8f877d6f-e176-48bf-9167-d80ea336bb4a · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1247-739-2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01592-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. D. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Å iaulių tardymo izoliatoriui, Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti 15 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas Å iaulių TI pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas teigė, kad Å iaulių TI buvo laikomas perpildytoje kameroje, kurioje vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Tokiomis sÄ lygomis jis buvo priverstas nuolat gulėti, nes pavaikščioti kameroje nelikdavo vietos. Tokios kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Dėl laikymo mažesnėje erdvėje, nei yra numatyta, pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus (2 b. l.). Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 51, 36, 35, 58, 79, 78, 95, 94, 52, kuriose pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 1,61 kv. m. iki 18,9 kv. m.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, teigė, kad tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroj. Be to, Å iaulių TI pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Sprendžiant dėl reikalavimo neturtinę žalÄ atlyginti pinigais, Å iaulių TI prašė atsižvelgti, į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pažeidėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas su pertraukomis, neigiamas poveikis buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų padarinių (47-53 b. l.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas Å iaulių TI.

PareiÅ¡kėjas, apibrėždamas skundo ribas, prašė neturtinę žalÄ atlyginti už laikotarpį nuo 2014-05-05 iki 2014-11-04. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į atlyginimÄ neturtinės žalos, kuri buvo padaryta laikotarpiu nuo 2014-05-05 iki 2014-11-04 (toliau – ginčo laikotarpis).Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.). Pagal CK 2.271 straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. 2014-09-29 nutarimu Nr.1054 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (3.23 papunktis).

Esant nurodytoms aplinkybėms nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ tinkamu atsakovu laikomas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje pagrindines žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu galiojo laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Å ios Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas, kaip pagrindinį ir svarbiausiÄ veiksnį neturtinei žalai kilti, nurodė reikalavimo, nustatančio, kad vienam kalinamam tardymo izoliatoriui asmeniui turi tekti 3,6 m2 kameros ploto, pažeidimÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti.

Tokius reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å iaulių TI, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrÄ kalinamų asmenų skaičių, Å iaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-02 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. D.“ (24-28 b. l.). Remiantis Å¡iais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-05-05 iki 2014-11-04 Å iaulių TI buvo kalinamas kamerose Nr. 2, 3, 6, 8, 20, 23, 28, 52, 54, 55, 56, 61, 63, 73, 74, 75, 77, 79, 94, 95, 99, iÅ¡ viso 170,5 paras, iÅ¡ jų - 133,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 37 paras – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.

Nagrinėdamas bylÄ , teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Å iaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog 133,5 paros pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 m2 ploto reikalavimÄ , bei tai, kad kameros buvo užstatytos jose laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui tenkantis laisvas plotas kamerose per nurodytÄ laikotarpį faktiÅ¡kai buvo dar mažesnis.

Dėl Å¡ios priežasties teismas kaip pagrįstus vertina pareiÅ¡kėjo teiginius, kad dėl perpildytos kameros ir dėl to sumažėjusios kameros erdvės jis juto įvairaus pobÅ«džio nepatogumus bei neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgus į byloje nustatyto kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis intensyvumÄ (pažeidimas iÅ¡ eilės ilgiausiai truko 90 parų), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, vertintinus kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, žeminančius žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 800 eurų.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisiama 800,00 Eur dydžio neturtinė žala, kuri laikoma adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti, o Å iaulių tardymo izoliatoriaus, kaip netinkamos Å¡alies, atžvilgiu skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti T.

D., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Dalia Pranckienė