2020-07-22 Nr. AB-14797-3-62-3-01120-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1581-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01120-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. atliko bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Patalpose nepakako gyvenamojo ploto (neužtikrinta 4 kv. m, atskaičius baldų užimamą plotą), nepakankamai užtikrinta nuteistųjų socialinė reabilitacija ir socialinių poreikių tenkinimas (per mažai renginių, galimybių sportuoti ir dirbti). Dušinėje neužtikrinamas privatumas, negalima reguliuoti vandens, galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę nėra pakankama. Tualetai dezinfekuojami chlorkalkėmis, nors tai draudžia higienos normos. Patalpose nėra aliarmo sistemos, todėl neužtikrinama teisė į saugią aplinką. Tiekiamas maistas yra nepilnavertis, paduodamas šaltas (vos šiltas).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, kad Marijampolės PN patalpose laikoma ne daugiau asmenų nei įrengta miegamų vietų, ir pateikė duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą. Tvirtino, kad teisės aktai nenumato reikalavimo prausykloje įrengti dušo kabinas, kita vertus, nuotraukos patvirtina, jog 8 ir 6 būrių dušinėse dušo kabina visiškai atitverta (pakabinta užuolaida). Į būrius tiekiamas tik šaltas vanduo, nuteistieji gali pasinaudoti dušu kartą per savaitę pagal patvirtintą grafiką, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN patalpos yra tvarkomos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nenustatė nė vieno pažeidimo, tarp jų – kad Marijampolės PN naudojama draudžiama ar kenksminga buitinė chemija. Pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų nėra kreipęsis į įstaigos administraciją. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamų socialinės reabilitacijos programų, užimtumo yra deklaratyvios, pagrįstos tik subjektyvia jo nuomone. Pareiškėjas nėra pateikęs nė vieno prašymo ar skundo dėl galimybių dirbti, sportuoti. Pareiškėjas taip pat tik deklaratyviai nurodė, jog negalėjo susisiekti su personalu. Pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys kreiptis į būrį prižiūrintį specialistą ar Marijampolės PN administraciją. Pareiškėjo teiginius apie netinkamą maitinimą paneigia Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų išvados. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skunde nėra paaiškinta, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kaip pasireiškė prašoma atlyginti žala ir kokiu priežastiniu ryšiu ši žala susijusi su atsakovo veiksmais. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą neturi jokio objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. M. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. vasario 18 d. ir buvo periodiškai laikomas iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamų socialinės reabilitacijos programų, užimtumo, kadangi pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog jis pageidavo dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje ar renginyje, išreiškė norą sportuoti, dirbti, bet tokia galimybė jam nebuvo sudaryta. Teismas laikė nepagrįstomis ir pareiškėjo pretenzijas dėl ribotų galimybių iškviesti pareigūnus, nes jis neįvardijo, kada konkrečiai negalėjo susisiekti su pareigūnais ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl šių aplinkybių kilo. Išanalizavęs Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada buvo pažeistos jo teisės dėl suteikto per mažo maisto kiekio ar prastos jo kokybės, nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus šiuo aspektu. Pareiškėjas neneigė, jog jis turėjo galimybę pasinaudoti dušu kartą per savaitę, kaip tai numatyta teisės aktuose. Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo reguliuoti vandens ir netinkamo tualetų dezinfekavimo deklaratyvūs, jis konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl nurodytų aplinkybių, todėl teismas šiuos jo teiginius laikė nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad Marijampolės PN pareigūnai nepadarė skunde nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl atsakovo viešoji atsakomybė negalima, o pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 7. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Pareiškėjas teigia, kad jis skunde išsamiai išdėstė netinkamas kalinimo sąlygas, kurias prilygino kankinimui ir kurios jam sukėlė itin neigiamus išgyvenimus, pažemino jo orumą. Teismas palaikė atsakovo poziciją, neįvertindamas pareiškėjo nurodytų faktų ir neišnagrinėdamas bylos iš esmės. Panašiose bylose nuteistiesiems buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra diskriminuojamas.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymėjo, jog jis jau yra pateikęs teismui išsamius argumentus bei visus reikalingus įrodymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 4 d., atlyginimo priteisimo.

11. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

12. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 str. 6 d.). Šiuo atveju pareiškėjas skunde dukart (pirmajame ir paskutiniajame puslapiuose) nurodė prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą – 35 000 Eur, paskutiniajame puslapyje ją įvardydamas ir žodžiais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti jam 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šią sumą taip pat įvardydamas žodžiais, t. y. pareiškėjas padidino pirmosios instancijos teismui pareikšto reikalavimo sumą. Pareiškėjas nepateikė tokių savo veiksmų paaiškinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir sprendžia tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ir pareiškėjas nepagrindė, jog jam nebuvo užtikrinta pakankama socialinė reabilitacija ir užimtumas, tinkamos sąlygos dušinėje ir tualete, galimybė susisiekti su pareigūnais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nedetalizuodamas, su kuriomis konkrečiai teismo išvadomis nesutinka ir kodėl, neįvardydamas jokių teismo sprendimų, kuriuose dėl laikymo sąlygų toje pačioje patalpoje (ne įstaigoje) ir tuo pačiu laikotarpiu buvo padarytos priešingos išvados (konstatuoti pažeidimai). Pažymėtina, kad laikymo sąlygos (tarp jų – vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) gali būti skirtingos skirtingose patalpose, nors ir įrengtose toje pačioje pataisos įstaigoje. Abstraktaus pobūdžio, subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, nepagrįsta jokiais konkrečiais argumentais, savaime nepatvirtina tokio teismo sprendimo neteisingumo, todėl yra atmestina.

14. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė