8f8d21fa-9057-42ea-877b-8d2d05bf98f2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Giedrė Seselskytė                                                      Civilinė byla Nr. e2A-414-613/2016Teisėja Viktorija Čiapaitė                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-07476-2015-3)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                    (S)                                                                                                     2.5.10.5.2.8; 2.5.39.2.5; 3.3.1.18 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS                                                               2016 m. kovo 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, tretiesiems asmenims UAB „Fotonona“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1955,60 Eur žalos atlyginimo, 159,13 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012-08-22 vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos UAB „Fotonona“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), lubos, siena, patalpose buvusios atsargos. Ä®vykio metu UAB „Fotonona“ patalpos buvo apdraustos verslo draudimu AB „Lietuvos draudimas“, o įvykęs įvykis pripažintas draudiminiu. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudėjui UAB „Fotonona“ 1492,50 Eur (5153,31 Lt) iÅ¡mokÄ patirtiems nuotoliams atlyginti ir 463,10 Eur (1599 Lt) už sugadintų patalpų remontÄ , iÅ¡ viso - 1955,60 Eur (6752,31 Lt).

Užpylimo priežastis - antrajame to paties pastato aukÅ¡te tualete trÅ«kusi vandens padavimo žarnelė. Nustačiusi, kad minėtos patalpos panaudos sutarties pagrindu yra valdomos Klaipėdos apskrities VPK, ieÅ¡kovė paragino atsakovÄ per 15 dienų sumokėti ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau ji sumokėta nebuvo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1955, 60 Eur žalos atlyginimo, 159,13 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 2114,73 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-06-22 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, jog dėl trÅ«kusios vandens padavimo žarnelės policijos komisariate buvo užpiltos UAB „Fotonona“ patalpos, t. y. tarp atsakovo valdomų patalpų vandentiekio sistemos trÅ«kumo ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra atsakingas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vandens sistemos trÅ«kumo draudėjui padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovo atstovas, nesutikdamas dėl UAB „Fotonona“ patirtų nuostolių dydžio, teigia, kad nuostoliai nebuvo realÅ«s ir nėra pagrįsti įrodymais.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus: UAB „Fotonona“ sugadintų prekių sÄ raÅ¡Ä , nuraÅ¡ymo aktÄ , UAB „Fotonona“ 2012-08-28 ir 2012-12-19 pažymas dėl padarytų nuostolių dydžio, teismo posėdžio metu UAB „Fotonona“ atstovas detaliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du buvo sudarytas sugadintų prekių sÄ raÅ¡as bei nustatyta jų vertė. Atsakovas teigia, jog nebuvo informuotas apie įvykį, neturėjo galimybės dalyvauti patalpų apžiÅ«roje ir apie draudiminį įvykį sužinojo tik gavęs ieÅ¡kinį, todėl iÅ¡ esmės abejoja savo kaltės pagrįstumu.

Tačiau Å¡ie atsakovo atstovo argumentai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino patalpų apžiÅ«ros metu pats asmeniÅ¡kai bendravęs su policijos komisariato komisaru ir jam paaiÅ¡kinęs susiklosčiusiÄ situacijÄ bei galimas pasekmes, be to, iÅ¡ byloje esančios pretenzijos matyti, jog 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK buvo ir raÅ¡tu informuotas apie 2012-08-22 įvykusį draudiminį įvykį. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumÄ , yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinį tenkino.Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , jame praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, jog atsakovas neturi duomenų apie jo valdomose patalpose įvykusį užpylimo atvejį. Atsakovo atstovas pirmÄ kartÄ apie įvykį informuotas tik praėjus maždaug 8 mėnesiams po įvykio, o raÅ¡tu – tik 2014-01-21. Atsakovas dėl ieÅ¡kovės kaltės nedalyvavo apžiÅ«rint patalpas ir jose buvusias prekes po užliejimo, todėl neturėjo galimybės įrodyti, kad užlieta galėjo bÅ«ti iÅ¡ kitų patalpų. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu, nes sugadintų prekių kiekiai nebuvo nustatyti iÅ¡kart po įvykio, o tik po kelių dienų ir nekviečiant atsakovo atstovo, t. y.

žalÄ patyrusiam asmeniui buvo sudaryta galimybė pakeisti sugadintų prekių kiekų ir asortimentÄ . Be to, atsakovo nuomone, žala dėl sugadintų prekių kilo tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pakeisti sugadintas prekes. Teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, ar rÅ«pinosi ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės vykdymu. Nustačius, kad draudikas Å¡ių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieÅ¡taringi ir patikimai neįrodo nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, nukentėjusiojo asmens prekės buvo sugadintos tik iÅ¡ dalies, tačiau byloje nėra duomenų, kur ir kaip prekės buvo realizuotos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo židinį. IeÅ¡kovės atstovas ekspertas S. S. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės apdraustų patalpų užpylimo priežastis yra antrajame pastato aukÅ¡to tualete trÅ«kusi vandens padavimo žarnelė.

Teismo posėdžio metu S. S. taip pat patvirtino, kad patalpų apžiÅ«ros metu pats asmeniÅ¡kai bendravo su policijos komisariato komisaru ir jam paaiÅ¡kino susiklosčiusiÄ situacijÄ bei galimas pasekmes. Pagal LR CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad apeliantė negalėjo įvykdyti deliktinės prievolės dėl ieÅ¡kovės bendradarbiavimo su apeliantu stokos.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kitokį, nei ieÅ¡kovės nustatytas, nuostolį. Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui UAB „Fotonona“ iÅ¡davė Verslo draudimo liudijimÄ LD Nr. 97071422, kuriuo nuo gaisro, gamtinių jėgų ar kitų rizikų buvo apdraustas draudėjo UAB „Fotonona“ turtas (patalpos, įranga bei atsargos). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2012-08-22 UAB „Fotonona“ priklausantis turtas buvo aplietas.

Nustatyta, kad įvykio priežastis buvo dėl to paties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpose tualete trÅ«kusios vandens padavimo žarnelės. Patalpos, iÅ¡ kurių aplietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas turtas, įvykio metu panaudos sutarties pagrindu buvo valdomos Klaipėdos apskrities VPK. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui atlygino 1955,60 Eur dydžio įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 1492,50 Eur (5153,31 Lt) iÅ¡moka patirtiems nuostoliams atlyginti ir 463,10 Eur (1599 Lt) už sugadintų patalpų remontÄ .

Dėl užliejimo kilusiÄ Å¾alÄ patvirtina 2012-08-27 praneÅ¡imas - apskaičiavimas apie įvykį, kuriame nurodoma, jog nukentėjo patalpų lubos (tinkuotos lubos ir pakabinamos lubos), buvo sulieta siena, sugadintos draudėjo atsargos – prekės buvusios dėžėse, turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kuriame nurodyti duomenys apie sugadintÄ turtÄ bei jo liekanas, padarytos patalpų nuotraukos. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui, kaip draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡mokėtÄ sumÄ , taip pat 159,13 Eur kompensacinių palÅ«kanų ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).           Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, atsakovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo 2008-04-01. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ bei Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas atsakingas už patalpų, esančių Taikos pr. 81, Klaipėdoje, vandens sistemos trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ : atsakovas yra turto valdytojas, draudikas, iÅ¡mokėjęs trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , patyrė žalÄ , žalo kilo dėl to, jog trÅ«ko vandens padavimo žarnelė policijos komisariate ir buvo užpiltos UAB „Fotonona“ patalpos.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog nesant tarnybos ar panaÅ¡ių specialistų iÅ¡vados apie įvykio priežastis, o taip pat žalÄ padariusio asmens pripažinimo, ieÅ¡kovės atstovo duomenys, gauti žodžiu iÅ¡ nenustatyto asmens apie tariamai trÅ«kusiÄ â€žÅ¡langelę“, nėra pakankami, kad bÅ«tų įrodyta įvykio priežastis ir atsakovo kaltė. Atsakovas nurodo, jog apie įvykį buvo informuotas tik praėjus maždaug 8 mėnesiams po įvykio, o raÅ¡tu - tik 2014-01-21. Kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus atmeta kaip neįrodytus.

Pažymėtina, jog Å¡iais argumentais atsakovas, ginčydamas savo pareigÄ atlyginti žalÄ , rėmėsi ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kaip nustatyta iÅ¡ posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įraÅ¡o, teisme buvo apklaustas draudimo ekspertas liudytojas S. S., kuris patvirtino patalpų apžiÅ«ros metu pats asmeniÅ¡kai bendravęs su policijos komisariato komisaru ir jam paaiÅ¡kinęs susiklosčiusiÄ situacijÄ bei galimas pasekmes. IeÅ¡kovės atstovas ekspertas S. S. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės apdraustų patalpų užpylimo priežastis yra antrajame pastato aukÅ¡to tualete trÅ«kusi vandens padavimo žarnelė, Å¡iÄ aplinkybę jis patvirtino teismo posėdžio metu. 2012-08-27 suraÅ¡ytame praneÅ¡ime – apskaičiavime, kuris pasiraÅ¡ytas draudiko atstovo vyresniojo žalų eksperto S. S. ir draudėjo atstovo A.

G., aprašant įvykį, nurodyta, jog draudėjo teigimu, 2012-08-22 antrame pastato aukšte esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato II – ojo pastato tualete trūkus žarnelei didelis vandens kiekis pateko į pirmame aukšte esančias UAB „Fotonona“ patalpas ir apgadino patalpas bei jose esančias atsargas; 2012-08-27 atlikta apžiūra, užfiksuoti sugadinimai, surašytas aktas, padarytos nuotraukos; užeita į Klaipėdos AVPK 2-ojo PK II-ojo pastato patalpas dėl užliejimo, kad trūko žarnelė neginčijama.

Be to, iÅ¡ byloje esančios pretenzijos matyti, jog 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK buvo ir raÅ¡tu informuota apie 2012-08-22 įvykusį draudiminį įvykį ir atsakomybę už žalos atlyginimÄ .Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus darytina labiau tikėtina išvada, jog policijos komisariatas buvo informuotas ir žinojo apie įvykį nuo 2012-08-27, draudiminio įvykio priežastis – komisariato valdomose patalpose tualete trūkusi vandens padavimo žarnelė.

Kadangi atsakovas žinojo apie įvykį, jis netenka teisės remtis nepakankamo draudiko bendradarbiavimo faktu.Atsakovas taip pat nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu, nes sugadintų prekių kiekiai nebuvo nustatyti iÅ¡kart po įvykio, o tik po kelių dienų ir nekviečiant atsakovo atstovo, t. y. žalÄ patyrusiam asmeniui buvo sudaryta galimybė pakeisti sugadintų prekių kiekį ir asortimentÄ . Be to, atsakovo nuomone, žala dėl sugadintų prekių kilo tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pakeisti sugadintas prekes.

IeÅ¡kovė žalai pagrįsti pateikė tokius raÅ¡ytinius įrodymus: UAB „Fotonona“ sugadintų prekių sÄ raÅ¡Ä , prekių nuraÅ¡ymo aktÄ , UAB „Fotonona“ 2012-08-28 ir 2012-12-19 pažymas dėl padarytų nuostolių dydžio, lokalinę sÄ matÄ , kurioje nurodyta aplietų lubų ir sienų remonto darbų kaina. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų dėl žalos dydžio duomenis, tik deklaratyviai teigia, jog draudikas rėmėsi žalos nustatymo dokumentais, kurie yra prieÅ¡taringi ir nepagrindžia realių nuostolių dydžio.

Verslo draudimo taisyklėse Nr. 68-1, patvirtintose AB „Lietuvos draudimas“ valdybos sprendimu Nr. 14, 56 punkte numatyta, jog draudimo iÅ¡moka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį bei atstatymo (remonto) iÅ¡laidas patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (atstatymo (remonto) sÄ matomis, sÄ skaitomis už darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintÄ ar sugadintÄ draudžiamojo įvykio metu turtÄ ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Å iuo atveju draudikas, remdamasis jam pateiktais paminėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, priėmė sprendimÄ dėl mokėtinos iÅ¡mokos, taigi patirtos žalos dydžio.

Atsakovas neįrodė, jog pažeistos žalos nustatyto ir draudimo išmokos apskaičiavimo bei mokėjimo taisyklės. Atsakovas teigia, jog dokumentai dėl žalos dydžio yra prieštaringi, nes 2012-08-27 dalyvaujant nukentėjusio asmens UAB „Fotonona“ komercijos direktoriui buvo nustatyta, jog sugadintų prekių vertė sudaro apytiksliai 2000 Lt, o po kelių dienų, t. y. 2012-08-30 nurodyta, kad prekių sugadinta už 5153,31 Lt, be to, nukentėjusiojo asmens prekės buvo sugadintos tik iš dalies, tačiau byloje nėra duomenų, kur ir kaip tos prekės buvo realizuotos.

Kolegija atmeta Å¡iuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. IÅ¡ tiesų 2012-08-27 praneÅ¡ime – apskaičiavime nurodyta, jog sugadintų prekių vertė galėtų sudaryti apie 2000 Lt, tačiau Å¡iame praneÅ¡ime nurodyta tik preliminari sugadintų prekių vertė. 2012-08-22 pažymoje UAB „Fotonona“ nurodė, jog sugadintų prekių vertė sudaro 5153,31 Lt, prie pažymos pridėtas sugadintų prekių sÄ raÅ¡as, prekių įsigijimo dokumentų kopijos, sugadintų ir netinkamų realizuoti prekių nuraÅ¡ymo aktas.

Å ių dokumentų pagrindu 2012-08-30 buvo sudarytas detalus sugadintų prekių sÄ raÅ¡as, o 2013-01-31 apskaičiuota mokėtina draudimo iÅ¡moka – 5153,31 Lt. Taigi mokėtina draudimo iÅ¡moka buvo nustatyta remiantis draudėjo pateiktais dokumentais ir įvertinus jų pagrįstumÄ . Be to, atsakovas teigia, jog nėra duomenų, kur ir kaip prekės buvo realizuotos. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2012-12-19 UAB „Fotonona“ pažymos draudikui, draudėjas nurodė, jog sugadintos prekės prarado savo prekinę iÅ¡vaizdÄ ir jų realizuoti nebegalima – sugadintų prekių nuraÅ¡ymo aktu Nr. N1208/001 buvo nuraÅ¡yta prekių už 5153,31 Lt.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes ir įvertinusi raÅ¡ytinių įrodymų duomenis, kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė tinkamai įrodė priteistinos žalos dydį, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumÄ , yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinys pagrįstai tenkintas.Atsakovas teigia, jog sutiktų pasiimti sugadintas prekes.

Å is atsakovo argumentas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nustatinėjant priteistinos žalos dydį ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 105,14 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, iÅ¡laidos pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa jų suma (CPK 98 d.) Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–326 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 105,14 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                    Giedrė Seselskytė Kolegijos teisėjai                                                                                     Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                                        Almantas Padvelskis