8f89c814-e9b9-4801-9c93-32aa62fd6aaa · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-152-805/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38953-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1;1.2.4.6.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Linai Stravinskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei J.

Å ., kaltinamajam R. S., nukentėjusiajam J. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, 6 klasių iÅ¡silavinimo, specialybės neįgijęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2011 m. vasario 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 45 parų areÅ¡to bausme; 2) 2019 m. gegužės 31 d.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 81 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 54 MGL dydžio bauda, įskaičius laikinÄ sulaikymÄ galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, kuriÄ pavesta sumokėti iki 2019 m. gruodžio 21 d. (bauda nesumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis R. S. kaltintas padaręs nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. lapkričio 7 d. apie 14.00 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia rankos kumščiu smogė J. M. į galvÄ , nuo smÅ«gio Å¡iam nukritus ant suolo, ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam J.

M. į galvÄ , po to J. M. atsisėdus ant suolo, jis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , paėmė J. M. už rankos, iÅ¡tempdamas iÅ¡ pavėsinės jėga truktelėjo J. M. už rankos ir taip pargriovė ant žemės, tuomet koja spyrė ne mažiau tris kartus į galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį Å¡onÄ , tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimu deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imu, bei sukėlė fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad M. jį pastoviai kaltina, kad iÅ¡ jo kažkÄ pavogęs, apkalba kaime, taip elgiasi jau nebe pirmi metai. Dėl to baigėsi jo kantrybė, jį pasigavo toje pavėsinėje ir tikrai kokius keturis – penkis kartus sudavė į veidÄ . PaaiÅ¡kino, kad nukentėjęs jau prieÅ¡ tai buvo su „fanaru“, jis tik vienÄ â€žfanarÄ â€œ jam uždėjo. Tiek, kaip nurodyta kaltinime, spyrių į Å¡onus ir galvÄ tikrai nebuvo, nes bÅ«tų visas sulaužytas.

Galimai įspyrė į užpakalį porÄ sykių, bet į galvÄ nespardė.Viskas vyko (duomenys neskelbtini), pavėsinėje prie mokyklos. Tikslios dienos neprisimena. Pro Å¡onÄ eidamas iÅ¡ draugo pamatė M. pavėsinėje kartu su liudytoju, jie ten alų galimai gėrė. Nukentėjusysis buvo nedaug gėręs, bet kažkiek buvo iÅ¡gėręs. TÄ kartÄ pats su draugu irgi buvo iÅ¡gėręs porÄ butelių baltos. Neblaivumo savo paties promilėmis nežino, nes jo netikrino. Jautėsi apsvaigęs, bet viskÄ puikiai suprato.

Pripažįsta, kad keturis-penkis kartus į veidÄ sudavė „kÅ«loku“ ir du sykius spyrė koja iÅ¡ užpakalio į strėnas ar į užpakalį, į krÅ«tinę ir galvÄ nespardė. Kai nukentėjusysis gulėjo ant Å¡ono, spyrė iÅ¡ nugaros į strėnas ar į užpakalį, mÅ«vėjo batÄ kai spyrė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1, 4 dalimis, prokurorės praÅ¡ymu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo duotus parodymus (b. l. 81-82) kaltinamasis, atsakydamas į prokurorės klausimus, paaiÅ¡kino, kad, duodamas Å¡iandien parodymus, gerai neatsiminė visų aplinkybių, nes atmintis Å¡lubuoja.

Kaltu prisipažįsta, kad mušė, bet kad į galvÄ spardė, Å¡ito tikrai nebuvo. Tiksliai neatsimena kiek smÅ«gių sudavė, pats jų neskaičiavo, sakė plius minus. Patikino, kad į veidÄ sudavė nukentėjusiajam, gal į kaktÄ , gal į barzdÄ , kažkur į veido sritį. Ä® veidÄ smÅ«gius pripažįsta, bet į galvÄ nespardė, Å¡ito nepripažįsta. Pripažįsta, kad patempė nukentėjusįjį iÅ¡ pavėsinės į laukÄ ir du kartus spyrė į strėnas ar užpakalį.

Paskui A. U. jį atitraukė ir palydėjo iki namų keliuko. KaltinimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies. Kaltinamojo neatsiprašė, nes po to jo niekur nesutiko. Sutinka, kad padarė turtinę ir neturtinę žalÄ , bet ne už tokiÄ sumÄ , mažiau turėtų bÅ«ti. Nežino kokia žala turėtų bÅ«ti jam atlyginta, kokie 500 eurų ir viskas, bet tikrai ne 3000 eurų. Paskutinį kartÄ teistas už tai, kad girtas vairavo motorolerį, bauda nesumokėta, nes niekur nedirba, neturi iÅ¡ ko mokėti. Nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nes iÅ¡ kaimo nėra kaip važinėti, teisių neturi, o autobusai labai retai važiuoja.

AtsipraÅ¡o J. M., kad jį sumušė.Gailisi, kad įkiÅ¡o rankas. Nukentėjusysis J. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis iÅ¡kart atėjęs kirto kumščiu ir sakė „čia už siurblį“. TÄ kartÄ pats buvo nedaug alaus gėręs. Kaltinamasis atėjęs iÅ¡ karto kirto ir pradėjo rėkti, todėl nežino ar jis buvo gėręs, jis buvo piktas dėl senų dalykų. Kumščiu kirto į antakius ir nosį, nežino kiek buvo kumščių, paskui gulinčiam į Å¡onÄ spyrė, pusantro mėnesio negalėjo kosėti, ligoninėje gydomas nebuvo.

Parodė, kad kumščiais į galvÄ (į kairę pusę) kirto, okai jį iÅ¡traukė,tada gulinčiam spyrė į Å¡onÄ , skaudėjo. Kai jį tÄ sė, nė neatsimena tiksliai, kiek kartų į Å¡onÄ spyrė. Paskui gavęs popierius važiavo į KaunÄ , pirko vaistus, trynė Å¡onÄ . Skausmas praėjo po pusantro mėnesio, tada galėjo normaliai kvėpuoti. GalvÄ ,smilkinį kairėje pusėje ilgai skaudėjo. Nuo skausmo gėrė vaistus. Neturtinės žalos praÅ¡o 3000 eurų, nes tiek advokatas parašė.

Parodė, kad į KaunÄ važiavo, vaistų pirko, pavadinimų neatsimena. Be to, važiavo taksi į policijÄ , pas advokatÄ . Mano, kad R. S. turėtų atlyginti jam 500 eurų, dėl tiek sutinka irkaltinamasis, užtektų tokios sumos nukentėjusiajam. AtsipraÅ¡ymÄ priima, gaila žmogų grÅ«sti į kalėjimÄ , tiki, kad daugiau nenusikals. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalimis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus, J. M. (b. l. 18-19, 20-21) nurodė, kad teisingi Å¡ie parodymai.

Kaip buvo, taip ir aiÅ¡kino. Vaistus pats pirko, pavadinimų neprisimena. Vaistai į akis buvo, nes sumušė į poakius, vienÄ akį skaudėjo. Su taksi važiavo, nes nėra kuo į Prienus atvažiuoti. Paskyrė tyrėja advokatÄ , todėl turėjo pas jį važiuoti. Taksistai kvitų neduoda. Ä® policijÄ apklausai važiavo autobusu, bilieto neturi iÅ¡saugojęs. Bilietai iÅ¡mesti, neturi jokių kvitų turtinei žalai įrodyti. ViskÄ surašė advokatas. Neturtinė žala dėl to,nes viskÄ skaudėjo, patyrė fizinį skausmÄ , praÅ¡o priteisti 500 eurų, mažina civilinį ieÅ¡kinį.

Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad į pavėsinę, kur jiedu buvo, atėjo tas vyrukas, atėjo ir kirto. Pavėsinė yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, datos neatsimena. Pavėsinėje buvo su J. M., į jÄ atėjo kaltinamasis. Buvo Å¡nekos kaime, kad jį apkaltinę, kad kažkÄ pavogė. Nukentėjusysis buvo apkaltinęs, kad kaltinamasis vogė iÅ¡ jo traktoriaus detales. Kaltinamasis buvo vidutiniÅ¡kai iÅ¡gėręs, nukentėjusysis neprovokavo konflikto, ten staigiai viskas įvyko, liudytojas vos spėjo susigaudyti.

Parodė, kad ranka į veidÄ kirto, po to dar kartÄ sudavė. Ten suolas buvo, tai nukentėjusysis nugriuvo ant suolo. Liudytojas Å¡alia pavėsinės stovėjo, atėjus kaltinamajam jam atrodo, kad ir nukentėjusysis stovėjo. Nežino, ar nuo smÅ«gio jis nugriuvo. SmÅ«giai buvo į veidÄ , atrodo vienas smÅ«gis, po to, kai nugriuvo, dar buvo smÅ«gių. Ten siaura vieta, suolas ir stalas, smÅ«giavo rankomis kai buvo ant suolo, kai kaltinamasis pabaigoje ranka patraukė nukentėjusįjį, jam tada kokius du kartus spyrė į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, krÅ«tine ties kažkur.

Nukentėjusysis nugriuvo jau lauke. Kai nugriuvo nukentėjusysis tada ir spyrė, iÅ¡ Å¡ono galimai. Lauke nugriuvusiam nukentėjusiajam spyrė, tiksliai nematė kur, bet į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Liudytojas juos visÄ laikÄ skyrė žodžiu. IÅ¡ nukentėjusiojo nosies varvėjo kraujas ir paakys buvo prakirstas, po to su nukentėjusiuoju matėsi po kokios savaitės, jis buvo aptinęs, paakys ypač. Jis sakė, kad Å¡onÄ skauda. Draugai irgi jį matė Prienuose, sakė, kad nukentėjusysis labai aptinęs. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A.

U. (b. l. 43-44) parodė, kad 2021 m. lapkričio 7 d. apie 13.00 val. bÅ«nant savo namuose atėjo pažįstamas J. M.. Å is buvo pasilikęs savo dviratį ir atėjo pasiimti. Su J. M. namuose kalbėjosi. Po to J. M. pasiÅ«lė eiti kartu prie buvusios mokyklos, į ten esančiÄ pavėsinę pasikalbėti ir pasėdėti. Matėsi, kad buvo truputį vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis sutiko su J. M. eiti į pavėsinę. Eidami užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę, kur J. M. nupirko vienÄ butelį degtinės. Apie 14.00 val. kartu su J.

M. atėjo į lauko pavėsinę. Atėjus į pavėsinę, dar net nepradėjus kalbėtis ir net nepradėjus gerti degtinės, į pavėsinę atėjo R. S., kuris matėsi, kad buvo piktai nusiteikęs. R. S. pavėsinėje priėjo prie J. M. ir kumščiu smogė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Jis pats nesuprato kas čia vyksta, pasimetė, R. S. ant J. M. Å¡aukė „kad čia tau už akumuliatorių, už siurblį“. J. M. po suduoto R. S. smÅ«gio nukrito pavėsinėje ant suolo. Tuo metu jis stovėjo lauke Å¡alia pavėsinės, prie įėjimo.

Pavėsinės viduje nebuvo. Kai J. M. nukrito ant suolo, tuomet R. S. Å¡aukė, kad be reikalo apkaltino ir „neÅ¡ioja“ po kaimÄ tokias paskalas. R. S. gulinčiam ant suolo J. M. kumščiu smogė apie penkis kartus į veidÄ . Po to R. S. nuo J. M. atsitraukė. J. M. ant suolo atsisėdo ar pavėsinėje atsistojo, tačiau R. S. paėmė J. M. už rankos, bet kurios rankos neįsiminė, ir patraukė už rankos, taip iÅ¡tempė iÅ¡ pavėsinės į laukÄ . Dėl R. S. rankos truktelėjimo, J.

M. lauke prie pavėsinės nugriuvo ant žemės. J. M. griuvo ant Å¡ono, lyg ant kairio Å¡ono, bet tuo nėra tikras. J. M. gulint ant žemės R. S. du kartus spyrė į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, į kurias kÅ«no vietas pataikė tiksliai negali pasakyti, nes pats buvo iÅ¡sigandęs. Matydamas tokį konfliktÄ , jis R. S. nuo gulinčio J. M. atitraukė. R. S. dar nuo pavėsinės takeliu nuvedė. Einant takeliu jo paklausė, ar bÅ«tų malonu girdėti, kaip apie tave Å¡meižia. Jis nelabai pažįsta R.

S., todėl ar jis buvo blaivus ar neblaivus nežino. Tik matėsi, kad buvo labai piktas ant J. M.. R. S. nuėjus, jis grįžo prie pavėsinės. J. M. buvo prie pavėsinės ir laukė jo. J. M. nuo veido valėsi kraujÄ , labiausiai bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Pavėsinėje su J. M. kartu iÅ¡gėrė po kelis stikliukus degtinės ir pasakė, kad eina namo, nes kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ . J. M. ir nuėjo į namus. J. M. nei į policijÄ , nei į greitÄ jÄ pagalbÄ neskambino. Jis į namus grįžo prieÅ¡ 15.00 val.

Be paties kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei kiti faktiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, kurie gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ­ BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo kaltinamojo veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį, o bÅ«tent: 2021 m. lapkričio 8 d. J. M. protokolas – pareiÅ¡kimas (b. l.

5) patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į policijÄ dėl sumuÅ¡imo ir patirtų sužalojimų buvusios mokyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, fotolentelėse (b. l. 8-9, 10-14) užfiksuota apžiÅ«rėta buvusi mokyklos teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėta ten esanti medinė pavėsinė. Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta, fiksuotas sužaloto nukentėjusiojo veido vaizdas.

Specialisto iÅ¡vadoje (b. l. 40-41) konstatuota, kad J. M. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti Å¡eÅ¡ių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. lapkričio 7 d. ir aplinkybėmis.

Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmÄ . Poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje galėjo bÅ«ti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ . Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, dėl ko baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R.

S. kaltu padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino iÅ¡ dalies. Nurodė, kad kadangi nukentėjusysis jį kaltina įvairiomis vagystėmis, todėl, pamatęs jį pavėsinėje su draugu, nuėjo ir sumušė. Pats prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs du butelius degtinės, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau viskÄ kas įvykosuprato. Po apklausos teismo posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, kaltinamasis pasilieka prie savo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriais nepripažįsta buvus paskiausių spyrių nukentėjusiajam į galvos sritį.

Pripažįsta, jogkartu buvęs A. U. jam liepė ramintis ir atitraukė nuo nukentėjusiojo, tuo konfliktas ir baigėsi. Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu faktiÅ¡kai sutapo. Nukentėjusysis teismo posėdyje paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nurodė, kad atėjęs kaltinamasis į pavėsinę kirto jam kumščiu į veidÄ , skaudėjo galvÄ kairėje pusėje, maždaug smilkinio srityje, kai iÅ¡traukė iÅ¡ pavėsinės, jam gulinčiamspyrė į Å¡onÄ , skaudėjo Å¡onÄ apie pusantro mėnesio.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu J. M. konflikto aplinkybes nurodė analogiÅ¡kai, paaiÅ¡kino įvykių sekÄ , apibÅ«dino kaltinamojo poveikį į atskiras kÅ«no dalis, vienok, tikslaus smÅ«gių skaičiaus jis nežino, jų neskaičiavo, bet, pasak jo, buvo suduota ne mažiau penki smÅ«giai, o kai prie pavėsinės nukentėjusysis nugriuvo ant kažkurio Å¡ono, ant kurio tiksliai pasakyti negali, jam, gulinčiam ant žemės, tris kartus spyrė į galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ . Analizuojant bylos duomenis tiek lyginamuoju, tiek ir vertinamuoju aspektu netikėti teisminio nagrinėjimo metu duotais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, nes jie faktiÅ¡kaiatitinka kitusfaktinius bylos duomenis, bÅ«tent nukentėjusiojo J.

M. parodymus, duotus teisme, kuriais be pirmiau aptartų suduotų smÅ«gių pripažįsta, kad gulinčiam nukentėjusiajam spyrėį Å¡onÄ bei liudytoju apklausto neutralaus asmens – A. U. parodymus dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų (smÅ«gių ranka į veido sritį) nukentėjusiojo atžvilgiu,kurie visumoje bei sÄ veikoje su kitais faktiniais bylos duomenimis labiau atitiko kaltinamojo duotus parodymus apie įvykių sekÄ , suduotus smÅ«gius rankos kumščiu į galvos sritį, jų skaičių, o galiausiai nukentėjusiajam nugriuvus gulint Å¡onu spyrus koja į strėnas ar užpakalį, tačiau objektyviai ir besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtino kaltinamajam inkriminuotų paskiausių spyrių į galvos sritį.

Liudytojas A. U. asmeniÅ¡kai to nematė, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti Å¡ių aplinkybių negali, o kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai dėl to, teismo vertinimu, pagrindo nėra. Kita vertus pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti užduoties skyrimo pagrindÄ tyrėjai nurodžius ir pateikus užduotį specialistui (b. l. 38-39) buvo pažymėtos tokios aplinkybės: „sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į kairįjį skruostÄ ir daugiau nei penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas (į deÅ¡inį Å¡onÄ , galvÄ ), tuo sukėlė skausmÄ , ties kairia akimi liko kraujosruva“, tuo tarpu kaltinime akcentuoti smÅ«giai rankos kumščiu į galvÄ nurodyti nebuvo, vis tik, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visetu, pagal specialisto iÅ¡vadÄ poveikio mechanizmas ir bÅ«tas trauminių poveikių skaičius atitinka nusikalstamos veikos padarymo laikÄ ir kitas aplinkybes, kas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kaltinamojo parodymams dėl nukentėjusiajam buvusio iÅ¡ jo pusės poveikio mechanizmo ir, kad kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmÄ ir iÅ¡ esmės patvirtina padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Be paminėto irliudytojas, kuriuo netikėti teismas pagrindo neturi, betarpiÅ¡kai dalyvavęs konflikte, aiÅ¡kiai apibÅ«dino trauminių poveikių lokacijÄ nukentėjusiojo kÅ«ne bei paaiÅ¡kino aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kas atitinka teisminio nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymams, kurie visumoje neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir vieni kitus papildo. LiudytojasiÅ¡ karto po įvykio matė, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta akis, bėgo kraujas, buvo jį sutikęs maždaug po savaitės nuo įvykio, matėsi stipriai sumuÅ¡tas paakys, buvo patinęs, nukentėjusysis sakėsi, kad jam labai skauda Å¡onÄ , kas taip tiesiogiai patvirtina buvus smurtinius veiksmus iÅ¡ kaltinamojo pusės ir to pasekoje medicininių žinių turinčio specialisto konstatuotas kilusias pasekmes.

Be Å¡ių duomenų kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, foto lentelėmis, kuriose užfiksuota įvykio vieta, nukentėjusiojo bendras vaizdas po sumuÅ¡imo, tarnybiniai praneÅ¡imais. J. M. pareiÅ¡kimu užfiksuota, kad jis kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl sumuÅ¡imo ir kad buvo sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėje yra užfiksuota apžiÅ«rėta minėto įvykio vieta, sužalojimai ant nukentėjusiojo veido.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje J. M. konstatuoti sužalojimai, padaryti kietu buku daiktu, - poodinėskraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imas, paveikus nurodytas sritis, galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis Å¡eÅ¡ių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kas iÅ¡ esmės atitinka faktinei bylos medžiagai. Sužalojimų mastas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Specialisto iÅ¡vada argumentuota, ja abejoti teismas pagrindo neturi, kuri taip pat patvirtina, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 7 dienÄ apie 14 val. (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiusudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , nuo Å¡io smÅ«gio nukritus ant suolo, nukentėjusiajam kumščiu sudavė kitus smÅ«gius, o Å¡iam atsisėdus suėmęs už rankos iÅ¡tempė iÅ¡ pavėsinės, jėga truktelėjęs už rankos pargriovė ant žemės ir tuomet spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Trys spyriai nukentėjusiajam, gulinčiam ant žemės, į galvos sritį tiek ikiteisminio tyrimo surinktais, tiek ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais duomenimis, teismo vertinimu, nepasitvirtino, todėl Å¡alintini iÅ¡ kaltinimo, tačiau Å¡i aplinkybė esminės įtakos veikos kvalifikacijai nedaro ir kaltinimo apimties padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlus fizinį skausmÄ pirmiau aptartais ir įrodytais kaltinamojo veiksmais iÅ¡ esmės nekeičia, kadangi specialisto konstatuotas trauminių poveikių skaičius pagal sukeltas pasekmes faktiÅ¡kai atitinka ne tik kaltinamojo parodymus, bet ir kitÄ faktinę pirmiau aptartÄ bylos medžiagÄ .

Visi kiti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmaikaltinamojo atžvilgiu inkriminuoti tinkamai, Å¡ių neteisėtų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamaipagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, tarp ko yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nusikaltimas įrodytas. Dėl bausmės skyrimo Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , pobÅ«dį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo pozicijÄ .

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingÄ dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Bylos duomenimis matyti, jog kaltinamasis R. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, Å¡eimos nesukÅ«ręs, nepilnamečių iÅ¡laikytinių neturi (b. l. 50), praeityje teistas du kartus (b. l. 54-55, 57-62, 63-68), baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b. l. 72-73). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad niekur nedirba, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 23 d. vykdo individualiÄ veiklÄ (b. l. 74-75), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 76), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre nuo 2011 m. kovo 20 d. iki 2014 m. birželio 5 d. priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklausė (b. l. 53).

R. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, kuri įstatymo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, yra teisiamas trečiÄ kartÄ , recidyvistas, teistumas neiÅ¡nykęs, paskutiniuoju teismo procesiniu sprendimu paskirta bausmė neįvykdyta, paskirta bauda iki Å¡iol nesumokėta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, kad taip įvyko. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kÄ pripažino ir pats, kas turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors iki Å¡iol neatlyginta nukentėjusiajam padaryta žala, tačiau kaltinamasis supranta ir pripažįsta, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡gyveno skausmÄ , turėjo nepatogumų ir sutinka atlyginti nukentėjusiojo sumažintÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ 500 eurų sumoje. Bylos duomenimis sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių nėra, nukentėjusysis atleidžia kaltinamajam, labai griežtos bausmės skirti nepraÅ¡o. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, buvusius teistumus, kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad už tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ teistas praeityje nebuvo, nukentėjusiojo pozicijÄ , R.

S. skirtina prokurorės pasiÅ«lyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, kuri, teismo vertinimu, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų atitinka BK 41 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, R. S. 2019 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 81 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 54 MGL dydžio bauda, įskaičius laikinÄ sulaikymÄ galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, kuriÄ pavesta sumokėti iki 2019 m. gruodžio 21 d.

Kaltinamasis R. S. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 52 MGL (2 600,00 Eur) baudos nesumokėjęs (b. l. 71). Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam šiuo procesiniu sprendimu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrinama visiško sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, įvertinus BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusiajam J. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (b. l. 32). Nukentėjusysis J. M. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 135,41 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 35-36). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog dėl nukentėjusiajam į galvÄ suduotų smÅ«gių nuolat skauda galvÄ , jis pasidarė dirglus, atsirado baimės jausmas, sutriko miegas, jis labai iÅ¡gyvena dėl patirto skausmo ir pažeminimo.

Kaltinamojo veiksmais buvo padaryta tokia materialinė žala: už vaistus „Dolmen“ sumokėjo 11,37 Eur (3 pakuotės po 3,79 Eur), nuo skausmo gėrė „Xefo“ tabletes – 2pakuotes po 20 tablečių (2 tabletės kasdien), vienos pakuotės kaina 8,93 Eur, iÅ¡ viso 17,86 Eur, į akis laÅ¡ino Potassium-m, kurio pakuotės kaina 5,09 Eur, iÅ¡ viso 10,18 Eur. IÅ¡ viso už vaistus sumokėjo 39,41 Eur, tačiau dėl patirto streso ir blogos atminties neiÅ¡saugojo vaistų pirkimo kvitų. Kelionė į Prienų vaistinę taksi automobiliu, nes kito transporto nebuvo, atsiėjo 16 Eur, kelionės iÅ¡ namų į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių taksi automobiliu – 48 Eur, kelionė į Prienų rajono policijos komisariatÄ apklausai – 16 Eur, kelionė pas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtÄ advokatÄ â€“ 16 Eur.

Visos kelionių iÅ¡laidos kainavo 96 Eur. IÅ¡ viso patyrė 135,41 Eur dydžio turtinę žalÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė labai didelį skausmÄ , kuris kartais atsinaujina ir dabar, jam sutriko miegas, dėl patirto skausmo ir stresoatsirado nerimo ir baimės jausmas, jis negali susikoncentruoti naÅ¡iam darbui. Po patirto Å¡oko, psichologinės traumos, skausmo, iÅ¡gyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumų pasekmių, jis iki Å¡iol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimÄ .

Mano, kad dėl Å¡ių aplinkybių visumos, kaltinamasis privalo atlyginti neturtinę 3 000 Eur dydžio žalÄ . Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos iÅ¡ esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.

Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priima baudžiamoje byloje Nr. 1A-42-634/2017).

Taigi, bylos duomenimis įrodyta, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kurios sutrikdymo mastas specialistų, turinčių medicininį iÅ¡silavinimÄ ir specialių žinių, konstatuotas kaip nežymus. Ä®rodyta, kad nukentėjusysis,dėl anksčiau buvusių apkalbų iÅ¡ nukentėjusiojo pusės kaltinamojo atžvilgiuįpykusio neblaivaus kaltinamojo buvo sužalotas, sutiktina, kad jam nuo smÅ«gių rankos kumščiu į galvos sritį atsirado kraujosruvos, vėliau mėlynės, skaudėjo galvÄ , o nuo spyrių kojomis į Å¡onÄ , skaudėjo Å¡onkaulius, buvo sunku kvėpuoti, turėjo nepatogumų, teko kentėti skausmÄ .

Kaip patvirtino nukentėjusysis dėl sužalojimų jis stacionariai gydomas nebuvo, ambulatoriškai medicinos įstaigose irgi nesilankė, laikinasis nedarbingumas jam suteiktas nebuvo, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl to sumažėjo jo galimybė dirbti, tačiau bylos duomenimis J. M. yra pensinio amžiaus, tuo tarpu objektyvių duomenų, kad, būdamas senatvės pensininku, oficialiai dirbtų, byloje nėra pateikta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra.

Prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, pasak jo paties, paskaičiavo advokatas, tuo tarpu pats J. M. dėl to išsamiai paaiškinti negali, jokių įrodymų, kad pagrįsti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, neturi ir teikti neketina. Nukentėjusysis nežino kiek ir kokių vaistų pirko ir kiek tiksliai už juos sumokėjo, kvitų bei receptų nėbėra, jis taip pat neturi išsaugojęs ir kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų.Nukentėjusysis vaistų, kuriuos pirko, pavadinimų konkrečiai įvardinti negali, taip pat paaiškinti, kodėl neišsaugojo autobuso bilietų ir kaip grindžiami pinigai išleisti kelionei taksi automobiliu, jis nesugebėjo, jokių kvitų, pagrindžiančių tokias aplinkybes byloje nėra pateikta.

Beje, J. M. negebėjo racionaliai paaiÅ¡kinti ir aplinkybių, dėl kurių pastarasis neva tai kaskart vyko į Prienus ne vieÅ¡uoju transportu, kuris faktiÅ¡kai yra gerokai pigesnis nei taksi paslaugos ar nuosava transporto priemone, dėl ko susidarė bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡laidos. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, tuo tarpu kaltinamajam dalinai pripažinus kaltę teigiant, kad ieÅ¡kinys yra per didelis ir dėl padarytų sužalojimų neturtinės dalies apimtyje, teismo manymu, pareiga įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , tenka nukentėjusiajam, kas padaryta nebuvo.

Todėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi ji nėra niekaip pagrįsta, atmestinas kaip neįrodytas. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad neturtinės žalos dydį ir jos pagrindimÄ nurodė jam paskirtas advokatas, nurodyta, kad padaryta neturtinė žala yra 3000 eurų, grindžiama tuo, kad jaučiamas labai didelis skausmas, kuris kartais atsijaunina ir dabar, sutriko miegas, nuo patirto streso ir skausmo atsirado nerimo ir baimės jausmas, jis negali susikoncentruoti.

Po patirto Å¡oko, psichologinės traumos, skausmo, iÅ¡gyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumų pasekmių jis iki Å¡iol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimÄ . Teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ sudaro žala dėl patirto fizinio skausmo, sužalojimų, jis ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti mažina iki 500 eurų. Nukentėjusysis gera valia teisiamojo posėdžio metu sumažino civilinį ieÅ¡kinį iki 500 eurų sumos, norėtų tokiÄ sumÄ gauti iÅ¡ kaltinamojo.

Kaltinamasis neprieÅ¡tarauja tokio dydžio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumai ir sutinka atlyginti 500 eurų sumÄ . Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose suformuotÄ teismų praktikÄ , į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus, taip pat į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, užtikrinant interesų pusiausvyros principÄ , civilinio ieÅ¡kinio dydis dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies,priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 5000 eurų nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.Taigi, dėl praÅ¡omos priteisti turtinės žalos atmestinas kaip neįrodytas, o dėl neturtinės žalos mažintinas, Kiti proceso klausimai Kaltinamajam R.

S. 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (b. l. 86-87), kuri 2022 m. sausio 27 d. nutartimi perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (b. l. 101-102). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymÄ , vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu R. S. paskirtÄ bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę 80 parų areÅ¡to bausmę ir 54 MGL (2 700,00 Eur) dydžio baudÄ , į kuriÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, kuris prilygintas 2 MGL (100,00 Eur).

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, iÅ¡aiÅ¡kinti R. S., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti areÅ¡to bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis. IÅ¡aiÅ¡kinti papildomai, kad jeigu R. S. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , tai jis privalo raÅ¡tu ar elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. S. nukentėjusiajam J. M. priteisti 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja Loreta Radzevičienė