8fa1e14e-a7bb-4857-a976-05c5ccd15e64 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-844/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00226-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laurai KiÅ¡kiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistajam E. P. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 5 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie E. P. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies – 1 metų 5 mėnesių 9 dienų pridėta visa šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir E. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių 9 dienų terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuota nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (nuo 2022 m. kovo 7 d.) Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš E. P. 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. P. nepriteistos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 2 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) bÅ«rio kieme, tyčia ranka smÅ«giavo M. M. į veido sritį, padarydamas jam kraujosruvÄ kairiame žande bei apatinio žandikaulio lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. M. sveikata.

2. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu konstatavo, kad nors ir E. P. viso proceso metu neprisipažino smurtavęs nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, tačiau iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ E. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę. Sprendžiant bausmės individualizavimo klausimÄ , apylinkės teismas atsižvelgė į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi iÅ¡ visų BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimÄ , savo dydžiu artimÄ Å¡ios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti, nes nėra padaręs sunkaus nusikaltimo, yra pasitaisęs, jog galėtų iÅ¡eiti į laisvę. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tam praÅ¡ymui ir jį pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. P. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir tinkamai kvalifikavo jo veikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ bausmę.

7. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl E. P. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadijÄ (padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), E. P. kaltės formÄ (tiesioginę tyčiÄ ). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje ne kartÄ teistas, iÅ¡ jų ir už smurtinius nusikaltimus, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, Å¡iuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , todėl jis laikytinas recidyvistu, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo vietoje nedirba.

Teismas nenustatė E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vienÄ sunkinančiÄ (nusikaltimÄ padarė neatlikęs paskirtos bausmės, jos atlikimo metu, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)) aplinkybę. Ä®vertinęs visumÄ paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. P. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, savo dydžiu artima Å¡ios bausmės dydžio vidurkiui.

Pripažinti, kad už padarytÄ nusikaltimÄ apeliantui bausmė paskirta neteisinga ar yra aiÅ¡kiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek E. P., tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nurodytos neigiamai apeliantÄ charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju E. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios jo neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu. IÅ¡ byloje esančios nuteistojo charakteristikos (t. 1, b. l. 151–152) matyti, kad jis bausmę atlieka drausmės grupėje, sistemingai ir piktybiÅ¡kai pažeidinėjo nustatytas vidaus tvarkos taisykles, režimas pažeistas net 91 kartÄ , už tai skirtos drausminės nuobaudos, nurodytas vienintelis jo skatinimo atvejis.

Tokie duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad E. P. linkęs kartoti tas pačias klaidas iÅ¡ jų nepasimoko, savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, nenustatytos pastangos elgesį koreguoti taip, kad daugiau nenusikalstų, nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nesilaiko net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje. Toks apelianto elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamÄ nuteistojo požiÅ«rį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus tik griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmes, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pasiekti.

Teisėjų kolegijos vertinimu paskirtos bausmės dydis (1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo), nors ir esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, yra artimas bausmės vidurkiui, kurį parinkdamas teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas ir aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kas leidžia teigti, kad įstatymo taikymo klaidų, sprendžiant klausimÄ dėl bausmės individualizavimo pagrįstumo, nebuvo padaryta. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

10. Pagrindo E. P. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti Å¡velnesne bausmės rÅ«Å¡imi ar sumažinti paskirtos bausmės dydį nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad Å¡iuo metu nuteistasis jau pripažįsta savo kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino viso proceso (ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo) metu. Šios aplinkybės neneigia, bet priešingai – patvirtina ir apeliaciniame skunde, tačiau apylinkės teismui nustačius, kad jo kaltė įrodyta, šiuo metu siekiant švelnesnės bausmės, tvirtina, jog dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir gailisi. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto kaltės pripažinimas nėra grįstas nuoširdžia atgaila, o labiau iš poreikio sušvelninti jo teisinę padėtį.

Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos nenustatyta, kad nuteistasis neigiamai vertino savo poelgį, neiÅ¡gyveno dėl padarytų veiksmų ar stengėsi suÅ¡velninti, eliminuoti jo veikos padarinius. Tiek apylinkės teisme teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu kritiÅ¡ko jo elgesio vertinimo ar iÅ¡gyvenimo, taip pat duomenų, kad stengiamasi eliminuoti sukeltus padarinius ir atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nenustatyta. Nenustačius nei savanoriÅ¡ko kaltininko prisipažinimo, nei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir jos pagrindu spręsti dėl bausmės suÅ¡velninimo galimybės.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl proceso išlaidų.

14. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajam E. P. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė (3 t., b. l. 104–105). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gegužės 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas E. P. sudaro 90 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Å i nuostata nuteistajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Vertinamu atveju nuosprendį skundė pats nuteistasis E. P., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nenustatytas pagrindas pakeisti apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir apeliacinį skundÄ tenkinti.

Bylos duomenimis jis nedirba, pajamų iÅ¡ darbinės veiklos negauna, duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ ankstesniu teismo nuosprendžiu. Todėl nesant duomenų apie nuteistojo realiÄ galimybę pagal esamÄ turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo E. P. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo E. P. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis Vaidas Vasiliauskas