8f8fee89-8008-4266-b760-bc59253b94de · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-19195-944/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10736-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Aurelijai PaÅ¡kevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. K. atstovei advokatei Astai KakoÅ¡kinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui L. K. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas V. K. priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo sutuoktinės A. K., mirties; juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu. Nurodė, kad santuokos metu A. K. ir V. K. įgijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimÄ priėmė sutuoktinis V. K. pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, t.y. naudojosi nekilnojamuoju turtu ir palikėjos daiktais, mokėjo mokesčius. V. K. dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, (duomenys neskelbtini) jis mirė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė pareiÅ¡kimo reikalavimus. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad V. K. ir A. K. 1960-01-23 sudarė santuokÄ (el. b. l. 7). V. K. ir A. K. santuokos metu įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–13). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Testamentų registre duomenų apie A.

K. palikimo priėmimÄ nėra (el. b. l. 16). Po A. K. mirties V. K. mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19–24). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). V. K. palikimÄ priėmė sÅ«nus A. K. (el. b. l. 18). Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y.

įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojo A. V. T. parodymai duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. K., po jo sutuoktinės A. K. mirties, faktiÅ¡kai priėmė jos palikimÄ , pradėdamas valdyti ir naudoti nekilnojamÄ jį turtÄ , mokėdamas mokesčius už komunalines paslaugas. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. K. turtÄ , nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad V.

K. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo sutuoktinės A. K. mirties, pradėdamas šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimÄ turtÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Aušra Barškietytė