8f952118-e604-4c63-bcb5-1c6a1880d054 · Molėtų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                             Civilinė byla Nr. 2-30-964/2015                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00675-2014-3       Procesinio sprendimo kategorija: 76.5; 77.2; 125.4 (S)                       MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 9 d.Molėtai Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,dalyvaujant ieškovei V.

J.,atsakovei K. B.,trečiojo asmens Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų atstovei Janinai Siminkevičienei,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Edvylei Kralikevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. J. ir Ž. V. ieÅ¡kinį atsakovei K. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namai, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

      ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti, kad P. V. nėra atsakovės K. B. sÅ«naus G. V. biologinis tėvas; panaikinti G. V. 2011-02-21 gimimo įraÅ¡e Nr. 18, sudarytame Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡Ä , kad vaiko tėvas yra P. V.; pakeisti G. V. pavardę pagal jo motinos K. B. pavardę "B.". IeÅ¡kovai nurodė, kad jie yra P. V., mirusio 2014-09-21, vaikai. Po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurÄ dėl tėvo palikimo priėmimo pagal testamentÄ , kuriame jis visÄ turtÄ lygiomis dalimis paliko ieÅ¡kovams. 2014 m. balandžio mėn. P. V. avarijoje patyrė sunkiÄ traumÄ , buvo paralyžiuotas.

Gulėdamas ligoninėje ieÅ¡kovams pasakė apie berniukÄ , kuriam yra suteikęs savo pavardę ir pripažinęs tėvystę, kadangi vaiko motina jam pasakiusi, kad jis yra vaiko tėvas. Matydami sunkiÄ P. V. sveikatos bÅ«klę, kaimynai, pažįstami pasakė, kad vaiko motina apie tėvystę melavo. Sužinojęs tokias kalbas, tėvas ieÅ¡kovų paprašė iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ . Pradėję aiÅ¡kintis situacijÄ , ieÅ¡kovai sužinojo, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose.

Kadangi tėvas iki mirties nespėjo atlikti reikiamų procedūrų dėl genominės ekspertizės, po jo mirties teismo medicinos ekspertas paėmė mėginius, tinkamus ekspertizei. Teigė, jog esant pagrįstų abejonių dėl tėvystės, būtina atlikti ekspertizę.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Trečiasis asmuo Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka.Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) išvadoje nurodė, jog 2010-12-31 Molėtų socialinės paramos centro socialinių paslaugų akte pateikta informacija, kad atsakovė, neapsikentusi sugyventinio R.

R. smurto, apsigyveno pas P. V.. 2011-02-12 atsakovė pagimdė sÅ«nų G. V.. P. V. pripažino tėvystę, rÅ«pinosi vaiku kaip savu, stengėsi užtikrinti bÅ«tiniausius jo poreikius. Atsakovė dažnai dingdavo iÅ¡ namų, girtavo, o mažametį vaikÄ prižiÅ«rėti patikėdavo P. V.. 2013-07-12 P. V. informavo VTAS, kad atsakovė su vaiku išėjo iÅ¡ namų nežinoma kryptimi. IÅ¡siaiÅ¡kinus atsakovės buvimo vietÄ ir nustačius, kad iÅ¡kilusi grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei, 2013-07-23 Molėtų rajono savivaldybės administracijos įsakymu G.

V. nustatyta laikinoji globa, vaikÄ apgyvendinant Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose. P. V. nesutiko vienas auginti vaiko. IÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovė VTAS darbuotojams ne kartÄ yra sakiusi, kad P. V. nėra vaiko G. V. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus, VTAS neprieÅ¡tarauja tikrosios (biologinės) tėvystės nustatymui ir genominės ekspertizės skyrimui.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė V. J. nurodė, kad tėvas prieÅ¡ mirtį sunkiai kalbėjo, bet minėjo, kad pripažino G.

V. tėvystę, nes jam buvo gaila Å¡io vaiko. Tėvas paklaustas, ar G. jo, pasakė ne, bet atsakymas nebuvo visiÅ¡kai užtikrintas. IeÅ¡kovė mano, kad galbÅ«t tėvas norėjo užauginti Giedrių, bet prieÅ¡ mirtį teigė, kad vaikas turi savo tikrÄ tėvÄ . IeÅ¡kinį pareiÅ¡kė, nes vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ir ieÅ¡kovų turtinis interesas, neprieÅ¡taraujantis tėvo valiai.IeÅ¡kovas Ž. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Parengiamojo teismo posėdžio dienÄ faksu gautas jo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ parengiamajame posėdyje jam nedalyvaujant.

Kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo informuotas apie galimybę iÅ¡ parengiamojo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovas praÅ¡yme nenurodė, kad prieÅ¡tarautų tokiai galimybei, tam neprieÅ¡taravo ir kiti proceso dalyviai, taip pat ir ieÅ¡kovė, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant ieÅ¡kovui, remiantis jo ieÅ¡kinyje duotais paaiÅ¡kinimais. Teismo posėdžio metu atsakovė K. B. nurodė, kad genominė ekspertizė nėra reikalinga, nes P. V. nėra G.

V. tėvas. Teigė, kad P. V. visuomet vaiku rūpinosi. Tikrasis tėvas R. R. atsisakė pripažinti Giedriaus tėvystę, nors iš jo atsakovė pas P. V. išėjo būdama nėščia. Povilui sakė, kad G. ne jo sūnus, tačiau jis dėl to nieko nesakė, teigė, kad jei kartu gyvens, paliks turto ir jam. Nors su P. V. ėmė gyventi būdama nėščia nuo kito vyro, tačiau jis, būdamas geros širdies ir nenorėdamas, kad vaikas turėtų mergautinę pavardę, sutiko pripažinti tėvystę.

Apie tėvystės nuginčijimÄ niekada nekalbėjęs. Atsakovė nurodė, kad vaiko pavardė, jei bÅ«tų nuginčyta tėvystė, bÅ«tų B. Mano, kad ieÅ¡kinio tenkinimas pažeistų G. interesus. Trečiojo asmens Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų atstovė Janina Siminkevičienė teismo posėdyje patvirtino, kad apgyvendinus G. V. Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose, P. V. dažnai jį lankė, atveždavo lauktuvių, su juo žaisdavo, bendraudavo, juo domėjosi ir labai rÅ«pinosi.

P. V. emocinis ryÅ¡ys su vaiku buvo labai glaudus. Jis iÅ¡važiuodavo tik užmigdęs vaikÄ . Tai buvo labai gražus bendravimas. P. V. nekalbėjo, kad nėra berniuko tėvas, tačiau yra užsiminęs, kad pats augęs be tėvo, supranta vaikus, kurie neturi tėvų, ypač, kai skiriasi pavardės mamos ir vaiko. Apie 2014 m. vasarį pranešė, kad vaikÄ lankys rečiau, kadangi buvo daug Å«kio darbų. Tačiau teigdavęs, kad laukia, kada pasitaisys vaiko motina ir visi vėl galės gyventi kartu.

To labai laukė ir norėjo G. auginti. Stengėsi vykdyti visus valstybės institucijų nurodymus ir reikalavimus dėl vaiko susigrÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas įrodyti biologinį ryšį pagrįstas, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į P. V. valiÄ vaiko atžvilgiu. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė Edvylė Kralikevičienė patikslino, kad atsakovė turi bėdų dėl alkoholio vartojimo, psichinės sveikatos. P. V. Giedrių augino kaip tikrÄ savo sÅ«nų, nors atsakovė daug kartų buvo sakiusi, kad tai ne P. V. sÅ«nus.

Paklaustas dėl tėvystės, P. V. aiÅ¡kiai neatsakydavo, Å¡ypteldavo. Vaikas P. V. labai laukdavo, laikė jį savo tėčiu. G. buvo paimtas K. B. nesirÅ«pinant vaiku, nors pretenzijų dėl P. V. nebÅ«davo. Tiesiog jam vienam auginti maÅ¾Ä vaikÄ bÅ«tų buvę per sunku. IeÅ¡kinio tenkinimas pažeistų G. interesus.IeÅ¡kinys netenkintinas. IÅ¡ byloje esančio 2011-02-21 G. V. gimimo įraÅ¡o matyti, kad jo motina – K. B., o tėvas – P. V. (b.l.12,59). Taip pat į bylÄ pateiktas 2011-02-22 K.

B. ir P. V. pareiškimas, patvirtintas notarės, kuriame nurodyta, kad P. V. pripažįsta ir pareiškia, kad yra K. B. sūnaus G. B., gimusio 2011 m. vasario 12 d., tėvas bei sutinka būti įrašytas jo gimimo liudijime tėvu, suteikiant jam jo pavardę (b.l.58). P. V. mirties liudijimas patvirtina, kad šis asmuo mirė 2014 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 9). Ieškovai – V. J. ir Ž. V. yra mirusio P. V. vaikai (b.l.6-8).Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (LR CK 3.148 str., LR CPK 389 str.).

Nuginčyti tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas (LR CK 3.150 str. 2 d.). Tačiau tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti įstatymas nustato specialų, sutrumpintÄ vienų metų terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Taip pat nustato ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžiÄ . CK 3.152 str. 1 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003.

Šioje nutartyje kolegija atkreipė teismų dėmesį į tai, kad CK 3.152 str. 1 d. numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimÄ . Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimÄ .

Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju P. V., kurio tėvystę G. V. atžvilgiu siekiama nuginčyti, miręs, todėl aplinkybė, kada jis sužinojo, kad nėra G. tėvas, nustatinėjama iÅ¡ ieÅ¡kovų, atsakovės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų atstovų paaiÅ¡kinimų. Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodė, kad tėvui abejones G.

V. tėvyste sukėlė kaimynų kalbos jam atsigulus į ligoninę, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tėvas teigė pripažinęs G. V. tėvystę, nes jam buvo gaila šio vaiko, vadinasi, suvokė, kad yra įrašomas gimimo įraše tėvu vaiko, kurio biologiniu tėvu nėra. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Molėtų savarankiško gyvenimo namų atstovių paaiškinimų matyti, kad abejonių dėl G. tėvystės institucijoms buvo ir jos tuo domėjosi, tačiau paklaustas dėl to, P. V. aiškiai neatsakydavo, tačiau šypteldavo, kalbėdavo, kad jam gaila be tėvo gyvenančių vaikų, kas taip pat netiesiogiai rodo P. V.

žinojus, kad G. nėra jo sÅ«nus. Aplinkybę dėl to, kad P. V. laisva valia pripažino G. tėvystę nebÅ«damas jo tėvu, rodo tai, kad atsakovė pas P. V. atėjo gyventi jau bÅ«dama nėščia ir jam sakė, kad vaikas ne jo, tačiau jis pats, bÅ«damas geros Å¡irdies, sutiko vaikÄ auginti, juo rÅ«pintis, net ir palikti jam savo turto dalį. Darytina iÅ¡vada, kad P. V. nuo pat G. V. gimimo žinojo nesantis jo biologiniu tėvu, tačiau laisva valia pareiÅ¡kė esantis jo tėvu ir tai patvirtino savo paraÅ¡u pas notarę.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, jau yra praleistas, per jį ieÅ¡kovas dėl tėvystės nuginčijo nesikreipė ir, kaip matyti iÅ¡ atsakovės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų atstovės paaiÅ¡kinimų, neketino kreiptis. G. atsakovas augino kaip savo, juo rÅ«pinosi, domėjosi, prižiÅ«rėjo, lankė Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose, laikydamasis valstybės institucijų nurodymų ir tikėdamasis, kad vaikas vėl grįš į Å¡eimÄ .

Pats G. P. V. laikė savo tėvu ir jo laukdavo. Tai rodo, kad tarp P. V. ir G. V. buvo susiformavęs glaudus tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys, kÄ teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namai, kurio nutraukti, sprendžiant iÅ¡ atsakovės, Molėtų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimų, jis neketino. Sprendžiant dėl jo valios nuginčyti tėvystę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi P. V. vaikai, apie jo valiÄ nuginčyti tėvystę vaikai teigia sužinoję po P. V. avarijos, kurios metu jis patyrė sunkiÄ traumÄ .

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė pripažino, kad P. V. nėra G. V. tėvas, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad jis nesantis G. tėvu žinojo nuo vaiko gimimo, bet laisva valia tėvystę pripažino, vėliau į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, su G. bendravo ir juo rÅ«pinosi kaip tėvas sÅ«numi, o jo prieÅ¡mirtinė valia nuginčyti tėvystę kelia abejonių, juo labiau, kad ir senaties terminas tam praleistas, mano nesant pagrindo nuginčyti P. V. tėvystę G.

V. atžvilgiu. Nors atsakovė aiškiai nurodė, kad P. V. nėra G. V. tėvas, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus - bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Be to, iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2007).Tiek ieÅ¡kovė, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius pripažino, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes vaikas netektų teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį mirus P. V., bÅ«tų paneigta aiÅ¡ki P. V. socialinė tėvystė G.

V. atžvilgiu, kurios buvimas teismui nekelia abejonių. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kiniu siekia apginti vaiko teisę žinoti tikrÄ jį savo tėvÄ , tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad bÅ«tent dėl to, kad tikrasis tėvas neketino pripažinti tėvystės, jÄ pripažino P. V.. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kinį ji pareiÅ¡kė vedama ir turtinių interesų. Taigi spręsdamas dėl tėvystės nuginčijimo teismas siekia teisingos pusiausvyros tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, įpėdinių ir vaiko, kurio atžvilgiu siekiama tėvystę nuginčyti, interesų, bei prioritetiniais laiko vaiko interesus, dėl ko ieÅ¡kinį atmeta.

Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, kurias sudaro 7,68 EUR.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.149 – 3.153 str., CPK 259, 263-268, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo V. J. ir Ž. V. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po 3,84 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Loreta Å iÅ¡kienė