8f8b166d-03d4-46f7-b652-ef8d694595dd · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3612-901/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01609-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.11; 2.6.29.3; 2.6.6.10. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei ir Mildai Gricienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui ArtÅ«rui Venckui, atsakovei N. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

V. ieÅ¡kinį atsakovei N. V. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : 2022 m. kovo 17 d. ieÅ¡kovas G. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės N. V. 575 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2022 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė 369 Eur reikalavimo dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti 75 proc.

žyminio nuo Å¡ios sumos, kadangi atsakovė po bylos iÅ¡kėlimo teisme sumokėjo ieÅ¡kovui Å¡iÄ sumÄ , praÅ¡ydamas jam priteisti iÅ¡ atsakovės likusiÄ 206 Eur skolÄ (už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. vasario mėn.), procesines palÅ«kanas ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas tokį atsisakymÄ priėmė ir bylÄ toje dalyje nutraukė. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuokos metu G. V. ir N. V. įgijo butÄ su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo 2021 m. sausio 6 d. sprendimu G.

V. ir N. V. atiteko po ½ dalį Å¡io buto. Minėtam butui įsigyti G. V. ir N. V. 2010 m. kovo 31 d. sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/03/31S, pagal kuriÄ G. V. ir N. V. buvo suteiktas 34 754.40 Eur kreditas, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data – 2040 m. kovo 20 d. Nutraukiant santuokÄ prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal minėtÄ bÅ«sto kreditavimo sutartį palikta solidaria G. V. ir N. V. prievole. IeÅ¡kovo teigimu jis faktiÅ¡kai su atsakove bendro Å«kio nevedė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., o iÅ¡ namų faktiÅ¡kai iÅ¡sikraustė 2021 m. kovo 1 d.

IeÅ¡kovo teigimu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio (14 mėnesių imtinai) solidariÄ prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) vykdė iÅ¡imtinai G. V.. Tokiu bÅ«du kreditoriui per nurodytÄ laikotarpį G. V. vienas sumokėjo 1150 Eur. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovė nepagrįstai neprisideda prie bendro kredito mokėjimo, nors tokiÄ pareigÄ turi. IÅ¡mokėto kredito pagrindu atsakovė įgys nuosavybės teisę į ½ dalį buto. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, kad Å¡i mokėtų paskolÄ kreditoriui ir kompensuotų ieÅ¡kovui jo jau sumokėtas įmokas, tačiau atsakovė į tokius ieÅ¡kovo praÅ¡ymus nereaguoja.

Siekdamas iÅ¡vengti bet kokio galimo teisminio ginčo, taip pat taupydamas tiek savo, tiek pačios atsakovės pinigines lėšas, ieÅ¡kovas 2022 m. vasario 18 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę N. V., praÅ¡ydamas sumokėti ieÅ¡kovui pusę jo (575 Eur ) sumokėtos per nurodytÄ laikotarpį solidariosios prievolės kreditoriui. Atsakovė į pretenzijÄ nereagavo, dalį ieÅ¡kiniu praÅ¡omos sumokėjo tik kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , faktiÅ¡kai taip pripažindama ieÅ¡kovo reikalavimus.

Ieškovo atstovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. G. V. ir N. V. santuokos nutraukimo byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo iškelta 2020 m. rugsėjo 2 d., todėl remiantis minėta įstatymo nuostata, nuo šios datos taikytinos teisinės pasekmės buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms.

Be to, ieÅ¡kovo atstovas atkreipia teismo dėmesį, kad abu pareiÅ¡kėjai praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo buvo teismui nurodę, kad jau kurį laikÄ prieÅ¡ jiems kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo jie bendro Å«kio nevedė. Tai, kad po santuokos bylos iÅ¡kėlimo dar kurį laikÄ ieÅ¡kovas gyveno kartu su atsakove ir jų vaikais, kuriems buvo perkami maisto produktai, dar nereiÅ¡kia ginčo Å¡alių bendro Å«kio vedimo. O dėl komunalinių mokesčių mokėjimo atsakovė, likdama gyventi jų bendrame bute, pati santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra įsipareigojusi mokėti viena (moka, kas naudojas).

Atsakovė N. V. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti skolÄ iÅ¡ jos nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., nes tuometiniai sutuoktiniai tuo laiku gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovas tuo laikotarpiu atkirai neteikė iÅ¡laikymo vaikams, maisto produktus, vaistus ir kita jie sau ir vaikams pirko bendrai (atsakovė prideda Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ ). Pagal sutuoktinių žodinį susitarimÄ ieÅ¡kovas mokėjo kas mėnesį visÄ paskolos sumÄ (apie 82 Eur), o atsakovė mokėjo už butÄ visus mokesčius (už elektrÄ , vandenį, dujas ir kitas paslaugas), kurie Å¡ildymo sezono metu sudarė apie 200 Eur, o ne Å¡ildymo sezono metu apie 100 Eur mėnesiui.

Atsakovės teigimu tik įsiteisėjus 2021 m. sausio 6 d. teismo sprendimui, kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, buvę sutuoktiniai pradėjo nebevesti bendro Å«kio, t.y. ieÅ¡kovas pradėjo atskirai mokėti vaikams skirtÄ iÅ¡laikymÄ , taip pat visas pajamas ir iÅ¡laidas buvę sutuoktiniai pradėjo tvarkyti atskirai. FaktiÅ¡kai visai bendro Å«kio sutuoktiniai neveda nuo tada kai 2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ jo ir atsakovės bendrai su banko paskola įgyto bÅ«sto adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo Å¡iame bute atsakovė liko gyventi su vaikais. Atsakovė nesutinka, kad ji ieÅ¡kovui yra likusi skolinga už savo kredito įmokos dalį už laikotarpį kai jie kartu gyveno iki ieÅ¡kovo iÅ¡sikraustymo iÅ¡ jų bendro bÅ«sto. Atsakovė ir Å¡iai dienai moka ieÅ¡kovui už savo kredito dalį po 41 Eur kiekvieno mėnesio pradžioje, visus mokesčius už butÄ (ir už ieÅ¡kovo dalį), o įsiskolinimÄ už jai priklausančiÄ mokėti kredito dalį už laikotarpį po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 spalio 31 d., atsakovė yra geranoriÅ¡kai sumokėjusi 369 eurų (kvitÄ prideda).

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡siregistravo iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), tik 2021 m. kovo 14 d. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių duomenų, kur gyveno nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., jeigu kaip teigia bendras Å«kis nebuvo vedamas. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovas G. V. ir atsakovė N. V., bÅ«dami santuokoje, sudarė su (duomenys neskelbtini) (jo teises ir pareigas perėmė (duomenys neskelbtini)) bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/03/31S ir įgijo 3 kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Bankas suteikė sutuoktiniams 34 754,40 Eur kreditÄ iki 2040 m. kovo 20 d. su fiksuoto dydžio palÅ«kanomis. Nors ieÅ¡kovas nepateikė teismui kredito gražinimo grafiko, tačiau jo teigimu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. spalio mėn. 30 d., už kurį ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , Å¡ios palÅ«kanos buvo 82,16 Eur (pradžioje 82,17 Eur). Å iÄ sumÄ kiekvieno mėnesio 20 d. bankas nuraÅ¡ydavo nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos. Atsakovė patvirtino, kad kas mėnesį bankui turėjo bÅ«ti mokamos apie 82 Eur palÅ«kanos, kurių dydis nuo kredito mokėjimo pradžios iÅ¡ esmės nesikeitė.

Ieškovas pateikė teismui jo bankinių pavedimų už ginčo laikotarpį kopijas, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. pervesta 82,17 Eur paskolos su palūkanomis, 2020 m. spalio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2020 m. lapkričio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2020 m. gruodžio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. sausio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. vasario 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. kovo 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. balandžio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. gegužės 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. birželio 25 d. pervesta 82,20 Eur paskolos su palūkanomis ir paskaičiuotais delspinigiais, 2021 m. liepos 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. rugpjūčio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis, 2021 m. rugsėjo 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis ir 2021 m. spalio 20 d. pervesta 82,16 Eur paskolos su palūkanomis.

IÅ¡ Å¡ių mokėjimų matyti, kad kreditas bankui faktiÅ¡kai visada ir visas buvo mokamas laiku ir tÄ pačiÄ dienÄ (iÅ¡skyrus birželio mėnesį nedidelį uždelsimÄ ). Kad per ginčo laikotarpį bÅ«tų įsiskolinimų kreditÄ suteikusiam bankui nenustatyta. Po G. V. ir N. V. santuokos nutraukimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jiems atiteko po ½ dalį Å¡io buto. Nutraukiant santuokÄ prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal minėtÄ bÅ«sto kreditavimo sutartį palikta solidaria G.

V. ir N. V. prievole. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo siekiant nustatyti momentÄ , nuo kada sutuoktiniai nebeveda bendro Å«kio ir nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms ir ar privalo atsakovė sumokėti ieÅ¡kovui pusę jo sumokėto kredito bankui už laikotarpį kol sutuoktiniai vykstant jų skyrybų procesui gyveno kartu. IÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus galima konstatuoti, kad byloje nėra ginčo dėl to nuo kada ieÅ¡kovas negyvena sutuoktinių bendrai įsigytame bute, t.y. kad negyvena bute (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 1 d.

Atsakovė, sutikdama su ieÅ¡kovo reikalavimu, kad nuo to laikotarpio ji privalo mokėti pusę sumos kredito bankui, po ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ , Å¡iÄ sumÄ (369 Eur) jam sumokėjo 2022 m. kovo 22 d. (ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi 2022 m. kovo 17 d.). Taip pat iÅ¡ esmės atsakovė neginčija savo prievolės mokėti tiesiogiai kreditoriui ar ieÅ¡kovui ½ dalį kredito įmokų po jos ir ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo įsiteisėjus teismo sprendimui. IeÅ¡kovas teigia, kad jis faktiÅ¡kai su atsakove bendro Å«kio nevedė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., rugsėjo 2 d. iÅ¡kelta jo ir atsakovės santuokos nutraukimo byla ir pagal įstatymÄ yra preziumuojama, kad nuo to momento sutuoktiniai nebeveda bendro Å«kio (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovo atstovas pažymėjo, kad dėl santuokos nutraukimo į teismÄ kreiptasi dar 2020 m. rugpjūčio 17 d., kur pradžiai ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, po to ir atsakovė pareiÅ¡kėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažino, kad jie jau kurį laikÄ nebeveda bendro Å«kio. Atsakovė nesutinka su tokiais ieÅ¡kovo ir jo atstovo teiginiais, nurodydama, kad sutuoktiniai iki pat teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl jų santuokos nutraukimo (2021 m. vasario 6 d.), kai sutuoktiniams įsigaliojo pareigos, susijusios su jų įsipareigojimu pagal teismo patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o realiai – iki pat ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ jų bendro bÅ«sto, ir toliau G.

V. ir N. V. vedė bendrÄ Å«kį, bendrai pirkdami maistÄ , iÅ¡laikydami vaikus ir kaip anksčiau pagal jų žodinį susitarimÄ â€“ ieÅ¡kovas dengdamas kreditÄ , o atsakovė mokėdama bendro bÅ«sto mokesčius. Toks jų susitarimas dėl mokesčių mokėjimo įvirtintas ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. moka, kas faktiÅ¡kai gyvena bute. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnio, 17 straipsnio ir 178 straipsnio nuostatomis Å¡alys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 185 straipsnis). Teismų formuojamoje praktikoje paprastai bendru Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramÄ ir pan.

Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro Å«kio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Bendro Å«kio tvarkymas turėtų bÅ«ti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir iÅ¡laidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių reiÅ¡kia bendro Å«kio vedimÄ ) kriterijus.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir jų teimui pateiktų dokumentų matyti, kad iki pat bylos dėl jų santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai Å¡eimos santykiai, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, bendromis lėšomis mokėjo visus mokesčius, įskaitant kredito grÄ Å¾inimÄ . Abu sutuoktiniai nurodo skirtingÄ jų bendro Å«kio pabaigos momentÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad jau kreipiantis dėl skyrybų ir iÅ¡kėlus bylÄ teisme jokio sutuoktinių bendro lėšų tvarkymo ir bendro Å«kio vedimo nebuvo.

Atsakovė, nors subjektyviai bendro Å«kio vedimo pabaigos momenÄ suvokia ir kitaip (tik kai įsiteisėjo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir kai ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendro bÅ«sto), tačiau iÅ¡ esmės jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė – neįrodinėjo nei liudytojų pagalba, nei teikdama raÅ¡ynius įrodymus (savo, ieÅ¡kovo ar bendros sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, bendrų pirkinių įsigijimo kvitus ir pan.). Be to iÅ¡ atsakovės pateikto Å¡alių skyrybų metu vykusio epizodinio neiÅ¡samiomis žinutėmis susiraÅ¡inėjimo galima spręsti, kad praktiÅ¡kai apie sutuoktinių bendrus pirkinius (maisto produktus, kitus namų apyvokos daiktus ir pan.) nebuvo jokios kalbos, yra keli atsakovės praÅ¡ymai ieÅ¡kovui kaip vaikų tėvui nupirkti vienÄ ar kitÄ trÅ«kstamÄ maisto produktÄ , mokymo priemonę ar vaistÄ , į kuriuos ieÅ¡kovas ne iÅ¡ karto ir ne visada atsakydavo.

Kol vykstant skyrybų procesui nebuvo priimtas teismo sprendimas ir kol vaikų gyvenama vieta nebuvo nustatyta su motina ir nepriteistas iÅ¡laikymas vaikams iÅ¡ jų tėvo, ir iki kol ieÅ¡kovas gyveno tame pačiame bÅ«ste su vaikais ir atsakove, jis neteikė reguliariai konkrečiomis sumomis vaikų motinai iÅ¡laikymo. Kad bendru sutarimu iÅ¡ bendrų ir neatskirtų sutuoktinių pajamų bÅ«tų mokami mokesčiai už bÅ«sto komunalines paslaugas ir kad bendrai dengtas kreditas taip pat nenustatyta. Nors atsakovė teigia, kad pagal sutuoktinių susitarimÄ ji mokėjo visus komunalinius mokesčius už sutuoktinių butÄ , o ieÅ¡kovas dengė kreditÄ už butÄ , tačiau remiantis vien tokiu mokesčių mokėjimo pasidalijimu dar negalima spręsti, kad tokiu bÅ«du jų skyrybų metu buvo vedamas bendras Å«kis, kad mokesčiai buvo mokami iÅ¡ bendrų sÄ skaitų ar pan.

Be to iÅ¡ atsakovės teismui pateiktų mokėjimų nurodymų kvitų ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimo negalima nustatyti, kad atsakovė skyrybų su ieÅ¡kovu metu ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. kovo mėn.) apmokėjo visus komunalinius mokesčius už sutuoktinių butÄ . Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčo teisena dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas G. V. jau tada nurodė, kad su atsakove N. V. negyvena bendro gyvenimo ir neveda bendro Å«kio (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, jis kreipdamasis dėl santuokos nutraukimo pradėjo ir kitaip tvarkyti pajamas, kaip jis nurodė „atkyrė sÄ skaitose lėšas“, įsitikinęs kad nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo jau joks bendras sutuoktinių Å«kis negali bÅ«ti vedamas (kaip subjektyviai jis suvokia). Kad sutuoktiniai jau kuris laikas neveda bendro Å«kio pripažino ir N. V. skyrybų byloje pasiraÅ¡ydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kad kurį laikÄ sutuoktiniai skyrybų metu gyveno kartu tame pačiame bÅ«ste dar neįrodo jų bendro Å«kio vedimo (kaip subjektyviai suvokia atsakovė).

Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiÅ¡kų momentÄ , nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos bÅ«tų nustatomas faktinis negyvenimas kartu.

Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Tiek sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 3.67 straipsnį, tiek atsižvelgiant į teismų praktikÄ galima kalbėti apie sutuoktinių bendro Å«kio nevedimo momentÄ ne nuo kažkokios datos ar įvykio po skyrybų bylos iÅ¡kėlimo, o apie kažkokį momentÄ iki tokios bylos iÅ¡kėlimo. Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, į bylÄ pateiktus dokumentus teismas nenustatė, kad sutuoktiniai bÅ«tų pradėję nebevesti bendro Å«kio anksčiau nei iÅ¡kelta jų skyrybų byla, taip pat teismas nenustatė, kad sutuoktiniai neatskyrę gaunamų pajamų faktiÅ¡kai vestų bendrÄ Å«kį po jų santuokos nutraukimo iki pat teismo sprendimo dėl jų santuokos nutraukimo įsiteisėjimo ar iki pat ieÅ¡kovo faktinio iÅ¡sikraustymo iÅ¡ buvusių sutuoktinių bendro bÅ«sto.

Todėl visÄ nurodytÄ Ä¯vertinęs teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė faktiÅ¡kai bendro Å«kio nebevedė nuo jų santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, t.y. nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. Pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/03/31S ieÅ¡kovas ir atsakovė turi solidariÄ jÄ prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini). Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiÅ¡kia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Ä®statymas numato, jog solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Tai, ko vienas iÅ¡ bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, iÅ¡skyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuosavybė atlieka ir socialinę funkcijÄ , nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Ä®statymas įtvirtina nekilnojamojo turto savininkui pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 dalis 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis).

Aplinkybė, jog atsakovė dengė jai ir ieÅ¡kovui priklausančio turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas patvirtina, jog atsakovė įgyvendino savo nuosavybės teisę į turtÄ , taičua tai, kad Å¡iuo turtu naudojosi ieÅ¡kovas pati savaime nepaneigia Å¡alių prisiimtos prievolės kreditoriui solidarumo (CPK 185 straipsnis). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių.

Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1669-1043/2021). Byloje pateikti duomenys, jog nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovas kreditoriui vykdydamas solidariÄ prievolę, sumokėjo 492,97 Eur įmokų.

IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, reikalauja iÅ¡ atsakovės pusę jo sumokėtų sumų už minėtÄ laikotarpį – 206 Eur (realiai dar mažesnę sumÄ nei priklausytų (246,49 Eur)). Esant buvusių sutuoktinių solidariai prievolei ieÅ¡kovas, dengdamas vienas kredito įmokas kreditoriui, remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi ir teismine pratika, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę – ½ dalį jo sumokėtų kredito įmokų, atskaičius jam tenkančiÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-589/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-3532-328/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. civilinėje byloje Nr. e2A-779-459/2021, kt.).

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė savo prievolę pažeidė, kadangi nustatyta tvarka ir terminais solidariosios prievolės kreditoriui nevykdė, Å¡iÄ prievolę vykdė ieÅ¡kovas, todėl jis įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovės lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, todėl visÄ nurodytÄ Ä¯vertinus jam iÅ¡ atsakovės priteistina jo praÅ¡oma 206 Eur suma (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 185 straipsnis).

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ kitos Å¡alies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). DidžiÄ jÄ ieÅ¡kovo reikalavimo dalį atsakovė padengė po to, kai buvo iÅ¡kelta Å¡i civilinė byla dėl skolos priteisimo, taip pripažindama jo reikalavimus, likę ieÅ¡kovo reikalavimai teismo patenkinti pilnai, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 100 proc. ir jam priklauso visos jo su Å¡ios bylos nagrinėjimu turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovui grÄ Å¾intina 75 proc. jo už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos reikalavimo sumos, t.y. 8,66 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 309,34 Eur jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų: 9,34 Eur žyminio mokesčio (Å¡io mokesčio dalis mokėtina nuo likusio reikalavimo (206 Eur) sumos ir 25 proc. nuo dalies reikalavimo, kurio atsisakyta atsakovei apmokėjus dalį skolos bylos nagrinėjimo metu (2,89 Eur)) ir 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumÄ , advokato padėjėjo atstovavimo laikÄ ir ruoÅ¡tų procesinių dokumentus teismo vertinimu nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nėra priteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis CK 5.63 straipsniu, CPK 290, 291, 579–582, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 206 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (206 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 432,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,66 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 13 d., mokėjimo nurodymas Nr. 60, mokėjimo užduoties kodas teismų informacinėje sistemoje LITEKO: ZK41344. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Laura Spalvienė