8f8c7ca3-d359-4bcb-9fb9-c4f5fd6610af · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                       Â

Pirmosios instancijos teismo                                             Civilinė byla Nr. 2A-122-544/2009

Teisėja Rita Dambrauskaitė                Procesinio sprendimo kategorija: 38; 44.5.2.16; 73.2.6.1;95.3; 99.5; 121.18;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SÂ PÂ RÂ EÂ NÂ DÂ IÂ MÂ AÂ S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 03 d.

          Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Editai Šinkūnienei, dalyvaujant atsakovui Ž. K., jo atstovui  advokatui Henrikui Mackevičiui, trečiojo asmens atstovei V. K.,

          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Ž. K. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1067-434-2009 pagal ieÅ¡kovo

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. K., esant tretiesiems asmenims AB „Lietuvos

draudimas“, Panevėžio apskrities vyriausias policijos komisariatas, dėlÂ

34 608 Lt priteisimo žalai atlyginti regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,  n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas CK 6.245 str., 6.249 str., 6.251 str. 6.280 str., 6.288  str. pagrindais prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 34 608 Lt žalÄ regreso tvarka. IeÅ¡kiniui pagrįsti

nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog 2005-10-04  įvykusio autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės

buvo sužaloti tuo metu tarnybines pareigas vykdę policijos pareigūnai A. M. ir A. A.. 2005-10-05 Biržų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00596-05 pagal BK 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). 2005-12-29 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras T. B., vadovaudamasis BK 38 str., BPK 212 str.

5 p., priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. 2005-11-10 ir 2005-11-21 Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinė medicinos ekspertizės komisija atlikusi minėtų pareigÅ«nų sveikatos ekspertizes dėl tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje konstatavo, kad,

vadovaujantis LRV 2004-09-02 nutarimu Nr.1130, traumos, kurios  2005-10-04 įvyko A. M. ir V. A., priskiriamos prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokama 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. LRV 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, pagal kuriÄ policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka. Policijos departamentas prie VRM įvertinęs surinktus 2006-03-27 iÅ¡ centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnio „Darbdavių socialinė parama

pinigais" Biržų r. PK skyrė 34 608 Lt piniginėms kompensacijoms  minėtiems pareigūnams išmokėti. 2006-03-27 ir 2006-03-28

kompensacijos lygiomis dalimis buvo iÅ¡mokėtos pareigÅ«nams. LRV 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas, kurių 26 punktas nustatė, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.  Mano, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs pareigÅ«nams 34

608 Lt, nurodytu juridiniu pagrindu turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl įvykio kilimo atsakovo.

Biržų rajono apylinkės teismas 2009-11-16 sprendimu nutarė ieškinį tenkinti visiškai. Teismas nustatė, kad 2005-10-04 įvykusio eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti ir traumas patyrė tuo metu tarnybines pareigas vykdę ir tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai A. M. ir Vidas (t. 1, b. l. 7-10, 12). Dėl 2005-10-04 eismo įvykio Biržų r. PK 2005-10-05

pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. l d., kuris 2005-12-29  prokuroro nutarimu nutrauktas  kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius

(t. l, b. l. 15-16). Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisija, atlikusi  minėtų pareigūnų sveikatos ekspertizes, konstatavo, kad jų 2005-10-04 patirtos traumos priskiriamos prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (t. l, b. l. 17, 18). Policijos departamentas prie LR VRM, vadovaudamasis LR Vidaus tarnybos statuto

40 str. 3d. ir Policijos departamento prie LR VRM Finansų valdybos 2006-03-15

išvada Nr. 5-5-IL-34 (t. l, b. l. 19), Biržų r. PK  skyrė 34608 Lt (t. l, b. l. 19, 20), o Biržų r.

PK minėtiems pareigÅ«nams, patyrusiems lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ tarnybos metu, iÅ¡mokėjo po 17 304 Lt dydžio pinigines kompensacijas (t. l, b. l. 21, 22). LR CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. l d., 4 d.). Todėl teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžia yra 2006-03-28 (t. 1, b. l. 21, 22), nes tik nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę. IeÅ¡kovui 2009-01-16 padavus ieÅ¡kinį  trejų metų ieÅ¡kinio senaties

eiga nutrÅ«ko, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti senatį teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltų

veiksmų avarijos metu buvo sužaloti tarnybines pareigas ėję du policijos pareigūnai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka  ir jame nustatyto dydžio piniginės kompensacijas išmokėjo ieškovas. Todėl, teismo nuomone, ieškovas įgijo regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys pagrįstas, teismas jį tenkino CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1

d., LRV 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 26 p. pagrindu, kuris nustato, kad įstaiga, išmokėjusi kompensacijas, įgyja

reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusį juridinį ir fizinį asmenį, Å¡iuo atveju atsakovÄ . Teismas atmetė AB „Lietuvos draudimas" atsiliepimo argumentus kaip nepagrįstus, nes Å¡io pobÅ«džio sveikatai padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja specialÅ«s teisės aktai (LR vidaus tarnybos statutas, LRV 1991-12-05 nutarimas Nr.530) ir Å¡ios pareigÅ«nams iÅ¡mokėtos kompensacijos nėra tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000-06-16 d. nutarimo Nr. 25 3 p.).

Apeliaciniu skundu atsakovas, vadovaudamasis CK

1.3 str. 4 d., 1.125 str. 8 p., 6.111 str., 6.113 str., 6.254 str. 1,2 d., 6.282 str. 3 d., LR CPK 3 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. 163 str., 164 str. 4 p., 263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 3 p., 314 str., LR Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 1 d., LRV 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų "LR Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos

mokėjimo taisyklių" 18 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  formuojama praktika nagrinėjamais klausimais, prašo

panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Â ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas arba nusprendus, jog reikalavimas negali bÅ«ti atmestas visiÅ¡kai, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ sumažinant priteistÄ sumÄ , atsižvelgiant į sunkiÄ turtinę padėtį, arba sustabdyti civilinę bylÄ iki LR Konstitucinio teismo nutarimo dėl 1991-12-05 LRV Vyriausybės nutarimu Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p. atitikimo Konstitucijai ir įstatymams priėmimo.

Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė Å¡iuo motyvus.  Nurodė, kad pagal CK 6.254 str. 1 d. įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.254 str. 2 d. nustato, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Minėtiems pareigÅ«nams sveikata buvo sutrikdyta 2005-10-04 eismo įvykio, kurio metu galiojo tarp  jo ir trečiojo asmens AB "Lietuvos draudimas" 2005-08-10 sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, metu.

LR Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo  3 str. 1 d. nustato, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretie­siems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Eismo įvykio metu galiojusių LRV 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų "LR Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių" 18 p. nustatyta, jog "atsakingas draudikas pagal draudimo sutartį moka iÅ¡mokas nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu eismo įvykis, dėl kurio apdraustam pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu".

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu. Mano, jog Å¡iuo atveju pripažįstant, kad prievolė atlyginti žalÄ kyla tiesiogiai apeliantui, bÅ«tų paneigiama draudimo tei­sinių santykių esmė Sudarydamas civilinės atsakomybės sutartį tikėjosi, jog jos galiojimo metu kilus civilinei atsakomybei prievolė dėl žalos atlyginimo, kuri nevirÅ¡ys draudimo sumos, bus perkelta draudikui (CK 6.254 str.

2 d.). Draudiko atsakomybės dėl draudimo sutarties galio­jimo metu padarytos žalos atlyginimo neigimas  pažeidžia įstatymus vykdančių asmenų lÅ«kesčius ir prieÅ¡tarauja teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str. 1 d.). IeÅ¡kovas nesutiko su jo praÅ¡ymu pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu atsakovu - AB "Lietuvos draudimas", todėl visos neigiamos pasekmės turi tekti pačiam ieÅ¡kovui. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymÄ privalo atsakyti, mano, jog jo atžvilgiu jis turi bÅ«ti atmestas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas regreso teisę kildina iÅ¡ LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų "Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų" 26 p., numatančio, jog įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius asmenis LR CK nustatyta tvarka. CK 6.111 str. nustato, kad regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui raÅ¡ytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Kadangi regreso teisė nustatyta Vyriausybės nutarimu, mano, jog ieÅ¡kovui reikalavimas regreso tvarka nepereina. Pažymėjo, kad LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų "Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų" 26 p. konstitucingumas yra ginčijamas pagal kitų teismų praÅ¡ymus Konstituciniame teisme ir praÅ¡o teismÄ taip pat į jį kreiptis praÅ¡yme iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais motyvais. Apeliantas taip pat praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ CPK 163 str. 7 p. ar CPK 164 str. 4 p. pagrindu, nes, nors Å¡ioje byloje nebuvo pateiktas praÅ¡ymas kreiptis į LR Konstitucinį teismÄ dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo patikrinimo, tačiau į LR Konstitucinį teismÄ kreipėsi kitas teismas, o kreipimasis yra susijęs bÅ«tent su ta teisės akto nuostata, kuria remiasi ieÅ¡kovas.

Dėl ieškinio senaties termino apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias

teisės normas, be pagrindo netaikė CK 1.125 str. 8 p. numatyto trejų metų ieškinio senaties termino, kuris

buvo pasibaigęs 2008-10-04, CK 1.127 str. 1 d. numatytų ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisyklių bei CK 6.113 str. nuostatų, numatančių, kad tretysis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pagrindinis kreditorius. Turėjo bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas teismui 2009-02-02 praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys atmestas. Nors AB "Lietuvos draudimas" buvo nurodęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, teismas nesiaiÅ¡kino, kada ieÅ¡kovas sužinojo apie tai, jog kompensacijos pareigÅ«nams turės bÅ«ti iÅ¡mokėtos.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo apeliantas nurodė, kad teismas nesilaikė CPK 263 str. 1 d., CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimų. Teismas sprendime  visiškai nevertino atsakovo argumentų dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties reikšmės ir netinkamo atsakovo šioje byloje ir dėl draudiko AB "Lietuvos draudimas" atsakomybės visiškai nepasisakė.

Dėl civilinės atsakomybės

mažinimo apeliantas nurodė, kad, kadangi jo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta, pagrįstai

tikėjosi, jog prievolė atlyginti žalÄ pereis draudikui, todėl pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, leidžiančiÄ mažinti civilinės atsakomybės apimtį. CK 6.282 str. 3 d. pagrindu praÅ¡o sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei teismas nuspręstų kitų jo praÅ¡ymų netenkinti, nes žala nebuvo padaryta tyčia, o jo turtinė padėtis yra sunki: turi du iÅ¡laikomus nepilnamečius vaikus, suteikta paskola butui įsigyti, kurios neiÅ¡mokėta dalis 12.980 Lt, moka įmokas pagal vaikų interesais sudarytas investicinio draudimo sutartis, sutuoktinė bedarbė ir Å¡eimÄ iÅ¡laiko jis vienas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodęs teismo nustatytas faktine aplinkybes, ieÅ¡kovas nurodo,

kad  teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 str. 1 d., CK 1.127 str. 4 d. ir tinkamai nustatė regresinės prievolės

ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tinkamai nustatė Å¡ios prievolės pradžiÄ 2006-03-28, kada ieÅ¡kovas realiai sumokėjo žalos atlyginimÄ Â pareigÅ«nams, nes tik nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti skaičiuotas nuo 2005-10-04 įvykio. Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.  PareigÅ«nams

kompensacija išmokėta pagal LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. ir šiai įstatyminei nuostata įgyvendinti

priimtus poįstatyminius teisės aktus. Pagal Å¡ių teisės aktų reikalavimus Å¡iuo atveju buvo nustatyta minėtų pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymas, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, priskaityta ir iÅ¡mokėta kompensacija. Įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (SÄ lygų 26 punktas). Todėl mano, jog kompensacijos iÅ¡mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja teisės aktai, kurie nėra tiesiogiai susiję su civilinės atsakomybės institutu, bet dėl įvairių veiksmų padaryta žala gali bÅ«ti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, o alternatyviais žalos kompensavimo bÅ«dais.

Atlyginus žalÄ alternatyviu jos kompensavimo bÅ«du iÅ¡lieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, nes tik civilinės atsakomybės taikymas suteikia galimybę daryti turtinio pobÅ«džio įtakÄ Å¾alos padariusiam asmeniui. Tokiais atvejais regreso teisė įgalina taikyti civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iÅ¡ kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti iÅ¡mokėtų sumų. Å iam argumentui pagrįsti ieÅ¡kovas vadovavosi konkrečia  kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu.

Mano, jog Å¡is ieÅ¡kinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais todėl, vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr.530 26 p., pagrįstai patenkintas visiÅ¡kai. Dėl apelianto civilinės atsakomybės  nurodė, jog byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Atkreipė dėmesį į tai, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.).

 Dėl apelianto civilinės atsakomybės draudimo nurodė, kad iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas" atsiliepimo į ieÅ¡kinį pozicijos matyti, kad draudimo bendrovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes mano, kad atsakovas susitaikė su nukentėjusiaisiais, civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas, todėl laiko jog pareigÅ«nai žalos nepatyrė, o trečiasis asmuo (ieÅ¡kovas), kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.  Mano, jog teismas AB „Lietuvos draudimas" argumentus įvertino, nes sprendime nurodė, jog draudimo bendrovės iÅ¡vada, jog pareigÅ«nai žalos nepatyrė, yra nepagrįsta, nes Å¡io pobÅ«džio sveikatai padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja specialÅ«s teisės aktai ir pareigÅ«nams iÅ¡mokėtos kompensacijos nėra tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atsakovo Ž. K. atžvilgiu atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 263 str. 1 d., 330 str.).

    Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pagal ieškinį apeliantas neturi atsakyti, o ieškinys turėjo būti reiškiamas draudimo bendrovei, kurioje

įvykio, kurio metu buvo padaryta žala policijos pareigūnams, metu jis buvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo

civilinę atsakomybę, vertintini pagrįstais.

    Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2005-10-04 Biržų mieste Kaštonų gatvėje įvyko autoįvykis, kurio metu Biržų r. PK tarnybiniu

automobiliu „Audi 80" pagrindine gatve važiavusių pareigūnų A. M. ir V. A. nepraleido iš Kaštonų g. 15a namo kiemo išvažiavęs

automobilis „(duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo Ž. K., ko pasekoje automobiliai susidūrė.  Įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo

apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Medicininiai duomenys patvirtina, kad 2005-10-05 į gydytojus dėl patirtų traumų minėto autoįvykio metu kreipėsi pareigÅ«nai A. M. ir V. A.. Pagal LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokama 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Å iai nuostatai įgyvendinti LR VRM 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-I38 patvirtintos taisyklės „Dėl nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu". LRV 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės, kurios reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymÄ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje bei 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatytos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas. Pagal Biržų r. PK tarnybinio patikrinimo 2006-01-31 iÅ¡vadÄ Nr. 54-Job-32 „Dėl Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjų V. A. ir A. M. tarnybos metu patirtų traumų", minėti pareigÅ«nai traumas sveikatai patyrė vykdydami tarnybines pareigas. 2005-10-05 Biržų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00596-05 2005-12-29 nutarimu nutrauktas BK 38 str., BPK 212 str. 5 p. pagrindais, nes kaltininkas ir nukentėjusieji susitaikė. 2005-11-10 Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko A. M., o 2005-11-21 V. A.

sveikatos ekspertizę dėl tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir  2005-11-10 pažymoje Nr. 4215 bei 2005-11-21

pažymoje Nr. 4354 konstatavo, kad, vadovaujantis LRV 2004-09-02 nutarimu Nr.1130, pareigÅ«nų traumos yra priskiriamos lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Policijos departamentas prie VRM Finansų valdybos 2006-03-15 iÅ¡vados Nr.5-5-IL-34 „Dėl lėšų skyrimo Biržų rajono policijos komisariatui piniginėms kompensacijoms iÅ¡mokėti" pagrindu ir atsižvelgdamas į Biržų r. PK 2006-02-24 raÅ¡tÄ Nr. 54-S-1921 „Dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo", į 2006-01-31 tarnybinio patikrinimo  iÅ¡vadÄ Nr. 54-IL-22 „Dėl Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjų V. A. ir A. M. tarnybos metu patirtų traumų", į 2006-02-24 įsakymÄ Nr. 54-PI-10TE "Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo", į 2006-02-24 įsakymÄ Nr. 54-PI-l 1TE "Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo" iÅ¡ Policijos departamento prie VRM centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais" Biržų r. PK skyrė 34 608

Lt piniginėms kompensacijoms minėtiems pareigÅ«nams iÅ¡mokėti. 2006-03-28 į pareigÅ«nų sÄ skaitas buvo pervesta po 17 304

Lt (1 t., b. l. 710, 11-14, 15-16, 17-22, baudžiamosios bylos Nr. 54-1-00596-05 duomenys, b. l. 1-82). Apeliantas iÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos dydžio ir minėtų nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Taigi, yra pakankamai faktinių duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti tarnybinės pareigas ėję du policijos pareigÅ«nai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka buvo iÅ¡mokėtos įstatyme nustatyto dydžio piniginės kompensacijos ir jas sumokėjo ieÅ¡kovas. Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 15 str. 2 d. nustatyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iÅ¡ jų iÅ¡laidų sÄ matoje tam reikalui numatytų lėšų, o Å¡ios tvarkos 26 str. numato, jog įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ Â padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta  tvarka.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2004-05-01) numato, kad iÅ¡moka nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Ä®statymo 13 str. 1 d. numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti, o 2 dalyje numatyta, jei atsakingam draudikui sumokėjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala virÅ¡ija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį. Ä®statymo 11 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei

100 000 eurų dėl žalos turtui.  Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra ne nukentėjęs trečiasis asmuo, t. y. ne asmuo, kuriam padaryta žala ir kuris Ä®statymo nustatyta tvarka turi teisę į iÅ¡mokÄ (Ä®statymo

2 str. 16 d.), bet valstybės lėšomis apdraustiems pareigÅ«nams įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka kompensacijÄ Â pareigÅ«nus sužeidus ryÅ¡ium su tarnyba iÅ¡mokėjęs subjektas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Socialinio draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė pagal Ä®statymo 19 str. 10 d. yra nustatyta taip, kad Å¡i regreso teisė nukreipta į atsakingÄ draudikÄ , ir tik kai atsakingo draudiko nėra, ji nukreipta į žalÄ padariusį asmenį. Taigi, pagal specialųjį reglamentavimÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, Å¡iÄ teisę į žalÄ padariusį

asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko. Iš 2005-08-10 atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ Įprastinės transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties turinio matyti, kad  atsakovo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2006-08-12, t. y. galiojo 2005-10-04 įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo sutrikdyta minėtų pareigÅ«nų sveikata, metu (1 t., b. l. 35-36, baudžiamosios bylos b. l. 12-15). Pagal Å¡ios sutarties 1.4 p., jai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Å¡io įstatymo įgyvendinimÄ reglamentuojančių poįstatyminių aktų nuostatos. IÅ¡ 2005-11-07 AB „Lietuvos draudimas pažymos Nr. 54-R1-10446

turinio matyti, kad dėl minėtame autoįvykyje padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi savalaikiai, kad

buvo administruota žalos atlyginimo byla, kad autoįvykis yra pripažintas draudiminiu ir Biržų r. PK, patyrusiam turtinę žalÄ dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo, 2005-10-21 sprendimu iÅ¡mokėta 3120 Lt draudimo iÅ¡moka (baudžiamosios bylos b .l. 67). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, daroma iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai žalÄ padaręs asmuo žalos padarymo metu buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turi bÅ«ti nukreiptas už atsakingam draudikui laikantis Ä®statymo 22 str. reikalavimų, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Atsakovas

atsiliepime bei teismo posėdžiuose prašė jį, kaip netinkamÄ Â atsakovÄ , pakeisti tinkamu atsakovu AB

„Lietuvos draudimas“. Kadangi ieÅ¡kovas nesutiko, kad pirminis atsakovas bÅ«tų pakeistas atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ ar kad Å¡is atsakovas bÅ«tų įtrauktas į bylÄ bendraatsakovu, tai, esant pagrindui manyti, kad bÅ«simas teismo sprendimas gali turėti įtakos draudiko teisėms ir pareigoms,  teismas pagrįstai 2009-10-05 nutartimi nutarė draudimo bendrovę įtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 45 str. 3 d., 47 str., 1 t., b. l. 33-34, 50, 95-97, 98). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas pagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinys jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti atmestas tuo pagrindu, kad jis yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes eismo įvykis, kurio metu padaryta žala, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu ir tas įvykis jau yra pripažintas draudiminiu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį teismÄ argumentų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nebepasisako, nes iÅ¡sprendus klausimÄ taip, kaip virÅ¡ nurodyta, kiti argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės.

Å ioje byloje už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ bei apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ pagal 2009-02-17 susitarimÄ Nr. 2009-005 atsakovas turėjo 905 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 32, 39,

2 t., 67).  Šios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į CPK 98 str. reikalavimus ir į 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“

patvirtintus dydžius, pripažintinos pagrįstomis atsakovo iÅ¡laidomis. Pagal 2010-01-13 susitarimÄ Nr. 2010-005

atsakovas apeliacinėje instancijoje turėjo 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai

apmokėti už atstovavimÄ civilinėje byloje (2 t., b. l. 68, 70). Apeliacinėje  instancijoje atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ (b. l.

71), už kurį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 96 Lt (Rekomendacijų 8.16 p.), o, kadangi teismo posėdis tęsėsi nuo 1 val., tai minėto atlyginimo maksimalus dydis yra 120 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.).

Atsižvelgiant į minėtų rekomendacijų nuostatas, taip pat į bylos apimtį, trukmę, sudėtingumÄ teisės

taikymo aspektu, pagrįstomis atsakovo iÅ¡laidomis pagal antrÄ jį susitarimÄ pripažintinos 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidos. Už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 1038,24 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 16). Byloje buvo 49 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2, 72, 2 t., b. l. 56). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisiamos jo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti - 1405 Lt, 1038,24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , o valstybei – 49 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a:

Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ieškovo ieškinį atsakovo Ž. K. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (į. k. 188785847): atsakovui Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1405

(vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkis) Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 1038 (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis ) Lt 24 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , o valstybei – 49 (keturiasdeÅ¡imt devynis) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija:                                                        Ramunė

Čeknienė

Birutė Valiulienė

Birutė Jonaitienė