2024-04-18 Nr. CB-2642-2-68-3-03781-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1385

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03781-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 2 d. paduotu ieškovės V. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė V. S. ieškiniu ir atsakovas V. Š. priešieškiniu prašė atidalyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, ir nusprendė padalyti daugiabučio gyvenamojo namo buto (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksais 8-11, 8-12 (42/100 iš 12,03 kv. m), t. y. 5,05 kv. m (butų (duomenys neskelbtini) savininkės V. S. ir buto (duomenys neskelbtini) savininko V. Š. bendroji dalinė nuosavybė) ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksu 8-10 (42/100 iš 7,33 kv. m), t. y. 3,08 kv. m (butų (duomenys neskelbtini) savininkės V. S. ir buto (duomenys neskelbtini) savininko V. Š. bendroji jungtinė nuosavybė) pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą buto (duomenys neskelbtini), kurioje buto savininkui V. Š. atitenka patalpa, pažymėta indeksu - 8-12, t. y. 5,04 kv. m; butų (duomenys neskelbtini) savininkei V. S. atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 8-11, t. y. 3,69 kv. m ir 8-12, t. y. 3,17 kv. m bei kitos patalpos, nepažymėtos indeksais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa buvo padalinta tik tarp ieškovės ir atsakovo. Patalpa, pažymėta indeksu 8-10, yra laiptinės tęsinys (koridorius/holas), iš kurios buvo patenkama tiek į ieškovės, tiek į atsakovo butus, tiek į bendrojo naudojimo patalpas. Laikytina, kad ši patalpa bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa. Patalpos pasidalijimas tarp bendraturčių nėra galimas, kadangi ši patalpa nėra priskirta tik ieškovės ir atsakovo nuosavybėn (skundo 19.1, 21, 28, 29 punktai). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, kadangi teismas, dalindamas šalių valdomas bendrojo naudojimo patalpas, ieškovei priskyrė ir kitas patalpas, kurios nėra pažymėtos indeksais, todėl nėra aišku, kokios konkrečios patalpos, kurios nėra pažymėtos indeksais, buvo priskirtos ieškovei (skundo 30 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad viena iš atidalijamų patalpų ieškovės ir atsakovo buvo valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise (skundo 19.6 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, iš viso nepasisakė dėl patalpos, pažymėtos indeksu 8-16, nei dėl jos priskyrimo vienai iš šalių, nei dėl šios patalpos atstatymo į pradinę padėtį (ji buvo patalpos, pažymėtos indeksu 8-10, dalis) (skundo 33, 34 punktai).

2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vienos iš patalpų atidalijimo, kuri yra laikytina viso daugiabučio namo butų savininkų bendro naudojimo patalpa, neįtraukė į bylą kitų daugiabučio namo savininkų, kurių teisės yra pažeistos, nusprendžiant dėl jiems priklausančios patalpos padalijimo, tuo padarydamas procesinį pažeidimą (CPK 249 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (skundo 19.2, 35 punktai).

3. Teismai pažeidė materialinės teisės normas, kadangi nevertino atsakovo pateikto atsidalijimo iš bendrosios dalinės projekto įgyvendinimo ir prieštaravimo Statybos techniniam reglamento (toliau tekste – STR) reikalavimams dėl patalpų minimalaus apšvietimo (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 212 punktas). Tokio atsidalijimo būdo įgyvendinimo pasekmė – suformuojamos nelygiavertės patalpos, iš kurio naudą turi tik atsakovas. Virtuvės patalpos dalys pagal atsakovo pateiktą atsidalijimo būdą, atitenkančios tiek atsakovui, tiek ieškovei yra nelygiavertės, nes atsakovui atitenka patalpos dalis su langu, o ieškovei – be lango (skundo 19.3, 45, 51, 53 punktai).

4. Teismai netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas, kadangi vienas iš bendraturčių (buto Nr. 20 savininkas) prieš daugelį metų jau buvo atlikęs faktinį bendrojo naudojimo patalpų atsidalijimą, turėdamas kitų bendraturčių sutikimus. Atsidalijus bendrojo naudojimo patalpas ir jas bendraturčiams pradėjus naudoti asmeniškai, bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė pasibaigė, todėl atsakovo reikalavimas nauju būdu atidalyti bendrojo naudojimo patalpas negali būti tenkinamas (skundo 19.4, 58, 61, 63, 64 punktai).

5. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose, susijusiose su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Bylą nagrinėjusių teismų neatsižvelgimas į reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu prieš daugelį metų, ir jų neanalizavimas yra ydingas ir prieštaraujantis nustatytam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 23 punktas) (skundo 19.5, 67, 73 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. S. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 47.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė