8f991998-e9d3-4f00-8f50-ab3532ef026a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-9143-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01664-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 29 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Nr. (8.3)TP-20-NT-992-9191 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ Nr. 21R2-168 (AG2-126/16-2020). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ jam surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VIKKT-ANR_P-1169-2020, administracinio nusižengimo byloje ROIK:20119776407. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, tačiau dėl sunkios materialinės padėties, prastos sveikatos bÅ«klės ir žinių trÅ«kumo jis neturi galimybės pats ginti jo pažeistas teises arba kreiptis profesionalios teisinės pagalbos, todėl 2020 m. liepos 24 d.

Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinio nusižengimo byloje. Teigia, jog 2020 m. liepos 24 d. praÅ¡yme nurodė, kad teikiamas praÅ¡ymas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ ir Europos SÄ jungos teisės aktus, tačiau Tarnybos Klaipėdos skyrius iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , skundžiamu sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nesutikdamas su skundžiamo sprendimu, kreipėsi skundu į KomisijÄ , kuri iÅ¡nagrinėjusi skundÄ 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu jo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Atkreipia dėmesį, jog jo skundÄ nagrinėjusios Komisijos nariai, kurie jau yra nagrinėję tarp jo ir atsakovės kilusius ginčus ir visada priimdavo Tarnybai palankius sprendimus, todėl jo nuomone tokios sudėties Komisija negalėjo nagrinėti jo skundo. Pabrėžia, jog Komisijos sprendime nebuvo atskleista ginčo esmė, jis nemotyvuotas, jį priimant nebuvo remtasi naujausia Konstitucinio teismo jurisprudencija.

Laikosi pozicijos, kad yra diskriminuojamas, o atsakovė bei Komisija pažeidinėja lygiateisiÅ¡kumo principÄ , įstatymais garantuojamos jo teisės nepagrįstai pažeidinėjamos, todėl skundžiamas sprendimas bei Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė teigia, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nesiremta naujausia Konstitucinio teismo jurisprudencija yra nepagrįsti.

Konstitucinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, tiek, kiek pagal jame nustatytÄ teisinį reguliavimÄ antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos iÅ¡laidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir jÄ užtikrinti baudžiamojoje byloje bÅ«tina teisingumo interesais, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 6 dalims, konstituciniam teisės virÅ¡enybės principui.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas prašė antrinę teisinę pagalbÄ suteikti ne baudžiamojoje byloje, o administracinio nusižengimo byloje, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo nevykdyti Ä®statyme numatytos pareigos ir netaikyti Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto teisinės pagalbos neteikimo pagrindo. Pažymi, kad Tarnyba ir jos teritoriniai administraciniai padaliniai yra vienas juridinis asmuo. Tarnyboje yra vieninga praÅ¡ymų suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nagrinėjimo praktika ir Tarnybos administracinių padalinių vadovai, esant tokiomis pačioms aplinkybėms, priima vienodo turinio sprendimus.

Tarnybos Klaipėdos skyrius nagrinėdamas asmenų prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, vengia net šališkumo regimybės. Pareiškėjo nurodyta Tarnybos Klaipėdos skyriaus nušalinimo priežastis, jog tarp pareiškėjo ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų yra kilęs interesų konfliktas, negali būti kvalifikuojamas kaip viešųjų ir privačių interesų konfliktas, tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

PareiÅ¡kėjas nenurodė argumentuotų priežasčių, dėl kurių jo manymu, yra kilęs interesų konfliktas ir nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, proceso dalyviams apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarta bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjas J. S. teismo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Nr. (8.3)TP-20-NT-992-9191 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l.

3) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ Nr. 21R2-168 (AG2-126/16-2020) (b. l. 10-13). IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. liepos 23 d. pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VIKKT-ANR_P1169-2020 (b. l. 40-41). Minėtame protokole teigiama, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymÄ ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.9, 35.1.3 ir 35.1.14 punktų reikalavimus, todėl jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 449 straipsnio 5 dalį.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 24 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ (b. l. 32-36) administracinio nusižengimo byloje ROIK:20119776407. Atsakovė 2020 m. liepos 31 d. raÅ¡tu Nr. (8.3) TPS-13714 „Dėl praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ â€œ (b. l.

43) nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) 2015 m. sausio 19 d. sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisė 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl nustatė pareiÅ¡kėjui 20 dienų terminÄ pateikti patvirtinimÄ , kad yra apmokėtos valstybės patirtos iÅ¡laidas už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas 2020 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu (b. l.

45) informavo Tarnybos Klaipėdos skyrių, jog Å¡iuo metu įsiskolinimas yra iÅ¡ieÅ¡komas per antstolius, pabrėžė, kad jo pajamos yra žemiau skurdo ribos ir jis neturėjo bei Å¡iuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti priteistos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo sumos. Pabrėžė, jog Tarnybai nurodytos aplinkybės yra puikiai žinomos ir prašė jo 2020 m. liepos 24 d. praÅ¡ymÄ nagrinėti vadovaujantis Konstitucija, Konstitucinio teismo praktika ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Tarnybos Klaipėdos skyrius atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ , 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . Skundžiamame sprendime teisiniais sprendimo priėmimo pagrindais yra nurodomi Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas bei Ä®statymo 18 straipsnio 2 ir 4 dalys. Skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas iki nustatyto termino nėra sumokėjęs KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteistų 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d., 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimus.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu jį apskundė Komisijai. Komisija iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nusprendė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Komisija minėtame sprendime konstatavo, jog įsiteisėjusiu KAAT sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybės naudai priteistas 1240 Eur iÅ¡laidų, už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , atlyginimas. Ä®statyme yra įtvirtina nuostata, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ar jų dalies.

Komisija, įvertinusi teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, vertindamas pareiÅ¡kėjo 2020 m. liepos 24 d. praÅ¡ymÄ neturėjo teisinio pagrindo jo atžvilgiu priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jo manymu, yra kilęs interesų konfliktas tarp jo ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius ir jo vedėjas pagrįstai nenusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Ä®statymo 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).

Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų arba jų dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad Å¡i teisės norma aiÅ¡kiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindÄ , kuris gali bÅ«ti taikomas esant dviem sÄ lygoms: pirma, pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų arba jų dalies.

Å io pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Ä®statymo 19 straipsnio nuostatomis. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali bÅ«ti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo. Kaip ir anksčiau minėta, atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ grindžia įsiteisėjusiu KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis KAAT sprendimu konstatuota:

1) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbÄ teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 610,00 Lt. KAAT 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 KAAT 2012 m. liepos 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 paliko nepakeistÄ .

2) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbÄ teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 2205,00 Lt.

KAAT 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 KAAT 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 paliko nepakeistÄ .

3) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 6 p., 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 420,00 Lt. KAAT 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Tarnybos 2012-12-17 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ , Å¡is KAAT sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 6 d.

4) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 1056,50 Lt.

KAAT 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 KAAT 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 paliko nepakeistÄ . KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisė 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPD-5-13.

Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, konstatuota, jog Å¡ios teisinės pagalbos iÅ¡laidos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmens, kuriam ji buvo teikiama. Byloje nustatyta, jog 2020 m. liepos 30 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorÄ dėl informacijos apie įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymÄ . Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora 2020 m. liepos 31 d. atsakyme Nr. S1e-72267 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l.

44) informavo Tarnybos Klaipėdos skyrių, kad vykdomojo dokumento reikalavimai nėra pilnai įvykdyti. IÅ¡skaitymai yra vykdomi ir aktualiu laikotarpiu neiÅ¡ieÅ¡kotos teisinės pagalbos iÅ¡laidų Valstybinei mokesčių inspekcijai suma yra 1131,79 Eur. Ä®vertinus anksčiau minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjas nėra sumokėjęs 1131,79 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl akivaizdu, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju, vadovaudamasi Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, kad atsakovė bei Komisija, nagrinėdama jo praÅ¡ymÄ ir skundÄ neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ . Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Ä®statymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytÄ teisinį reguliavimÄ antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos iÅ¡laidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir jÄ užtikrinti baudžiamojoje byloje bÅ«tina teisingumo interesais, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir padarytas iÅ¡vadas ne kartÄ iÅ¡dėstė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtÄ ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko, įskaitant) bylos ar taikomos teisės sudėtingumÄ , tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiÅ¡kia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi bÅ«ti teikiama neatsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skolÄ Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi bÅ«ti vertinamos papildomos aplinkybės. Pagal Ä®statymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (inter alia vadovaujantis Å¡io straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į TarnybÄ su motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualiÄ situacijÄ , iÅ¡imtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nepaisydama to, kad pareiÅ¡kėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d.

įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3188-556/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4100-525/2019 formuodamas teisminę praktikÄ taikant naujos redakcijos Ä®statymo nuostatas konstatavo, kad galiojant Å¡iam teisiniam reguliavimui Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , vadovaujantis Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 dalimi pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į TarnybÄ motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.

Pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje šia numatyta teise nesinaudojo, taigi neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4977-629/2020). Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius turėjo nusišalinti nuo jo prašymo nagrinėjimo, tačiau jis buvo ignoruotas.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 24 d. praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nurodė, jog tarp jo ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų yra kilęs interesų konfliktas. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, interesų konfliktas - situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimÄ , turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimÄ arba įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:

1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę;

2)  tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;

3) pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nenurodė jokių priežasčių, leidžiančių teigti, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus tarnautojai, nagrinėdami jo praÅ¡ymÄ buvo Å¡aliÅ¡ki, turėjo privatų interesÄ neskirti jam antrinės teisinės pagalbos.

Teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar buvo suinteresuota pareiÅ¡kėjui neteikti antrinės teisinės pagalbos. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra valstybei sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, už praeityje suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ kitoje byloje. Taip pat pareiÅ¡kėjas atsakovei nepateikė motyvuoto praÅ¡ymo papildomai įvertinti jo individualiÄ situacijÄ , todėl kaip ir sprendime nurodė Komisija, Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog analogiÅ¡kos sudėties Komisija praeityje nagrinėjo jo ginčus su Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir visada priimdavo atsakovei palankius sprendimus, todėl tokios sudėties Komisija negalėjo nagrinėti jo skundo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, jog administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko praneÅ¡imu apie ginčo dalykÄ , bylos Å¡alis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių.

Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos Å¡alis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos Å¡alių procesinėmis teisėmis. Bylos Å¡alims suteikiama galimybė pateikti papildomus praÅ¡ymus, dokumentus, pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos Å¡alių praÅ¡ymai sprendžiami nedelsiant. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ akivaizdu, jog proceso Å¡alys turi teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Komisijos nariui. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi Å¡ia teise ir teikė motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ Komisijos sudėčiai ar konkrečiam jos nariui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo šališkumas negali būti grindžiamas teismo procesine veikla, nes teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Akcentuota ir tai, kad teismo priimti proceso šalims nepalankūs sprendimai, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki.

Taigi analogiÅ¡kos nuostatos kaip ir cituojamojoje LVAT praktikoje taikytinos Komisijai. PareiÅ¡kėjas skunde Komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, jog praeityje analogiÅ¡kos sudėties Komisija yra priėmusi jam nepalankius sprendimus, o kitų aplinkybių ar įrodymų, leidžiančių abejoti Komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumu nepateikė. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad Komisijos nariai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ar turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Komisija buvo Å¡aliÅ¡ka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus minėtų aplinkybių bei bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-992-9191 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjo J. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmeniui kreipusis į teismÄ po to, kai ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso.

Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o sprendžia ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020). Å ioje byloje konstatavus, kad atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. (8.3)TP-20-NT-992-9191 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra pagrįstas bei teisėtas, teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 21R2-168 (AG2-126/16-2020).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas