2023-09-13 Nr. AB-16172-3-65-3-00447-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės tarybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. T.), dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-09-13 Nr. AB-16172-3-65-3-00447-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas), kaip Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Anykščių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-TS-221 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą, kuriuo Kontrolės komiteto pirmininku paskirtas Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys D. T..
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-547-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00447-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės tarybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. T.), dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas), kaip Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Anykščių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-TS-221 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą, kuriuo Kontrolės komiteto pirmininku paskirtas Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys D. T..
II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, ginčydamas Anykščių rajono savivaldybės tarybos Sprendimo dalį tuo pagrindu, kad Anykščių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas buvo paskirtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog Kontrolės komiteto primininką iš šio komiteto narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicija, kadangi ginčijama Sprendimo dalimi Kontrolės komiteto primininku paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo D. T. yra ne opozicijos, o daugumos atstovas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėjo, kad savivaldybės tarybos nariai negali ginčyti savivaldybės tarybos sprendimų, kai tokios teisės jiems nesuteikia įstatymai, kai ginčijami procedūriniai savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimai arba kai siekiama apginti viešąjį interesą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nurodęs, kad buvo pažeista jo teisė rinkti ir būti išrinktam į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose, skundą iš esmės grindžia Vietos savivaldos įstatymo nuostatų procedūriniais pažeidimais (savivaldybės tarybos daugumos, mažumos, opozicijos bei Komitetų sudarymo pažeidimais), tą patvirtina ir Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse 2023 m. liepos mėn. raštas „Dėl savivaldybės tarybos daugumos, mažumos, opozicijos ir komitetų bei komisijų sudarymo“. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, jau atlieka Kontrolės komiteto formavimo Anykščių rajono savivaldybės taryboje kontrolę, o nustačius Kontrolės komiteto formavimo procedūros pažeidimus, Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, nes neišnagrinėjęs bylos, jos iškėlimo stadijoje padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis teisminės gynybos, neturi materialinės teisės į skundą.
Pareiškėjas pažymi, jog Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. posėdyje, svarstant klausimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo, pagal teisės aktų nustatytas procedūras buvo pasiūlyta pareiškėjo kandidatūra bei tarybos nario D. T. kandidatūra, tačiau vėliau, be jokios aiškios priežasties ir be jokio oficialaus sprendimo, pareiškėjo kandidatūra nebuvo įtraukta į slapto balsavimo biuletenį, taip pažeidžiant jo teisę būti renkamam ir teisę balsuoti. Nei pareiškėjui, nei kitiems tarybos nariams nebuvo užtikrinta teisė išreikšti savo valią renkantis iš dviejų pasiūlytų kandidatų. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tarybos daugumos, mažumos, opozicijos (ne)suformavimu ir Kontrolės komiteto pirmininko išrinkimu, bus galima įvertinti ir padaryti atitinkamas išvadas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kaip ir nuspręsti dėl pareiškėjo materialinės teisės į skundą.
Pareiškėjo teigimu, teismui pateiktame skunde yra nurodyti konkretūs jo, kaip fizinio asmens ir kaip tarybos nario, teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos sukėlė ginčijamas Sprendimas, kadangi buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nes jo oficialiai pasiūlyta kandidatūra nebuvo įtraukta į slapto balsavimo biuletenį, taip pažeidžiant ir teisę balsuoti bei išreikšti savo valią. Pareiškėjas Sprendimą ginčija ne siekdamas apginti įstatymo saugomą viešąjį interesą, o gindamas savo betarpiškai pažeistas subjektines teises.
Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, jau atlieka Kontrolės komiteto formavimo Anykščių rajono savivaldybės taryboje kontrolę ir, nustačius Kontrolės komiteto formavimo procedūros pažeidimus, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, juo labiau, kad Vyriausybės atstovas dėl Sprendimo dalies panaikinimo nei į Anykščių savivaldybės tarybą, nei į teismą nėra kreipęsis, ir šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip užkertančios kelią pareiškėjui ginti savo pažeistas teises savarankiškai.
Pirmos instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, netinkamai taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir dėl to priėmė nepagrįstai ir neteisėtą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) , teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, neturi teisės kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo, o savivaldybių tarybų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolė priskiriama Vyriausybės atstovui.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007).
Pasisakydama dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose (šiuo metu galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatyme šios nuostatos reglamentuotos 9–10 straipsniuose) nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos; šiose teisės normose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas; teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS492-576/2011). Vietos savivaldos įstatyme, kuriame pateiktas savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas, tokia teisė kaip kreiptis dėl savivaldybės tarybos priimtų administracinių aktų teisėtumo atitikimo Konstitucijai, įstatymams ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams nėra nustatyta. Savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų atžvilgiu yra taikoma specifinė teisėtumo kontrolės užtikrinimo forma, kurią atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai apskrityse. Tuo tarpu tokie įgaliojimai savivaldybių tarybų nariams nėra suteikti (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-245/2014).
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktika taip pat rodo, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę paduoti skundą teismui dėl savivaldybių tarybų sprendimų, jei mano ir grindžia, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos, o administraciniai teismai tokius skundus nagrinėja iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-576-815/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirajame skunde nurodė, jog skundžiama savivaldybės Sprendimo dalis (1 p.), kuriuo Kontrolės komiteto pirmininku paskirtas Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys D. T., pažeidė pareiškėjo, kaip opozicinės partijos pasiūlyto kandidato, teisę būti išrinktu Kontrolės komiteto nariu (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d.), kadangi jo kandidatūra net nebuvo įtraukta į balsavimo biuletenį; taip pat dėl to, jog į pareigas buvo išrinktas ne opozicijos, kaip numatyta įstatyme, bet tarybos daugumos pasiūlytas kandidatas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog skundžiamu Sprendimu buvo pažeista pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisė Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktam į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose (Vietos savivaldos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-TS-221 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ turinį, kuriuo yra paskirti Anykščių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad buvo pažeista jo subjektinė teisė ginčyti šį Sprendimą (jo dalį), nors pareiškėjas skundą teismui grindė jo, kaip Savivaldybės tarybos nario, teisės, numatytos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnyje, pažeidimu, nepagrįstai įvertino, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar tikrai pareiškėjo subjektinės teisės yra pažeistos, nagrinėjamu atveju gali būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne prašymo priėmimo stadijoje. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, jau atlieka Kontrolės komiteto formavimo Anykščių rajono savivaldybės taryboje kontrolę, ir, nustatęs pažeidimus, turės teisę kreiptis dėl pažeidimų pašalinimo, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip eliminuojanti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų subjektinių teisių gynimo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą. Tai įvertinus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. P. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan