8f9736fb-d32a-46c0-97ec-e1d3a640147f · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-795/2022 Proceso Nr. 1-01-1-43323-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. gruodžio 14 d. S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirtos 45 (keturiasdeÅ¡imt penkios) paros areÅ¡to. J. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. kovo 19 d. S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirta 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. R. paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas J. R. laikinojo sulaikymo laikas, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 18.30 val. iki 2021 m. gruodžio 16 d. 11 val. (dvi dienos) ir nuo 2022 m. kovo 19 d. 18.07 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 12.30 val. (dvi dienos). J. R. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymas priteisti valstybei iÅ¡ J. R. 80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atmestas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. R. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui – (duomenys neskelbtini) S. B., t. y. 2021 m. gruodžio 14 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip tris kartus S. B.

į veidÄ , vienÄ kartÄ Ä¯spyrė S. B. į deÅ¡inę Å¡launį ir taip padarė lÅ«pos ir burnos ertmės pavirÅ¡inį sužalojimÄ bei sumuÅ¡imÄ , kas nukentėjusiajai S. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. J. R. taip pat nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui – (duomenys neskelbtini) S. B., t. y. 2022 m. kovo 19 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tarpusavio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kaire ranka suėmė nukentėjusiosios S. B. plaukus ir juos laikydamas deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidÄ , o nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, tyčia įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, taip padarydamas lÅ«pos žaizdÄ , kas nukentėjusiajai S. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 3. Nuteistasis J. R. praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti į Å¡velnesnę, o kitÄ nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistÄ . Nuteistasis pabrėžia, kad su nukentėjusiÄ ja S. B. susitaikė ir toliau gyvena kartu, be to, J. R. sveikata dėl sulaukto (duomenys neskelbtini) amžiaus yra prasta. 4. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) R.

K. atsiliepimu praÅ¡o J. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. R., tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , rūšį, motyvus, jo asmenybę. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. R. nusikalto, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už analogiÅ¡kus nusikaltimus, bÅ«damas baustas administracine tvarka. Buvo įvertintos ir tos aplinkybės, jog nuteistasis padarė nesunkius nusikaltimus, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, po įvykių atsiprašė nukentėjusiosios ir jie susitaikė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, J. R. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami Å¡iame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas J. R. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad J. R. buvo paskirta per griežta areÅ¡to bausmė ir ji turėtų bÅ«ti keičiama į Å¡velnesnę. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja bÅ«tent šį klausimÄ , t. y., ar J.

R. bausmės už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos teisingai, ar jos yra pagrįstos ir ar neturėtų bÅ«ti Å¡velninamos. Dėl nuteistajam J. R. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo 8. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

9. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikÅ¡mingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

10. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – J. R. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 10.1.

Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino J. R. asmenybės. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog J. R. anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, jo vykdymÄ atidedant 1 (vieneriems) metams, o iÅ¡ Probuojamųjų asmenų registro J.

R. buvo iÅ¡registruotas 2022 m. vasario 18 d., t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bausmės vykdymo atidėjo metu, o 2022 m. kovo 19 d. nusikalstamÄ veikÄ padarė nuo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos praėjus mėnesiui (t. 1, b. l. 148-158), kas rodo jo polinkį nusikalsti ir daryti nusikaltimus, pavojingus kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Be to, matyti, jog anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė J. R. nuo naujų ir net analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų darymo, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 145-147).

Aptartos aplinkybės, susijusios su J. R. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti socialinių / Å¡eiminių sunkumų bei kitų suvaržymų, savaime nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiÅ¡kiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimÄ numatytos bausmės. J.

R. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytÄ atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobÅ«džio praradimus ar nepatogumus. 10.2. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. atkreipia dėmesį, kad jis nukentėjusiosios S. B. atsiprašė, pastaroji jam atleido ir jie toliau gyvena kartu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasikeitusi nukentėjusiojo pozicija ir situacijos vertinimas savaime nekeičia teisinio J.

R. veiksmų kvalifikavimo. Vien tai, kad šiame proceso etape nukentėjusioji galbūt susitaikė su nuteistuoju J. R., nereiškia, kad kaltininko neteisėti veiksmai nebeturėtų jam užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas ir tęsiamas ne vien tais atvejais, kai gaunamas nukentėjusio asmens prašymas. Pažymėtina, kad nors fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui yra nesunkus nusikaltimas, tačiau pavojingas ir galintis sukelti pasekmių asmens sveikatai ir gyvybei, todėl į tokius nusikalstamus asmenų veiksmus valstybė įstatymu yra įpareigojusi atsakingus subjektus reaguoti visais atvejais – vėlesnis kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas nemažina atliktų veiksmų pavojingumo ir neturėtų turėti išimtinės įtakos baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog J. R. jau yra smurtavęs prieš S. B. ir už šiuos savo neteisėtus veiksmus buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 159-161).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). 11.1.

Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi J. R. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o 2 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo konstatuotos kelios, tačiau apskritai nebuvo nustatyta nė viena J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog to paties straipsnio 4 dalis tuo labiau negali bÅ«ti taikoma, nes J. R. nuteistas ne už nužudymÄ , bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui.

Nesant pagrindo paskirtÄ bausmę Å¡velninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. 11.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos areÅ¡to bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). 11.3.

Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog J. R. yra teistas ir nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus, t. y. bÅ«damas recidyvistas, be to, nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau J. R. pasirinkto gyvenimo bÅ«do nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra bÅ«dingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus J.

R. daro ganėtinai sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė už abi nusikalstamas veikas areÅ¡to bausmes, o bausmės dydžius, atsižvelgdamas į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nė vienos J. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, parinko artimus vidurkiui. 11.4. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau plačiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde J. R. nurodytų aplinkybių, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti procesinio sprendimo priėmimÄ ir bÅ«tų nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė.

Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas.

Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ J. R. Å¡velninti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad J. R. turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė dėl jo sveikatos bÅ«klės ir (duomenys neskelbtini) amžiaus. 12.1. Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku. Atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga.

Tai, ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pateiktÄ Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä .

Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtÄ bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobÅ«dį, įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimÄ poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai.

Å ias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o iÅ¡vadÄ , ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro, vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekse nustatytÄ bausmės vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017). 12.2. IÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų nematyti, kad J. R. sirgtų ligomis, kurios bÅ«tų įtrauktos į Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä (patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsakymo 2017 m. spalio 5 d. Nr. 1R-246/V-1155 redakcija). Byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrins būtinosios pagalbos J. R. suteikimo ir tinkamos jo priežiūros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Be to, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Å ios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam areÅ¡to bausme bus garantuojama reikalinga bei visapusiÅ¡ka sveikatos priežiÅ«ra ir suteikiamos bÅ«tinos medicininės paslaugos, o savaime vien (duomenys neskelbtini) kaltininko amžius nesudaro pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, t. y. skirti bausmę, nesusijusiÄ su asmens laisvės suvaržymu.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti / sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ / per Å¡velniÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bÅ«tų pasiekti, paskyrus Å¡velnesnę bausmę. Taigi, J. R. paskirta areÅ¡to bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas MaÅ¡kevičius