8f84693d-e882-4006-8aff-995665168d13 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2552-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16030-2011-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 13 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės E. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

K. ieÅ¡kinį atsakovei E. P. dėl žalos atlyginimo.Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė V. K. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės E. P. 900 Lt žalÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pagal internete rastÄ skelbimÄ iÅ¡ atsakovės už 900 Lt nupirko vaikiÅ¡kÄ vežimėlį. Gavusi vežimėlį ieÅ¡kovė pastebėjo, kad jo rėmas sulūžęs. Su atsakove ieÅ¡kovė susitarė dėl vežimėlio ir pinigų grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovė pakeitė vežimėlio sulūžusiÄ detalę ir atsiuntė vežimėlį atgal ieÅ¡kovei.

Kadangi ieÅ¡kovė tuo metu jau buvo įsigijusi naujÄ vežimėlį, atsakovė turėtų grÄ Å¾inti sumokėtus 900 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.              Teismas nustatė, kad Å¡alys susitarė dėl vaikiÅ¡ko vežimėlio pardavimo už 900 Lt. Ä®vertinęs byloje įrodymus, įskaitant Å¡alių elektroninį susitarinėjimÄ , teismas laikė labiau tikėtinÄ ieÅ¡kovės pateikiamÄ versijÄ , kad jai buvo atsiųstas su sulūžusia dalimi bei įskilusiu rėmu.

Ä®vertinęs tai, kad prekė ieÅ¡kovei buvo perduota su defektu, apie kurį ieÅ¡kovė informavo atsakovę nedelsiant po prekės gavimo, Å¡alys susitarė dėl sutarties nutraukimo ir dalies pinigų grÄ Å¾inimo, kurio atsakovė nesilaikė, teismas pripažino ieÅ¡kovės reikalavimus pagrįstais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė E. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus pripažinęs, jog ieÅ¡kovė pateikė elektroninio susiraÅ¡inėjimo, vykusio su atsakove, medžiagÄ . Teismas nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡tirti Å¡io susiraÅ¡inėjimo tikrumÄ , o tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir pati ieÅ¡kovė, teismas taipogi tinkamai neįvertino fakto, kad visas elektroninis susiraÅ¡inėjimas buvo sukurtas pačios ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepatikimumÄ patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovė po teismo reikalavimo dėl prieigos suteikimo prie jos elektroninio paÅ¡to duomenų teisme daugiau nesirodė.

             2. Ä® bylÄ pateiktos nuotraukos nėra patikimi įrodymai, nes nėra aiÅ¡ku, ar tai yra atsakovės ieÅ¡kovei parduotas vežimėlis. Teismui atsakovė paaiÅ¡kino, kad vežimėlis iÅ¡siuntimo ieÅ¡kovei metu buvo be defektų, bei nurodė asmenis, kurie organizavo vežimėlio gabenimÄ , tačiau teismas jų kaip liudytojų neapklausė. Teismas neatsižvelgė, kad prekės priėmimo metu ieÅ¡kovė jokių pretenzijų vežėjui dėl jos trÅ«kumų nepareiÅ¡kė.

             3. IÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, koks yra Å¡alių sudarytos vežimėlio pirkimo – pardavimo sutarties likimas, taip pat nepasisakyta dėl vežimėlio. Teismas neatsižvelgęs į kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011) ignoravo faktÄ , jog ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nes pirkimo – pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik kaip paskutinė ieÅ¡kovės teisių gynimo priemonė.

IeÅ¡kinys galėjo bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų buvę įrodyta, kad vežimėlio dėl defektų negalima naudoti pagal paskirtį.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius įrodymų vertinimo taisykles ir tinkamai bei visapusiÅ¡kai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų davusi melagingus parodymus ar, kad elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės medžiaga bÅ«tų suklastota.

IeÅ¡kovė į vienÄ teismo posėdį atvyko tik todėl, kad bÅ«dama nėščia ir gyvendama Klaipėdoje neturėjo galimybių vykti į Vilnių. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas keliais aspektais – netinkamu įrodymų vertinimu bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo teisių gynybÄ Ä¯gijus netinkamos kokybės daiktÄ , taikymu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė Å¡ių aspektų kontekste ir sudaro Å¡io apeliacinio proceso objektÄ .              Remiantis kasacinio teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ginčo esmės koreliacijos su faktine bylos medžiaga teisingumu nėra.              IÅ¡ bylos medžiagos, įskaitant ir apeliacinį skundÄ , akivaizdu, jog tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp jų susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, t.y. ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ atsakovės vaiko vežimėlį. Byloje pateikti įrodymai – elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga (t. 1, b. l. 33-36), mokėjimo nurodymas (t. 1, b. l. 37), Å¡alių teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai (t. 1, b. l. 131-132), Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2013 m. sausio 29 d. nutarimas atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 182 str. 1 d. (t. 1, b. l. 190-192), patvirtina, kad yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog atsakovė ieÅ¡kovei pardavė vaiko vežimėlį su defektu.

Nors į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kurie techniÅ¡kai patvirtintų, jog elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovė, tačiau byloje esančių duomenų visuma suponuoja, jog minėtas elektroninis paÅ¡tas iÅ¡ tiesų priklauso atsakovei ir į bylÄ buvo pateiktas bÅ«tent tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vykusio elektroninio susiraÅ¡inėjimo iÅ¡raÅ¡as (CPK 185 straipsnis). Å i iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į vežimėlio pirkimo, nuotraukų padarymo ir elektroninio susiraÅ¡inėjimo datų nuoseklumÄ , faktÄ , jog atsakovei buvo persiųstas vežimėlis, o pastaroji jį vėliau grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

Taigi byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad jos kritiÅ¡kas atskirų dokumentų vertinimas nepaneigia į bylÄ surinktų įrodymų faktinių ryÅ¡ių bei to, jog bÅ«tent jų visuma sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui prieiti iÅ¡vadų, kad atsakovė pardavė ieÅ¡kovei nekokybiÅ¡kÄ prekę, vėliau jos susitarė dėl sutarties nutraukimo bei abipusės restitucijos taikymo, tačiau atsakovė Å¡io susitarimo nesilaikė.

Tai, kad Å¡ios iÅ¡vados yra nepalankios atsakovei nereiÅ¡kia jų nepagrįstumo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kvestionuoti jų teisingumo.              Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę ginti savo teises CK 6.334 straipsnyje nurodytais bÅ«dais. Sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ pirkėjas, įgijęs netinkamos kokybės daiktÄ , savo teises gali ginti remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t.y. atsisakyti sutarties ir pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ , tuo atveju, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo bÅ«dų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Ar pirkėjas pagrįstai savo teises gina remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra fakto klausimas, t.y. Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti, ar CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisinė priemonė yra vienintelis efektyvus pirkėjo teisių gynybos bÅ«das. Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡alys buvo susitariusios dėl sutarties nutraukimo bei vežimėlio ir pinigų grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai susitarimÄ pakeitė – paÅ¡alino daikto trÅ«kumus ir daiktÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė vežimėlio trÅ«kumų Å¡alinimo metu įgijo kitÄ vežimėlį, ji neturėjo pagrindo abejoti Å¡alių susitarimo dėl sutarties nutraukimo įvykdymo realumu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovės teisės efektyviai gali bÅ«ti apgintos tik CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu bÅ«du – grÄ Å¾inant jai už įgytÄ daiktÄ sumokėtÄ kainÄ .              IÅ¡dėstyto pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai kvalifikavo byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl keisti ar naikinti atsakovės skundžiamo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors aptariamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dalykÄ suformulavo kaip reikalavimÄ priteisti patirtÄ Å¾alÄ , tačiau faktinis ieÅ¡kinio pagrindas patvirtina, jog ginčas turėjo bÅ«ti sprendžiamas taikant pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio santykius reglamentuojančias teisės normas. Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta pirkimo – pardavimo de jure nutrÅ«ko Å¡alims pasiekus susitarimÄ dėl prekės ir pinigų grÄ Å¾inimo, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas, siekdamas tarp Å¡alių atkurti teisinę taikÄ turėjo savo iniciatyva iÅ¡spręsti vežimėlio grÄ Å¾inimo atsakovei klausimÄ (CK 6.222, 6.334 straipsniai).

Proceso koncentracijos tikslu Å¡is klausimas iÅ¡sprendžiamas Å¡ia nutartimi – įpareigojant atsakovę savo lėšomis atsiimti iÅ¡ ieÅ¡kovės vežimėlį per 30 dienų nuo apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .              Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, pareigojant atsakovę E. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atsiimti iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

K. vežimėlį P. P.. Teisėjas                                                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                          Â