8f8c8f3e-d763-4fbd-b02b-b459876482e2 · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-122-898/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato G. Gustaičio (toliau ir – pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas sugrÄ Å¾inti R.

K. ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus – 1615 Eur. Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Å ioje byloje R. K. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos laikė didelį kiekį – 21,095 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriÄ 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. prie garažų masyvo (duomenys neskelbtini), kaip užmokestį už bÅ«simus automobilio remonto darbus, neteisėtai iÅ¡platino R.

J., kuriÄ pastarasis iÅ¡ karto paslėpė (duomenys neskelbtini) esančio nuomojamo garažo, nuosavybės teise priklausančio K. D., metalinės krosnelės dÅ«mtraukyje ir laikė iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 19.20 val., kai atliekamos kratos metu R. J. pats pateikė policijos pareigÅ«nams minėtÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Å ie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. R. K. gynėjas 2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus, nes Å¡ie pinigai R. K. yra bÅ«tini, kadangi jis privalo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, o dėl susiklosčiusios situacijos valstybėje (paskelbto karantino) gali gauti mažesnį darbo užmokestį, todėl gresia netesybos, baudos, delspinigiai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė.

Nurodė, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta ir taikomas siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ . Kadangi turo įgijimo teisėtumo klausimÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, tai nurodoma aplinkybė dėl lėšų teisėtumo (lėšos įgytos pardavus automobilį) nepaneigia galimybės, kad R. K. asmens kratos metu rastos piniginės lėšos gautos neteisėtu bÅ«du (neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų platinimo). II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3.

Skundu R. K. gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį. Skunde nurodo, kad įrodymai patvirtinantys, jog R. K. priklausančios piniginės lėšos – 1615 Eur, buvo gautos pardavus automobilį, yra išlikę jo telefone, kuris buvo paimtas ir yra saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate. Paimtame telefone yra užfiksuotos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nuotraukos, įrodančios, kad automobilis buvo parduotas 2019 m. rugpjūčio 20-22 dienomis, t. y. iki R.

K. sulaikymo. Kartu su skundu pareiÅ¡kėjas pateikė dvi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurios patvirtina kratos metu paimtos pinigų sumos kilmę. 2019 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad R. K. įgijo automobilį „Honda Civic“ už 1500 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad R. K. pardavė tÄ patį automobilį „Honda Civic“ už 1500 Eur. 3.1. Skunde teigiama, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas, lėmęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo atÅ¡aukimÄ ir atidėjimÄ , sunkina kaltinamojo padėtį, nes paskirta procesinė prievartos priemonė pažeidžia ne tik kaltinamojo, bet ir jo Å¡eimos (įskaitant mažamečius vaikus) interesus, nes nepaliekama jokių galimybių ir bÅ«tinų finansinių iÅ¡teklių Å¡eimai iÅ¡laikyti.

Kaltinamasis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl paskelbto karantino, negali vykti į darbÄ ar atlikti darbo funkcijų nuotoliniu bÅ«du, todėl darbovietėje jam fiksuojama prastova, dėl kurios netenka darbo užmokesčio. Kaltinamasis ir jo Å¡eima neturi jokių realių galimybių dirbti, tad apribotos lėšos yra itin reikÅ¡mingos pragyvenimui. Taikomi suvaržymai kaltinamajam ir jo Å¡eimai yra ypatingai griežti ir virÅ¡ija teisingÄ pusiausvyrÄ . Procesinė prievartos priemonė pažeidžia proporcingumo principÄ .

4. Atsiliepimų į skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas 5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kad jis nebÅ«tų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamÄ jį procesÄ Å¡iuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytÄ Å¾alÄ ar konfiskuoti nusikalstamu bÅ«dų gautÄ turtÄ . Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas.

6. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs R. K. gynėjo skundÄ , skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui (kaltinamojo asmens kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms) taikomas pagrįstai. PareiÅ¡kėjo teismui pateiktas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti paimtas pinigines lėšas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo pagrįstai atmestas, o Å¡ios nutarties naikinti dėl skunde nurodomų argumentų, nėra teisinio pagrindo.

7. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir yra taikomas siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , nes kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos gali bÅ«ti nusikalstamos veikos rezultatas. Apylinkės teismo nutartyje tinkamai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sÄ lygos nėra iÅ¡nykę ar pasikeitę, nes nepateikta jokių reikÅ¡mingų duomenų dėl kratos metu rastų ir paimtų pinigų kilmės ir priklausomumo. Apylinkės teismui nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl kratos metu paimtų piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys piniginių lėšų priklausomumÄ . Tik su skundu apygardos teismui buvo pateiktos automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos. Tačiau, net ir pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys negali patvirtinti, kad kaltinamojo asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai yra gauti teisėtu bÅ«du.

8. Skunde teigiama, kad pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina laikinai apribotų pinigų kilmę. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Gynybos pateiktos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl asmens kratos metu rastų pinigų teisėtumo, nes iš jų negalima nustatyti ar pas R. K. asmens kratos metu rasti pinigai yra tie patys, kurie buvo gauti pardavus automobilį ar gauti iš nusikalstamos veikos (kaip nusikalstamos veikos rezultatas).

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys nėra neginčijamas legalaus pajamų gavimo įrodymas. Pinigų priklausomumas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas iÅ¡samaus tyrimo metu, gavus reikiamas specialisto iÅ¡vadas ir kitus svarbius duomenis. Tai nenustatinėjama vien tik kaltinamojo parodymais ir jo teikiamais dokumentais. Be to, pateikiamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys turėtų bÅ«ti patikrintos dėl jų autentiÅ¡kumo ir pagrįstumo, kadangi įsigijus automobilį, už kelių dienų jis buvo parduotas už tÄ pačiÄ sumÄ , todėl neatmetama galimybė, kad Å¡ios sutartys galėjo bÅ«ti sudarytos tik stengiantis pagrįsti lėšų teisėtumÄ .

9. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundÄ dėl taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo ? neturi pareigos nustatyti, kam priklauso piniginės lėšos, rastos asmens kratos metu ir kokiais duomenimis gali bÅ«ti patvirtintas jų priklausomumas. Tai yra tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra prevencinė turto iÅ¡saugojimo priemonė, kuria galutinis turto likimas nėra iÅ¡sprendžiamas. Ja turtas tik laikinai apsaugomas nuo iÅ¡vaistymo.

Taigi aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu Å¡ioje bylos stadijoje nepasikeitus procesinės prievartos priemonės taikymo sÄ lygoms ir pagrindams, ji taikoma pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobÅ«džio bylose (disponavimas narkotinėmis medžiagomis), egzistuoja galimybė taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , jei bÅ«tų įrodyta, kad kaltinamais gavo finansinės naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų, todėl neatmetama galimybė, kad bylÄ nagrinėjant teisme gali bÅ«ti nustatytas ir papildomas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas.

Pasitvirtinus aplinkybėms, jog piniginės lėšos galimai gautos iÅ¡ nusikalstamos veikos, tuomet galimas minėtų piniginių lėšų konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį, taip pat pagal BK 723 straipsnyje numatytÄ iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . Minėtiems duomenims nepasitvirtinus, apribotas turtas nedelsiant turi bÅ«ti grÄ Å¾intas jų savininkui.

10. PareiÅ¡kėjo skunde teigiama, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės R. K. ir jo Å¡eima patiria finansinių nepatogumų, nes nesugebės vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad dėl teisėtai taikomų procesinių prievartos priemonių kilę nepatogumai negali bÅ«ti pagrindas nutraukti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , nes iÅ¡lieka reali galimybė, jog asmens kratos metu rastos piniginės lėšos buvo įgytos neteisėtu bÅ«du (iÅ¡ nusikalstamos veikos) ir gali bÅ«ti konfiskuojamas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal KonstitucijÄ teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama dėl turto pobÅ«džio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus Å¡ios teisės nebÅ«tų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, bÅ«tų pakenkta vieÅ¡ajam interesui.

Ä®vertinęs pateiktÄ bylos medžiagÄ bei skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikomomis procesinėmis prievartos priemonėmis kaltinamojo teisės ir laisvės nebuvo neproporcingai suvaržytos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: R. K. gynėjo advokato G. Gustaičio skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė