2026-01-12 Nr. CB-149-2-55-3-00008-2025-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4548

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00008-2025-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 30 d. paduotu pareiškėjos UAB „Pro Export“ kasaciniu skundu dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pro Export“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ bankroto byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjos UAB „Pro Export“ 395 041,96 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Husmontera“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Grąžino pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Pro Export“ 57 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinės kainos padidinimą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartyje kainos padidinimas išvestas ne iš aiškaus ir nedviprasmiško šalių susitarimo ar įstatyme numatytų išimtinių sąlygų, bet iš šalių faktinio elgesio – sąskaitų pateikimo ir jų apmokėjimo, savalaikio pretenzijų nereiškimo. Toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamai praktikai, pagal kurią sutartinė kaina gali būti keičiama tik sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka ir paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarties privalomumo principą bei CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienašališko sutarties keitimo draudimą, įskaitant ir draudimą vienašališkai pakeisti rangos sutarties kainą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kainos pakeitimo institutas buvo išplėstas už įstatymo ribų, sukuriant nesuderinamą su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kainos stabilumo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012)

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, taip pažeisdamas procesinės teisės normas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, pareiga įrodyti sutartinės kainos pakeitimo teisėtumą tenka šaliai, kuri tokį pakeitimą teigia. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šią pareigą faktiškai perkėlė pareiškėjui, reikalaudamas įrodyti neigiamą faktą – kainos didinimo pagrindo nebuvimą. Toks požiūris iš esmės reiškia neigiamų faktų įrodinėjimą, kuris pagal civilinio proceso principus negali būti reikalaujamas iš šalies, ypač kai kita šalis remiasi išimtimi iš bendrosios taisyklės.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teismo aktyvaus vaidmens bankroto bylose (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors pats teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, esant neaiškumams dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas privalo imtis priemonių reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti, šių principų jis faktiškai netaikė. Konstatavęs neaiškumus dėl pareikštų nuostolių, teismas reikalavimą atmetė, nesiūlydamas pateikti papildomų įrodymų ir neįgyvendindamas bankroto byloms būdingo aktyvaus teismo vaidmens, taip prieštaraudamas savo paties cituotai kasacinei praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė