nustatyti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius ir įsipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus (CK 6.154 str. 1 d.). Kredito sutarties 4.1 punktu Å¡alys susitarė, kad kredito palÅ«kanos skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, nustatant, kad metuose yra 360 dienų. Byloje nėra duomenų, kad Å¡i sutarties nuostata bÅ«tų nuginčyta ar yra ginčijama. Remdamasi bylos medžiaga ir iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su Banko atsiliepime nurodytais argumentais, kad UAB ,,Bukra“ kaip verslÄ vykdanti įmonė, pasirašė Kredito sutartį ir sutiko su joje nustatytomis sÄ lygomis, o be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo T. N., UAB ,,Lukerta“ akcininkas, kuriai priklauso ir atsakovo UAB ,,Bukra“ akcijos, vykdant sutartį nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų ir visada mokėjo palÅ«kanas pagal minimÄ tvarkÄ . Tuo remiantis Å¡ie apelianto motyvai taip pat atmetami (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dar ir dėl to, kad teismas, spręsdamas dėl Banko reikalavimo pagrįstumo, rėmėsi ne Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, o jo pateiktais skaičiavimais ir lentelėmis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas buvo pateikęs teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti minėtÄ Ä¯rodymÄ , teismas jo nepatenkino, pagrįstai nurodęs, jog byloje esančių įrodymų pakanka su ginču susijusioms aplinkybėms nustatyti. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos argumentus, nes nors Kredito sutartis, kaip minėta, yra sudaryta dar 2007-03-27, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad tarp Å¡alių yra kilę esminiai ginčai dėl skolos ar paskaičiuotų palÅ«kanų dydžio nustatymo, o sprendžiant nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilusius klausimus, kaip ir nurodė teismas, pakako byloje surinktų įrodymų. Tuo tarpu atskirtajame skunde taip pat neteigiama, kad neiÅ¡reikalavus Banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, jis negalėjo įgyvendinti savo proceso teisių (CPK 185 str.).   Â

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas be pagrindo patvirtino tik dalį Banko kreditorinio reikalavimo, nes bylos nagrinėjimÄ privalėjo sustabdyti, kol bus iÅ¡nagrinėta anksčiau minėta civilinė byla Nr. 2-5393-661/2010. Visų pirma, Bankas prašė patvirtinti 12 110 031,29 Lt dydžio reikalavimÄ , kurį teismas nagrinėjo bei sumažinęs 4 493,26 Lt patvirtino. Antra, Bankas atsiliepime į skundÄ teisingai nurodo, jog ta aplinkybė, kad kitoje byloje yra sprendžiamas minėtas ginčas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, lemia ne klausimo dėl viso kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo sustabdymÄ , o tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie reikalavimai yra atskiri, o reikalavimas, kurį teismas mano esant pagrįstÄ , turi bÅ«ti patvirtintas. PrieÅ¡ingu atveju susiklostytų situacija, kai kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų atsakovo reikalavimų sumos, bÅ«tų be pagrindo eliminuotas iÅ¡ atsakovo bankroto procedÅ«ros ir tuo bÅ«tų neabejotinai pažeistos jo teisės. Trečia, jei minėtoje byloje teismo priimtas sprendimas bÅ«tų palankus atsakovui BUAB ,,Bukra“, tai Banko kreditorinis reikalavimas tik padidėtų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti teiginiai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant paminėtus klausimus, todėl dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, patvirtindamas Banko 12 105 538,03 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl atmeta apelianto atskirtÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties dalies kaip nepagrįstÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas neturėjo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ dėl 2 266 578 Lt Banko reikalavimo patvirtinimo. Kaip buvo minėta, Bankas prašė patvirtinti 12 110 031,29 Lt dydžio reikalavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO, teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5393-661/2010 dėl be pagrindo pasisavinto turto – 3 901 790,69 Lt, priteisimo dar nėra priimtas ir byloje nėra duomenų, kad administratorius bÅ«tų pateikęs teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti 14

285 497,33 Lt dydžio Banko reikalavimÄ . Dėl paminėto Å¡i teismo nutarties dalis panaikinama (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

 Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria bylos nagrinėjimas dalyje dėl 2 266 578 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo sustabdytas iki civilinės bylos Nr. 2-5393-661/2010 pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Bukra“ ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl be pagrindo pasisavinto turto grÄ Å¾inimo iÅ¡nagrinėjimo.

KitÄ teismo nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Virginija

Čekanauskaitė      Â

                                                                                                                      Artūras

Driukas

                                                                                                                       Danutė

MilaÅ¡ienė     Â