8f966470-e2d6-4df0-830c-81aad1950fd7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1721-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04294-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K)), 5 000 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2019-05-06 buvo paliktas Å«kio darbams.

Dirbo 0,48 etato I korpuso sandėlininku. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-­K ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta saugi ir sveikatai nekenksminga aplinka, buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo ir poilsio laiko režimÄ , už darbÄ nebuvo tinkamai apmokama. Nurodė, kad dirbo ilgiau laiko nei fiksuota dokumentuose, už papildomÄ laikÄ jam nebuvo atlyginta. Tabeliuose žymėjo, kad dirba nuo 8.00 val., nors realiai dirbo nuo 6.00 val. Darbas nuo 6.00 val. iki 20.00 val. turi bÅ«ti vertinamas kaip darbas 1,5 etatu.

Darbas Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti apmokamas dvigubu tarifu. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis dirbo pavojingomis darbo sÄ lygomis, kadangi darbo metu turėjo kontaktÄ su kitais suimtaisiais ir nuteistaisiais. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Turtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Eur, neturtinę žalÄ â€“ 10 000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 9-12) pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jis turėdavo pradėti savo darbo dienÄ nuo 6 val. ryto ir tokiu bÅ«du perdirbdavo savo nustatytÄ darbo laikÄ , neatitinka tikrovės. Inventoriaus sandėlio darbininkai įstaigoje dirbo tik darbo dienomis. Informuoja, kad pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti inventoriaus sandėlio darbininkai savo pareigas (iÅ¡dalinti patalynę, higienos priemones ir pan.) atlikdavo, esant pareigÅ«nų priežiÅ«rai, pareiÅ¡kėjo užpuolimo ar sužalojimo atvejų, pastarajam dirbant LukiÅ¡kių TI-K užfiksuota nebuvo.

Atsižvelgiant į 2018-10-03 Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio sprendimÄ , laisvas darbo vietas įmonėje „MÅ«sų amatai“, nuteistojo praÅ¡ymÄ - pasižadėjimÄ , LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018-10-04 įsakymu Nr. N-153 „Dėl leidimo nuteistajam, paliktam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti Å«kio darbus, dirbti valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“, pareiÅ¡kėjui buvo leista dirbti valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“, 2019-10-­08 įsakymu Nr. N-153 „Dėl nuteistojo, palikto LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti Å«kio darbus, atleidimo iÅ¡ einamų pareigų“, pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ inventoriaus sandėlio darbininko pareigų ryÅ¡ium su jo įsidarbinimu valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“.

Darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis dėl netinkamų darbo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018-10-08 adresuotina UAB „MÅ«sų amatai“. Valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktoriaus 2019-06-26 įsakymu Nr. 7/05-316 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ darbo nuo 2019-06-26 ir Vilniaus PN direktoriaus 2019-07-01 įsakymu Nr. 7-262 „Dėl nuteistųjų iÅ¡braukimo iÅ¡ nuteistųjų, paliktų Vilniaus pataisos namuose atlikti Å«kio darbus, sÄ raÅ¡o“ iÅ¡brauktas iÅ¡ nuteistųjų, paliktų Vilniaus PN (LukiÅ¡kių skg.

6) atlikti Å«kio darbus, sÄ raÅ¡o ir LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2019-­07-01 įsakymu „Dėl nuteistųjų palikimo Vilniaus pataisos namuose atlikti Å«kio darbus bei paskyrimo į pareigas“ Nr. 7-263 paskirtas į virtuvės darbininko pareigas iki įstaigos uždarymo. Vėliau nuteistasis buvo perkeltas tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Alytaus pataisos namus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K nuteistųjų, paliktų Å«kio darbams atlikti, darbas buvo apmokamas griežtai laikantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų.

Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų darbo sÄ lygų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnį darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta LVAT praktikoje Å¡ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (LVAT 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).

Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese (LVAT 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). LVAT aiÅ¡kindamas BVK antrojo skirsnio normas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamÄ ir nemokamÄ darbÄ yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbÄ , atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumÄ , jų turimÄ kvalifikacijÄ (LVAT 2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013; 2013-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013).

Teismas taip pat pažymi, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, atitinkančias saugų darbÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus. BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena.

Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose nustatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 2–3 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018-08-24 įsakymÄ Nr. N-122 ,,Dėl nuteistųjų palikimo LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į inventoriaus sandėlio darbininko pareigas (b. l. 22). Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018-10-04 įsakymÄ Nr. N-148 ,,Dėl nuteistųjų, paliktų LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, dirbti valstybės įmonėje ,,MÅ«sų amatai“ pareiÅ¡kėjui buvo leista dirbti VÄ® ,,MÅ«sų amatai“ (b. l. 23).

Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018-10-08 įsakymÄ Nr. N-153 ,,Dėl nuteistųjų, paliktų LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, atleidimo iÅ¡ einamų pareigų“ pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ inventoriaus sandėlio darbininko pareigų, ryÅ¡ium su įsidarbinimu VÄ® ,,MÅ«sų amatai“ (b. l. 24). Pagal Vilniaus PN 2019-04-01 įsakymÄ Nr. 7-262 ,,Dėl nuteistųjų iÅ¡braukimo iÅ¡ nuteistųjų, paliktų Vilniaus pataisos namuose atlikti Å«kio darbus, sÄ raÅ¡o“ pareiÅ¡kėjas nuo 2019-06-28 buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ nuteistųjų, paliktų Vilniaus PN atlikti Å«kio darbus, sÄ raÅ¡o (b. l. 26-27).

Pagal VÄ® ,,MÅ«sų amatai“ 2019-06-26 įsakymÄ Nr. 7/05-316 ,,Dėl nuteistųjų atleidimo iÅ¡ darbo“ pareiÅ¡kėjas nuo 2019-06-26 buvo atleistas iÅ¡ valgyklos darbininko pareigų (b. l. 25). Pagal Vilniaus PN 2019-07-01 įsakymÄ Nr. 7-263 ,,Dėl nuteistojo palikimo Vilniaus pataisos namuose atlikti Å«kio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į virtuvės darbininko pareigas, jam nustatytas mėnesio atlyginimo koeficientas 0,43 (b. l. 28-29). Pagal Nuteistiesiems, paliktiems LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkę nuteistieji darbo dienomis keldavosi 6 val. ryto (poilsio ir Å¡venčių dienomis - 7 val.), jiems buvo skiriamas 10 min. laikas pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamÄ jÄ vietÄ .

Pusryčių dalinimas korpusuose buvo numatytas nuo 6 val. 10 min. iki 7 val. ryto (poilsio ir Å¡venčių dienomis nuo 7 val. 10 min. iki 8 val. 40 min.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7 val. iki 7 val. 30 min. (poilsio ir Å¡venčių dienomis - nuo 7 val. 40 min. iki 8 val. 30 min.) nuteistiesiems buvo skiriamas laikas pusryčiams (b. l. 37). IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo darbo laikÄ ginčo laikotarpiu apskaitė Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

Taigi pareiÅ¡kėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos formos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Be to, iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas per dienÄ nevirÅ¡ijo 8 valandų darbo laiko, pareiÅ¡kėjas nedirbo virÅ¡valandžių, jam buvo suteikiamos laisvos poilsio dienos, taip pat iÅ¡eiginės Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais ir Å¡venčių dienomis. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis turėdavo pradėti savo darbo dienÄ nuo 6 val. ryto ir tokiu bÅ«du virÅ¡ijo nustatytÄ darbo laikÄ , bei dirbo Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais ir Å¡venčių dienomis yra nepagrįsti.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, pareiÅ¡kėjas kaip ir kiti inventoriaus sandėlio darbininkai savo pareigas (iÅ¡dalinti patalynę, higienos priemones ir pan.) atlikdavo, esant pareigÅ«nų priežiÅ«rai. K. M. užpuolimo ar sužalojimo atvejų, dirbant LukiÅ¡kių TI-K užfiksuota nebuvo. Taigi, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis dirbo pavojingomis darbo sÄ lygomis, kadangi darbo metu turėjo kontaktÄ su kitais suimtaisiais ir nuteistaisiais. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2020-01-09 tarnybiniame praneÅ¡ime atkreipiamas dėmesys, kad įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į Nuteistųjų įdarbinimo komisijos siÅ«lymus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (pvz., nuteistųjų fizinę bÅ«klę, įgytas profesijas bei esamas laisvas pareigas ir darbo vietas) priimdavo sprendimÄ pakeisti nuteistiesiems darbo vietas.

Taigi, nuteistasis, kuriam netikdavo įstaigos administracijos siÅ«lomas darbas, nebuvo verčiamas atlikti jam pavestų pareigų, kadangi bet kuriuo momentu, jis galėdavo atsisakyti siÅ«lomo darbo ir paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ iÅ¡vykti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į pataisos namus tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Pažymėta, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018-06-05 įsakymu „Dėl nuteistųjų palikimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti Å«kio darbus tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ K.

M. buvo paliktas atlikti Å«kio darbus, tik esant savanoriÅ¡kam jo paties sutikimui, nuteistasis nebuvo verčiamas dirbti, bet kuriuo momentu jis galėjo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ Ä¯staigos direktoriui bei iÅ¡reikÅ¡ti savo pageidavimÄ nebedirbti ir iÅ¡vykti į pataisos namus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ nuteistojo K. M., jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, nebuvo gauta nei raÅ¡ytinių nei žodinių nusiskundimų dėl atliekamo darbo bei darbo sÄ lygų. Nuteistasis nepasižymėjo iÅ¡skirtiniais emociniais ar elgesio sunkumais buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu (b. l. 37-38).

Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateikta informacija. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad jam teko dirbti nuo 6.00 val. iki 20.00 val. ne tik, kad niekaip Å¡ių savo teiginių nepagrindė, tačiau ir byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga tokius teiginius paneigia. PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo ar visomis dienomis jis turėjo dirbti tokius jo nurodomus virÅ¡valandžius, kiek tai tęsėsi, ar tai buvo ilgalaikiai darbo sÄ lygų pažeidimai ar vienkartiniai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas apskritai nusiskundimus kėlė dėl inventoriaus sandėlio darbininko pareigų ir tuo metu dirbtų virÅ¡valandžių ir neužtikrinto saugumo, nors, kaip minėta, pareiÅ¡kėjo darbdavys nuo 2018 m. spalio mėn., kai jis pradėjo dirbti valgyklos darbininku buvo ne LukiÅ¡kių TI-K, o VÄ® ,,MÅ«sų amatai“.

Todėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų dėl darbo laiko organizavimo ir saugumo neužtikrinimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatyta. Vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl darbo maisto dalintoju, ko pasėkoje gavo nugaros traumÄ , pastebėtina, kad dėl netinkamų darbo sÄ lygų jis turėjo teisę teikti skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai, tačiau to per visÄ darbo laikotarpį nei karto nedarė. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodomų aplinkybių dėl virÅ¡ijamo darbo laiko, netinkamo apmokėjimo Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais ir Å¡venčių dienomis, saugumo neužtikrinimo visiÅ¡kai neindividualizavo, nenurodė kokiÄ neturtinę žalÄ tai jam galėjo sukelti.

Todėl dėl nurodytų aplinkybių ir papildomai atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo skundo argumentų deklaratyvų pobÅ«dį, neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyta. PareiÅ¡kėjas apskritai nepagrindė ir turtinės žalos fakto. LVAT 2019-02-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019 konstatavo, kad CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti VÄ® „MÅ«sų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ , jeigu tokia buvo padaryta. Vadinasi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti žalÄ , padarytÄ tinkamų darbo sÄ lygų ir tinkamo užmokesčio už darbÄ VÄ® „MÅ«sų amatai“ neužtikrinimu, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas VÄ® „MÅ«sų amatai“.

Toks reikalavimas nagrinėtinas ne administracinių, bet bendrosios kompetencijos teismų. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, bÅ«tini trys elementai ir nesant bent vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d.). Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič