2022-05-05 Nr. AB-12263-3-66-3-00039-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2401-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00039-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei R. A. D. D. ir jos atstovei advokatei A. L. K.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei G. V.,

vertėjaujant H. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių R. A. D. D., R. K. K. A.-T., H. K. K. A.-T., M. K. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečių R. A. D. D., R. K. K. A.-T., H. K. K. A.-T., M. K. K. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (Duomenys neskelbtini) piliečiai R. A. D. D., R. K. K. A.-T., H. K. K. A.-T., M. K. K. K. (toliau kartu – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą su skundais ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63197 ir 2022 m. sausio 31 d. sprendimų Nr. 22S62814, Nr. 22S62818, Nr. 22S62761 (toliau kartu – Sprendimai) dalis dėl laikino apgyvendinimo Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, taikant judėjimo laisvės apribojimus; 2) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečius Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečių vertinimu, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų asmens tapatybės nustatytos, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra pažeidę migracijos įstatymų ar padarę kokių nors kitų pažeidimų, nesiekia pasišalinti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užsieniečių apgyvendinimas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prilygsta sulaikymui (Užsieniečių laisvė yra maksimaliai apribota ne dėl jų kaltės, jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis itin ilgą laiką). Užsienietė R. A. D. D. (duomenys neskelbtini) pagimdė kūdikį, kuriam reikalinga medicininė priežiūra. Užsienietė, gyvendama sulaikymo sąlygomis, negali gauti realios gydytojų priežiūros, reikalingos naujagimiui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundus prašė Užsieniečių skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą, o tai leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nėra pagrindinis Užsieniečių kelionės tikslas.

5. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečių prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, 2022 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 22M60035 nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 22M60035 Užsieniečiai apskundė įstatymo nustatyta tvarka (sprendimas dėl Užsieniečių teisinės padėties neįsiteisėjęs). Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, paremtas faktiniais ir valingais R. A. D. D. veiksmais (neteisėtos sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, klaidinančios informacijos pateikimas), nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytą aplinkybę, leidžiančią pagrįstai manyti, jog Užsieniečiai gali pasislėpti, ir, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, priėmė pagrįstus sprendimus įleisti (duomenys neskelbtini) pilietę R. A. D. D. ir jos mažamečius vaikus bei apgyvendinti Užsieniečius laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsieniečių atžvilgiu nėra priimta sprendimų dėl sulaikymo, todėl nėra pagrindo taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

7. Užsieniečių atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad užsienietės R. A. D. D. šeima su mažamečiais vaikais atvyko į Lietuvą dėl šeimos saugumo kaip politiniai pabėgėliai, patys prisistatė pareigūnams, pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus, (duomenys neskelbtini) mėnesį gimė kūdikis, Užsieniečiams sunku gyventi esamomis sąlygomis.

II. 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsieniečių skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje), prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir uždaryti į užkardą. Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 22M60035 nesuteikė Užsieniečiams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), tačiau minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

10. Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 2022 m. vasario 1 d. priėmė Sprendimus, kuriais nuspręsta įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismo vertinimu, Užsieniečių apgyvendinimas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant judėjimą tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytinas proporcingu ir nesuvaržančiu pačių asmenų teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus.

11. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiai nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jie laikinai apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre būtų laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba būtų pernelyg suvaržomos jų teisės. Teismo vertinimu, Užsieniečiams, kaip ir kiekvienam laikino apgyvendinimo vietoje gyvenančiam užsieniečiui, yra užtikrinamos visos būtinos gyvenimo sąlygos, asmenys apgyvendinimo vietoje turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su savo šeimos nariais ir kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su asmenų interesus atstovaujančiu advokatu. Taigi, teismas apibendrino, kad užsienio valstybės piliečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip asmenų faktinis sulaikymas.

12. Atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečiai nėra sulaikyti, o Migracijos departamentas yra priėmęs Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju taikyti Užsieniečių prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, jog užsienietė R. A. D. D. su mažamečiais vaikais, pažeisdama migracijos taisykles, kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir į šalies teritoriją pateko neteisėtai, leidžia daryti išvadą, jog užsienietė nėra linkusi visais atvejais laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas įvertino, kad tiek Sprendimų priėmimo metu, tiek Užsieniečių skundų nagrinėjimo metu nenustatyta reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas išimtinai švelninti Užsieniečiams taikomą apgyvendinimo priemonę. Užsienietė R. A. D. D. su vaikais į Lietuvą atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prašymo suteikti prieglobstį tyrimo etapais teikė klaidinančią informaciją ir papasakojo skirtingas atvykimo į šalį priežasčių detales. Be to, teismas pažymėjo, kad 2015 m. užsienietės R. A. D. D. vyras nesėkmingai prašė suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad užsienietės R. A. D. D. kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl, nustojus taikyti judėjimo suvaržymą ir suteikus jai teisę su vaikais laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, atsirastų reali galimybė bandyti ir toliau nelegaliai migruoti Šengeno erdvėje.

14. Teismas konstatavo, kad Užsieniečiams taikomas judėjimo ribojimas neprieštarauja teisės aktų nustatytai tvarkai, yra proporcingas ir nevaržantis pačių asmenų teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus.

III. 15. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių skundą tenkinti.

16. Užsieniečių vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

17. Užsieniečiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1803-968/2022; 2022 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022). Užsieniečiai pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų jų nebendradarbiavimą su institucija. Duomenų, kad Užsieniečiai klaidintų institucijas ar patys atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra, o jų atvykimo į Lietuvą aplinkybės negali būti vertinamos kaip nebendradarbiavimas.

18. Užsieniečiai ilgą laiką buvo apgyvendinti Ruklos Užsieniečių registracijos centre, metaliniame konteineryje, turėjo tik keliolika kvadratinių metrų tvora aptvertos teritorijos „laisvam judėjimui“. Prieš gimstant kūdikiui, kuris nėra įvardintas Sprendimuose, šeima buvo perkelta į Vilniaus Užsieniečių registracijos centro patalpas, kuriose anksčiau bausmę atlikinėjo kriminalinėmis bausmėmis nubaustos moterys.

19. Užsieniečiai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, jog prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl užsieniečio pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas.

20. Užsieniečiai laikosi pozicijos, kad ilgą laiką yra sulaikyti ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o priimti Sprendimai yra pažeidžiantys reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mažamečių vaikų, kaip pažeidžiamų asmenų, teisės gali būti suvaržytos tik išimtiniais atvejais. Atsakovas teigia, kad mažamečiai vaikai nebendradarbiavo, tačiau, Užsieniečių teigimu, toks nebendradarbiavimas yra sunkiai įsivaizduojamas.

21. Užsieniečių vertinimu, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečių apeliacinį skundą atmesti.

23. Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į Užsieniečių skundą pirmosios instancijos teismui, konstatuodamas, jog tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o Užsieniečiai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – Migracijos departamento Sprendimų, kuriais nuspręsta įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti juos laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečių skundus, konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimų dalys, kuriomis nuspręsta apgyvendinti Užsieniečius laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams, yra pagrįstos ir teisiškai motyvuotos, todėl Užsieniečių skundus atmetė.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

28. Primintina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

29. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

30. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

31. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

32. Migracijos departamentas Sprendimus motyvavo tuo, jog yra pagrįsta tikimybė, kad Užsieniečiai gali pabėgti ar pasislėpti, nes jie nebendradarbiauja su valdžios institucijomis (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

33. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. sprendime Nr. 22S62761 nurodė, kad užsienietė R. A. D. D. į Lietuvos Respubliką atvyko su vyru ir trimis vaikais neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimu metu užsienietė R. A. D. D. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Taip pat nurodyta, kad užsienietės vyras 2015 m. prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini).

34. Migracijos departamentas 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimuose nurodė, kad užsienietės R. A. D. D. nepilnamečiai vaikai į Lietuvą atvyko su tėvais, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Prieglobsčio prašymo metu nepilnamečių vaikų motina nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Taip pat nurodyta, kad nepilnamečių vaikų tėvas 2015 m. prašė prieglobsčio Vokietijoje.

35. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali sutikti su Migracijos departamento traktavimu, kad šios nutarties 33-34 punktuose įvardintos aplinkybės vertintinos kaip Užsieniečių nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė R. A. D. D. būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietė nebendradarbiauja, o klausimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog užsienietės R. A. D. D. pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jos prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti tinkamai vertinamas.

36. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietė R. A. D. D. kartu su nepilnamečiais vaikais gali pabėgti ar pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendimuose nenurodė, o, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiams toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.

37. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamų Sprendimų dalys nėra pagrįstos ir teisėtos (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Užsieniečių skundas tenkinamas iš dalies: ginčijamos Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63197 ir 2022 m. sausio 31 d. sprendimų Nr. 22S62814, Nr. 22S62818, Nr. 22S62761 dalys yra naikinamos.

38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia Migracijos departamento dėmesį, kad užsienietei R. A. D. D. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus, būtina išspręsti klausimą ir dėl mažamečio vaiko teisinio statuso.

39. Užsieniečių prašymas taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(Duomenys neskelbtini) piliečių R. A. D. D., R. K. K. A.-T., H. K. K. Al-T., M.K. K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(Duomenys neskelbtini) piliečių R. A. D. D., R. K. K. A.-T., H. K. K. A.-T., M.K. K. K. skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63197 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. K. K. A.-T. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 31 d. sprendimų Nr. 22S62814, Nr. 22S62818, Nr. 22S62761 dalis dėl (duomenys neskelbtini) piliečių R. A. D. D., H. K. K. A.-T. ir M. K. K. K. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė