8f8c2a99-4275-4b4d-9f8e-56960f1361ba · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1383-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00816-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 6.5; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos G.

M. atstovui P. M.,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J. B.,2014 m. rugsėjo 11 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. M. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: pareiÅ¡kėja G.

M. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu (b. l. 5-9) atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:1) panaikinti atsakovo 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. (9.22)SI-31923 „Dėl paÅ¡alpos mokėjimo“ (toliau – ir skundžiamas raÅ¡tas, skundžiamas sprendimas) dalį, kuria atsisakyta pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ ;2) įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ - pagal 2014 m. kovo 13 d. aktÄ Nr. 1 pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ .PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2014 m. vasario 3 d. pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta automobilio.

Dėl Å¡io eismo įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėja pripažinta nukentėjusiÄ ja. Teigia, kad specialistų iÅ¡vados patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai eismo įvykio metu padarytas Å¡launikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pareiÅ¡kėja eismo įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio. Draudimo bendrovė pagal jos pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu iÅ¡mokėjo jai 8632,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai kompensuoti.

PareiÅ¡kėjos darbdavio sudaryta komisija atliko tyrimÄ ir surašė 2014 m. kovo 13 d. aktÄ Nr. 1 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe“, kurio iÅ¡vadoje minėtas eismo įvykis pripažįstamas draudiminiu. Å is aktas pateiktas atsakovui. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad skundžiamu raÅ¡tu atsakovas nurodė, kad ligos paÅ¡alpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. paskirta nuo trečios nedarbingumo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35 punktÄ , iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos paÅ¡alpa Å¡ių nuostatų nustatyta tvarka bus perskaičiuota ir iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpos skirtumas.

Mano, kad atsakovas vilkina atlikti veiksmus ir priėmė neteisėtÄ skundžiamÄ sprendimÄ , dėl ko pareiÅ¡kėja negali gauti gydymui reikalingų lėšų ir tai jai sukelia neigiamas pasekmes. Teigia, kad neaiÅ¡ku, kodėl atsisakoma pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ Nuostatų nustatyta tvarka bei iÅ¡mokėti ligos paÅ¡alpos skirtumÄ , nes atsakovui pateikti visi bÅ«tini dokumentai. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei pažeidžia įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir gero administravimo principus.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu (b. l. 26-30) į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad sprendimas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu nėra priimtas ir to padaryti negali, nes nėra gauti visi dokumentai, patvirtinantys ar paneigiantys Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - ir Ä®statymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes.

Nurodo, kad vadovaujantis Nuostatų 24.9 punktu, šiai bylai reikšmingi teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras informavo, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio ir negali pateikti daugiau informacijos. Vadovaujantis Nuostatų 100 punktu sprendimas bus priimtas per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo dienos.

PaaiÅ¡kina, kad minėtas nelaimingas atsitikimas nebuvo iÅ¡tirtas per Nuostatų 35 punkte nurodytÄ terminÄ , todėl atsakovas pareiÅ¡kėjai paskyrė ligos paÅ¡alpÄ nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. ir apie tai jÄ informavo skundžiamu raÅ¡tu. Teigia, kad skundžiamas raÅ¡tas nėra sprendimas pripažinti ar nepripažinti minėtÄ nelaimingÄ atsitikimÄ draudiminiu įvykiu, o tik informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas pareiÅ¡kėjai apie ligos paÅ¡alpos paskyrimÄ bei praneÅ¡imas, kad iÅ¡tyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pripažinus jį draudiminiu, paskirtoji ligos paÅ¡alpa bus perskaičiuota ir iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpos skirtumas.

Mano, kad dėl to skundžiamam raÅ¡tui netaikomi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti bendrieji reikalavimai nustatyti vieÅ¡ojo administravimo institucijų priimamiems individualiems administraciniams aktams. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu (b. l. 22-25) į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . VSDFV nurodo analogiÅ¡kus motyvus ir argumentus, kaip ir VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos G.

M. atstovas P. M. skundÄ palaiko ir praÅ¡o tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė J. B. teismo posėdžio metu atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ palaiko ir praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėta iÅ¡ esmės Å¡ios bylos Å¡alies atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kyla dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus veiksmų sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos G. M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu. Faktinės bylos aplinkybės Byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės:- pareiÅ¡kėja pagal 2009 m. lapkričio 30 d. darbo sutartį Nr. 62 (b. l. 35-37) dirba valytoja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėjos darbdavys);- pareiÅ¡kėja 2014 m. vasario 3 d. grįždama pakeliui iÅ¡ darbo (pietų pertraukos metu) pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta automobilio (toliau – ir nelaimingas atsitikimas pakeliui iÅ¡ darbo, eismo įvykis) (b. l. 45, 48);- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2014 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr. 30-12-S-3353 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l.

45) informavo pareiÅ¡kėjos darbdavį, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir KPB) dėl eismo įvykio atlieka ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-1-00036-14 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir daugiau duomenų pateikti negali, kadangi ikiteisminis tyrimas nebaigtas;- VÅ Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014 m. kovo 12 d. pažyma apie traumos sunkumÄ Nr. 15-1379 (b. l.

43) patvirtina, jog pareiškėjai diagnozuotas kairiojo šlaunikaulio viršutinio galo lūžimas, kuris nepriskiriamas prie sunkių traumų;- pareiškėjos darbdavio direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. VK-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui tirti“ (b. l.

34) sudaryta komisija atliko nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo tyrimÄ ir surašė 2014 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo aktÄ Nr. 1 (b. l. 32-33), kurio 3 punkte pareiÅ¡kėja nurodyta kaip nukentėjusioji;- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto 2014 m. kovo 14 d. iÅ¡vada Nr. G-506/14(03) (b. l. 52-53) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai eismo įvykio metu padarytas Å¡launikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2014 m. vasario 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 1520/14(01) (b. l.

54) patvirtina, kad eismo įvykio metu pareiÅ¡kėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta;- pareiÅ¡kėja 2014 m. gegužės 5 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, reg. Nr. PNAD-348 (b. l. 58), kuriuo prašė skirti ligos paÅ¡alpÄ dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ , įvykusio 2014 m. vasario 3 d., už visÄ nepertraukiamÄ laikinojo nedarbingumo laikotarpį, prasidėjusį 2014 m. vasario 3 d.;- VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. G. M. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. MDP-957 (b. l.

49) siÅ«loma apdraustosios nelaimingo atsitikimo iÅ¡ darbo, įvykusio 2014 m. vasario 3 d., pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu klausimÄ spręsti iÅ¡nagrinėjus nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ ir tyrimo medžiagÄ ;- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir KPB) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu (b. l.

55) baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00036-14 dėl eismo įvykio nutarė pareiÅ¡kėjÄ pripažinti nukentėjusiÄ ja;- KPB 2014 m. birželio 2 d. raÅ¡tu Nr. 30-12-S-7434 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l.

57) informavo VSDFV Klaipėdos skyrių, kad KPB dėl eismo įvykio atlieka ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00036-14 pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir daugiau duomenų pateikti negali, nes ikiteisminis tyrimas nėra baigtas;- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. SLP-67447 „Dėl G. M. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ (b. l.

60) vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu skyrė pareiÅ¡kėjai ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d.;- skundžiamu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡tu Nr. SI-31923 „Dėl ligos paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 11, 64) atsakovas informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jai ligos paÅ¡alpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. paskirta nuo trečios nedarbingumo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. taip pat informavo, kad iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos paÅ¡alpa Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų nustatyta tvarka bus perskaičiuota ir iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpos skirtumas;- pareiÅ¡kėja 2014 m. birželio 28 d. skundu (b. l. 14-16) kreipėsi į VSDFV ir prašė panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. (9.22)SI-31923 „Dėl paÅ¡alpos mokėjimo“ dalį, kuria atsisakyta pripažinti eismo įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ bei įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ ;- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. SLP-74397 „Dėl G.

M. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ (b. l. 65), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nusprendė skirti pareiÅ¡kėjai ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. birželio 20 d.;- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. SLP-76057 „Dėl G. M. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ (b. l.

69) vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nusprendė skirti pareiÅ¡kėjai ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 4 d.;- pareiÅ¡kėja 2014 m. liepos 11 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ skirti netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo, įvykusio 2014 m. vasario 3 d., reg. Nr. PNAD-494 (b. l. 84), kuriuo prašė skirti ligos paÅ¡alpÄ dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ , įvykusio 2014 m. vasario 3 d.;- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2014 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. R-3331 „Dėl darbingumo lygio nustatymo“ (b. l.

79) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pareiÅ¡kėjai nustatytas nedarbingumo lygis ir iÅ¡duodama darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma DLN-2 Nr. 0023416.;- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. SLP-81111 „Dėl G. M. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ (b. l. 73), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, nusprendė skirti pareiÅ¡kėjai ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 11 d.;- VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 21 d. G. M. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 18PN-199 (b. l.

87) siÅ«loma skirti G. M. netekto 20 procentų darbingumo iÅ¡mokÄ ;- VSDFV 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (11.1)I-6411 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. (9.22) SI-31923“ netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo panaikinti skundžiamo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. SI-31923 „Dėl ligos paÅ¡alpos mokėjimo“ dalį bei nurodė, kad sprendimas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu bus priimtas tik gavus duomenis bei dokumentus iÅ¡ teisėsaugos institucijų;- pareiÅ¡kėja 2014 m. liepos 30 d. praÅ¡ymu reg.

Nr. A1-22575 (b. l. 88-89) kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, praÅ¡ydama apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ ; apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti ligos paÅ¡alpÄ 100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos paÅ¡alpoms skaičiuoti, dydžio nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažins, kad asmuo nedarbingas ar iÅ¡ dalies darbingas;- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tu Nr. (9.22) SI-43901 „Dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ir ligos paÅ¡alpos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo“ (b. l. 91-92) nurodė, kad sprendimas dėl pareiÅ¡kėjai įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatais, bus priimtas gavus visus reikalingus duomenis bei dokumentus iÅ¡ teisėsaugos institucijų ir kad, nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinus draudiminiu įvykiu, sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos taip pat bus priimtas Å¡ių nuostatų nustatyta tvarka;- KPB 2014 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡tu Nr. 30-12-S-11397 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l.

57) informavo VSDFV Klaipėdos skyrių, kad KPB dėl minėto eismo įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00036-14 ir procesinis sprendimas dar nėra priimtas;- KPB 2014 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu Nr. 30-12-S-12791 (b. l. 100) informavo teismÄ , kad procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00036-14 dar nėra priimtas ir ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. Dėl skundžiamo raÅ¡to dalies panaikinimo PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. (9.22) SI-31923 „Dėl ligos paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 11, 64) dalį, kuria atsisakyta pripažinti pareiÅ¡kėjos 2014 m. vasario 3 d. nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ .

Å iuo skundžiamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad jai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka nuo trečios nedarbingumo dienos paskirta ligos paÅ¡alpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. Å iuo raÅ¡tu taip pat paaiÅ¡kinta, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 35 punktÄ , iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos paÅ¡alpa Å¡ių nuostatų tvarka bus perskaičiuota ir iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpos skirtumas.VieÅ¡ojo administravimo srityje priimami įvairaus pobÅ«džio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinimas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimÄ si į administracinį teismÄ , sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

IÅ¡ vieningos LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundÄ , pagal ATBÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis Å¡iomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundÄ priėmus nagrinėti, administracinę bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Vis dėlto minėta taisyklė turi bÅ«ti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbÄ (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTÄ® 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio  vertinimo negali lemti tik formalÅ«s kriterijai, inter alia jo pavadinimas.

Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundÄ , lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei, o pagal ABTÄ® 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

IÅ¡ Å¡ių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, lemiantis Å¡io subjekto teisinį statusÄ (teises ir pareigas). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo raÅ¡to turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai s ubjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių.

Å iuo raÅ¡tu informuojama, kad yra priimtas sprendimas skirti ligos paÅ¡alpÄ ir paaiÅ¡kinama, kad jeigu bus ir tik tada, kai bus priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjos nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo pripažinti draudiminiu įvykiu, bus priimtas ir sprendimas ligos paÅ¡alpÄ perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti ligos paÅ¡alpos skirtumÄ . Taigi skundžiamame raÅ¡te pateikiama informacija ir paaiÅ¡kinimai be privalomo pobÅ«džio patvarkymų tiesiogiai nesukÅ«rė pareiÅ¡kėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, juo tiesiogiai nebuvo atsisakyta suteikti konkrečias teises, nebuvo pritaikytos kokios nors poveikio priemonės. Skundžiamu raÅ¡tu nėra iÅ¡sprendžiamas koks nors konkretus klausimas, priimamas sprendimas, pareiÅ¡kėjai tiesiogiai nesukeliamos jokios teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad skundžiamo raÅ¡to panaikinimas pareiÅ¡kėjai jokių realių teisinių pasekmių nesukeltų.

Teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai sukėlė raÅ¡te minimas sprendimas dėl ligos paÅ¡alpos skyrimo, taip pat teisines pasekmes galėtų sukelti sprendimas pripažinti ar nepripažinti pareiÅ¡kėjos nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo draudiminiu įvykių, sprendimas perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ ir iÅ¡mokėti jos skirtumÄ ar atsisakyti tai padaryti bei pan. ir tik toks aktas galėtų bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui.Dėl nurodytų argumentų skundžiamas raÅ¡tas vertintinas kaip informacinio, aiÅ¡kinamojo pobÅ«džio aktas.

LVAT praktikoje informacinio, aiÅ¡kinamojo pobÅ«džio dokumentai nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) administraciniam teismui (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog skundžiamas raÅ¡tas pareiÅ¡kėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku, todėl administracinė byla dalyje dėl Å¡io raÅ¡to dalies panaikinimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus PareiÅ¡kėja G. M. taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ VSDFV Klaipėdos skyrių priimti sprendimÄ pagal BÄ® „Klaipėdos kÅ«no kultÅ«ros ir rekreacijos centras“ direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. VK-11 „Dėl dviÅ¡alės komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui tirti“ (b. l.

34) sudarytos komisijos 2014 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo aktÄ Nr. 1 (b.l. 32-33) pripažinti nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ .Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309.

Å is Ä®statymas yra vienas iÅ¡ įstatymų, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 52 straipsniu laiduotų piliečių teisė gauti socialinę paramÄ . Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams.

Pagal Ä®statymo 6 straipsnį, draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalyje, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms 6 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms. Å ios taisyklės iÅ¡imtys aptartos 7 straipsnyje, reglamentuojančiame nedraudiminius įvykius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis numato, jog nelaimingus atsitikimus darbe pripažįsta draudiminiais įvykiais bÅ«tent VSDFV teritoriniai skyriai, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių iÅ¡tyrimo ir patvirtinimo dokumentais.

Nuostatų 13, 21-24 punktai nurodo, kad sprendžiant  nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimÄ , bÅ«tina remtis bei vertinti įvairius įrodymus, kuriuose gali bÅ«ti duomenų apie nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir aplinkybes, nukentėjusiojo asmens kaltę ir kt. IÅ¡mokų nuostatų 24.1 - 24.13 punktuose nurodytų dokumentų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi 24.13 punkte nurodyta, kad vertinami ir kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, susirgimÄ profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Ä®vertinus Å¡iuos teisės aktus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu arba nedraudiminiu įvykiu, gali ir turi pagal savo kompetencijÄ Ä¯vertinti surinktų įrodymų visumÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu turi bÅ«ti priimtas itin kruopščiai iÅ¡tyrus reikÅ¡mingų Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti aplinkybių visumÄ ir jas įvertinus pagal įstatymo normas (pvz., LVAT 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-349-09; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-586-14).

LVAT, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Ä®statymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas, 2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-104/2012 nurodė, kad nenustačius nei vienos Ä®statymo 7 straipsnyje numatytos iÅ¡imties, VSDFV, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių visumos, kyla pareiga pripažinti įvykį draudiminiu ir, atsižvelgiant į šį juridinį faktÄ , skirti apdraustajam ar jo Å¡eimos nariams nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo iÅ¡mokas.Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba nustatytos Å«mios profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie atitinka Å¡io Ä®statymo 6 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad Å¡i veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, iÅ¡skyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.

Byloje iÅ¡kilęs Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo konkrečiai situacijai klausimas. Bylos Å¡alys skirtingai interpretuoja atliekamo tyrimo ir teismui pateiktų dokumentų pakankamumÄ sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu dėl Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos iÅ¡imties. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius akcentuoja bÅ«tent Å¡iÄ iÅ¡imtį, nurodydamas, kad sprendimas dėl pareiÅ¡kėjai įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu negali bÅ«ti priimtas, kadangi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, tiriantis eismo įvykį, nepateikia dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar pareiÅ¡kėja nukentėjo dėl savo veikos, kurioje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, ar kad Å¡i veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, dėl kurio kaltas kitas asmuo.

PareiÅ¡kėja mano prieÅ¡ingai ir teigia, kad remiantis atsakovo jau turimais dokumentais yra pagrindas nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo atsakovo sprendimu pripažinti draudiminiu įvykiu.Nuostatų 13.2 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos iÅ¡vada, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis; teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (apdraustÄ jį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar Å«mi profesinė liga pripažįstami draudiminiu įvykiu; administracinis teisės pažeidimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas remiantis administracinį teisės pažeidimÄ tiriančios institucijos suraÅ¡ytais administracinių teisės pažeidimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais.

Pagal Nuostatų 23 punktÄ , VSDFV teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ , pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktÄ (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ , tyrimo medžiagÄ ir reikiamus dokumentus. Pagal Nuostatų 24 punktÄ nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimÄ , vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, be kita ko, teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iÅ¡ teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų (24.9 punktas).Analizuodamas Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Ä®statymÄ nedraudiminiais įvykiais darbe yra tie atvejai, kai nukentėjusysis padaro administracinį teisės pažeidimÄ ir Å¡is pažeidimas patvirtintas atitinkamu institucijos, turinčios teisę skirti nuobaudas už administracinius pažeidimus, įsiteisėjusiu nutarimu (žr.

LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63– 1959/2008; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1678-12). Tačiau LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-586-14 pasisakė, kad VSDFV teritoriniai skyriai turėtų ne vien besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimų apraÅ¡omosiomis dalimis, bet ir įvertinti atlikto ikiteisminio tyrimo visapusiÅ¡kumÄ , padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Panašios pozicijos, vertinant ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimus, aikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 207/2011, 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-676/2011, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1924/2013 ir kt.)Nuostatų 100 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje.

Nuostatų 100 straipsnio prasme „paskutinio reikiamo dokumento“ nustatymo klausimas kiekvienu atveju yra individualus, priklauso nuo konkretaus nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių, tačiau kiekvienu atveju nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu administracinė procedÅ«ra, į kuriÄ Ä¯eina ir (esant reikalui) papildomų dokumentų rinkimas, turi bÅ«ti atlikta per protingÄ terminÄ , o dokumentų sprendimui priimti pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas laikantis Ä®statymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas detalizuojančias Nuostatų normas, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-294-12).

VSDFV Klaipėdos skyrius turi spręsti klausimÄ vadovaudamasis Ä®statyme nustatytais pagrindais, kuriems esant mokamos iÅ¡mokos, bei Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. VSDFV Klaipėdos skyrius, bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, t. y. įstatymo virÅ¡enybės, reiÅ¡kiančio, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta Å¡io įstatymo, o veikla atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais; objektyvumo, reiÅ¡kiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s; nepiktnaudžiavimo valdžia, reiÅ¡kiančio, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklÄ neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetencijÄ siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo paskirtis – sudaryti bÅ«tinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti vieÅ¡ojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumÄ (1 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad VSDFV Klaipėdos skyrius privalo vadovautis gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iÅ¡ konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad Å¡is principas reikalauja, jog valstybės institucija, priimdama sprendimÄ , susijusį su žalos atlyginimu, kuris kartu yra ir socialinę funkcijÄ vykdantis sprendimas, veiktų greitai, tinkamai, nuosekliai, priimdama tokio pobÅ«džio sprendimÄ , imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir sprendimÄ pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis (LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2473-13).Pagal bylos duomenis VSDFV Klaipėdos skyriuje pareiÅ¡kėjos darbdavio BÄ® „Klaipėdos kÅ«no kultÅ«ros ir rekreacijos centras“ direktoriaus 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. VK-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui tirti“ sudarytos tyrimo komisijos 2014 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas Nr. 1 ir kita tyrimo medžiaga gauta 2014 m. gegužės 8 d. (reg. Nr. 11PN-237) (b. l. 31). Iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. – 2014 m. rugpjūčio 20 d. susirašinėjimo su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru dokumentuose (b. l. 56-57, 90, 107-108) pateiktos informacijos yra žinoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00036-14 dėl eismo įvykio, įvykusio 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos mieste, kurio metu nukentėjo pareiškėja, nebaigtas.

Pažymėtina, kad atsakovas nėra gavęs iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio atliekančios institucijos jokios informacijos apie tai, kad atliekami kokie nors ikiteisminio tyrimo veiksmai (ekspertizės ar kt.), kuriuos atlikus gali paaiÅ¡kėti aplinkybės, kurios atsakovui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu ir Nuostatų 100 punkto prasme pateisintų atsakovo pozicijÄ laukti „paskutinio reikiamo dokumento“.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad atsakovo norimas gauti dokumentas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos jam galėtų bÅ«ti pateiktas per kokiu nors laikotarpiu apibrėžtÄ protingÄ terminÄ . Kol nusikaltimas (Å¡iuo atveju kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) nėra iÅ¡aiÅ¡kintas, jo padarymo aplinkybės (nusikalstamos veikos požymiai ar ryÅ¡ys su administraciniu teisės pažeidimu) gali bÅ«ti tik ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų versijos.

Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme įrodinėtina aplinkybė (nusikalstamos veikos požymiai ar ryÅ¡ys su administraciniu teisės pažeidimu) negali bÅ«ti laikoma tapačia aplinkybėms, kurios nustatinėjamos baudžiamojoje byloje tiriant nusikaltimÄ ir gali bÅ«ti tik papildoma informacija VSDFV teritoriniam skyriui nustatant, ar yra pagrindas taikyti Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ iÅ¡imtį. Jei nusikaltimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata liktų neiÅ¡aiÅ¡kintas, Å¡i aplinkybė (nusikalstamos veikos požymių ar ryÅ¡io su administraciniu teisės pažeidimu nustatymo prasme) negali paneigti apdraustojo teisės į Ä®statymu numatytas socialines garantijas apdraustajam.Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarime, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, jog įvairios socialinės paramos rÅ«Å¡ys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais: kad atskiros socialinės paramos rÅ«Å¡ys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sÄ lygos, dydžiai gali bÅ«ti nustatyti tik įstatymu; kad socialinės paramos santykių įstatyminis reguliavimas, yra viena svarbiausių konstitucinės teisės į socialinę paramÄ garantijų.

Atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu nepagrįstai suteikė prioritetÄ tai poįstatyminio teisės akto nuostatai (Nuostatų 13.2 punktas), kuria remdamasis nepagrįstai neapibrėžtam laikui nukėlė nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu sprendimo klausimÄ , o tai, be kita ko, prieÅ¡tarauja minėtai konstitucinei nuostatai, taip pat teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 27 punktÄ , kai VSDFV ar VSDFV teritorinis skyrius gauna papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudiminiu įvykiu, jie turi teisę Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio iÅ¡tyrimo.Ä®vertinus VSDFV Klaipėdos skyriaus visus veiksmus, susijusius su sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, kai nelaimingas atsitikimas įvyko 2014 m. vasario 3 d., darytina iÅ¡vada, jog VSDFV Klaipėdos skyrius nepateisinamai ilgÄ laikotarpį sprendžia klausimÄ , kuris yra susijęs su pareiÅ¡kėjos garantija į socialinę apsaugÄ .

Å iuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog VSDFV Klaipėdos skyrius neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, ir toks valstybės institucijos nerÅ«pestingumas ir neatsakingumas negali bÅ«ti pateisinamas. PareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ , kÄ numato Nuostatai, yra siejamas su nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimu draudiminiu įvykiu ir galimas tik po to, kai nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas draudiminiu įvykiu, t. y. po to, kai priimamas sprendimas nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinti draudiminiu įvykiu.

Kaip jau minėta, kompetencija priimti sprendimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu suteikta VSDFV teritoriniams skyriams. Kompetencija perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ taip pat yra suteikta VSDFV teritoriniams skyriams (Ä®statymo 6 straipsnio 6 dalis, Nuostatų 90 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, įpareigotinas tik apskritai priimti sprendimÄ dėl 2014 m. vasario 3 d. pareiÅ¡kėjos G.

M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, tačiau pareiÅ¡kėjos reikalavimo dalis įpareigoti atsakovÄ priimti konkrečius sprendimus, vadovaujantis 88 straipsnio 1 punktu, atmestina kaip nepagrįsta.. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: pareiÅ¡kėjos G. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies:nutraukti administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡to Nr. (9.22) SI-31923 „Dėl ligos paÅ¡alpos mokėjimo“ dalį, kuria atsisakyta pripažinti pareiÅ¡kėjos 2014 m. vasario 3 d. nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo draudiminiu ir perskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokėti jos skirtumÄ ;įpareigoti atsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių per 20 darbo dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ dėl 2014 m. vasario 3 d. pareiÅ¡kėjos G.

M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu;kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai             Remigijus Arminas                                       Dalia Gumuliauskienė                                        Laimutė Jokubauskaitė