8f841575-b9f3-44cd-8f8d-0bb0febaa1cd · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.: I-1450-289/2012Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01092-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2., 37.2. ,74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui M. V.,dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui M.

T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. V. savo skundu praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2012-07-15 buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Nurodytu laikotarpiu jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas yra apie 25 kv. m, kartu su 12 asmenų. Tikslių kamerų plotų, tikslaus kalinamų asmenų skaičiaus teismui pateikti negali, nes tokiÄ informacijÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovai jam suteikti atsisakė. Taip pat nurodė, kad iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr.461 patvirtintos higienos normos HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, kurių 6.15 punktas numatė, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m kameros ploto.

Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriose taip pat numatyti specialÅ«s sveikatos saugos reikalavimai laisvės atėmimo vietoms. Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, dėl to jis patyrė didžiulę neturtinę žalÄ .

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, „Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, „ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valsty­bės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį, „Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuo­tojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios valdžios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai, aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinimas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A-143-1966/2008, administracinė byla Nr. A-438-121/2009), tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Å¡io teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S, prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.871/02).

Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) jis patyrė neturtinė žalÄ , t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 50,0 tÅ«kst.

Lt. PareiÅ¡kėjas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo pozicijÄ yra iÅ¡dėstęs skunde. Palaiko savo skundÄ . Nurodyta suma atspindi jo buvimo laikÄ , psichologinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kita, viskÄ nurodė skunde. PraÅ¡o priteisti praÅ¡yme nurodytÄ 50 000 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI (b.l. 87, 88).Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, teismui pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Toliau nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kalėti į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2010-07-26 ir su pertraukomis buvo laikomas įstaigoje iki 2012-07-12 kamerose, kurių plotai nuo 18,16 kv. m iki 20,14 kv. m.

Pažymėjo, kad nors kartu su pareiÅ¡kėju tuo pačiu metu kamerose buvo laikoma iki 10 asmenų, kad kai kuriais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas tik su dar 1 ar 2asmenimis, o kartais netgi buvo laikomas vienas. Nurodė, jog darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomos galimus jo teisių pažeidimus pagrindžiančios aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra melagingos. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui jolaikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,885 kv. m iki 18,33kv. m gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimaiteko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas prašė teismo atkreipti dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ :toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pasikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012 nurodė, jog Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis per parÄ kalinčių asmenų skaičiui, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo iÅ¡ viso 513 dienų. PareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį net 201 dienÄ buvo iÅ¡vykęs į kitas įstaigas. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ) pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo kameroje, o tai per visÄ pareiÅ¡kėjo realiai Å iaulių tardymo izoliatoriuje praleistÄ laikÄ sudaro daugiau nei 21 parÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas praleido vaikščiodamas gryname ore. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skunde dėstomi teiginiai abstraktÅ«s, nusiskundimai dėl galimų sveikatos, miego sutrikimų, emocinių iÅ¡gyvenimų, padidėjusio dirglumo nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais.

Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , negalima teigti, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktÄ turi įrodyti žalos atlyginimo praÅ¡antis asmuo. Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), pripažindamas, kad smarkiai perpildytos ir antisanitarinės kalinimo sÄ lygos prilyginamos orumÄ Å¾eminančiam elgesiui, vertina tikslias pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę bÅ«senÄ , kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatÄ , asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas ir pan. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka – patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas, kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau, kaip vienÄ valandÄ per dienÄ , bÅ«ti gryname ore, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus ir kt.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, nurodė tik vienÄ nusiskundimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ tam tikrais pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais. Pretenzijų dėl kitų kalinimo sÄ lygų (pvz., dėl temperatÅ«ros, ventiliacijos, apÅ¡vietimo, maitinimo, pasivaikščiojimų, sveikatos priežiÅ«ros ir t.t.) nepareikÅ¡ta. Toliau dėl neturtinės žalos pagrįstumo atsakovas nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas – tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai.

Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmoniÅ¡kojo orumo, kad priemonės, vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių galimai patirtos neturtinės žalos dėl galimai per mažo jam tekusio kameros ploto įrodymų. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, ir praėjus daugiau nei dviem metams po to, kai atvyko į Å iaulių tardymo izoliatorių, ir teigia prasidėjus jo teisių pažeidimams, be to, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais (neapibrėžia Å iaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo atitinkama data, vieta ir kitais požymiais), reikÅ¡damas tik bendro pobÅ«džio nusiskundimus, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad kalėdamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje bÅ«tų skundęsis dėl kalinimo sÄ lygų ar kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus psichologinės tarnybos specialistus dėl individualių konsultacijų.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, vertinant ne tik vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , bet ir kitas laikymo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimai tekusiÄ mažesnę ploto normÄ ir galimÄ teisių pažeidimÄ .

Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Nurodė, kad remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreiptasi tik pasibaigus pareiÅ¡kėjo kalinimui Å iaulių tardymo izoliatoriuje ir praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo laikymo, pareiÅ¡kėjo teigimu, nežmoniÅ¡komis ir žiauriomis sÄ lygomis, pradžios, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai tam tikra apimtimi dėl laiko poveikio iÅ¡blėso ir sumenko, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 75-79).Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundu. Nesutikimo motyvai nurodyti atsiliepime, pateiktame teismui. PareiÅ¡kėjo M. V. kalinimo sÄ lygos tik neilgÄ laikotarpį buvo pažeistos, kai buvo pažeistos nustatytos vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos. Toks pažeidimas neturėtų bÅ«ti laikomas galėjusiu jam sukelti ypatingų iÅ¡gyvenimų, kurie nebÅ«tų bÅ«dingi asmens kalinimui.

Savo skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė su savo asmeniu susijusių konkrečių iÅ¡gyvenimų, sÄ lygojusių neturtinės žalos atsiradimÄ , o yra pažodžiui pakartotos įstatymo nuostatos, todėl nesutinka su skundu, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , o pripažinus, kad asmens teisės buvo pažeistos ir jis galimai patyrė tam tikrus iÅ¡gyvenimus, nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo materialine iÅ¡raiÅ¡ka, o pripažinti teisių pažeidimÄ . Ä®staigoje nėra duomenų, kad po 2012 m. liepos 15 d. pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs Å iaulių TI.

Ä® bylÄ pateikė vienÄ pažymÄ . Detalesnės statistikos negali pateikti, nes nėra galimybės pažymoje nurodyti, kadangi asmenys nuolat yra etapuojami iÅ¡ įstaigos į įstaigÄ , asmenų skaičius kameroje nuolat keičiasi net per dienÄ , todėl yra nurodyti minimalÅ«s ir maksimalÅ«s asmenų skaičiai. Smulkesniais laikotarpiais nėra galimybės iÅ¡skaidyti. Nurodė, kad neturtinė žala turi bÅ«ti kildinama iÅ¡ tam tikrų emocinių iÅ¡gyvenimų, psichologinės asmens bÅ«senos ir turi bÅ«ti pagrįsta ir įrodinėjama.

LVAT yra pasisakęs, kad neturtinei žalai bÅ«dingas momentiÅ¡kumas ir psichologiniai iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kia skaudžiausiai tuomet, kai jie patiriami. Å iuo atveju yra praėjęs didelis laiko tarpas nuo kalinimo įstaigoje pradžios ir nemažas laiko tarpas nuo kalinimo įstaigoje laikymo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis pabaigos, todėl mano, kad neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoję kriterijai yra sumenkę ir neturėtų bÅ«ti priteisiama neturtinė žala. PraÅ¡o atsižvelgti į EŽTT praktikÄ ir LVAT bei Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos ir Å¡is pažeidimas galėjo turėti ryšį su asmens patirtais iÅ¡gyvenimais, dėl to galėjo atsirasti praÅ¡oma neturtinė žala, pripažinti, kad Å¡iam civilinių teisių pažeidimui atlyginti užtektų konstatuoti asmens teisių pažeidimÄ .Pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M.

V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo M. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais, tai yra pareiÅ¡kėjo laikymu perpildytose kamerose. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Dėl žalos, patirtos kalint perpildytose kamerose, atlyginimo, neturtinės žalos įrodinėjimo specifikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (Publikuotas Administracinėje jurisprudencijoje Nr. 4 (14), 2008). Å iame sprendime teismas aptarė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei nacionalinių teisės aktų taikymÄ sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, neturtinės žalos įrodinėjimÄ .

Teismo nuomone, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų minėjote Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A444-619/2008. Įpareigojimas vadovautis suformuota teismų praktika nurodytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Valstybės žinios, 1994, Nr. 46-851; Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-649) 33 str. 4 d., jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad jo laisvė nuo 2010-07-26 iki 2012-07-15 (720 parų) buvo apribota, pažei­džiant galiojančius teisės aktus.

Periodiškai buvo kalinamas perpildytose Šiaulių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose. Nurodė, kad iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr.461 patvirtintos higienos normos HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurių 6.15 punktas numatė, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m kameros ploto.

Nuo 2010 m balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 patvirtintos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriose taip pat numatyti specialÅ«s sveikatos saugos reikalavimai laisvės atėmimo vietoms. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, dėl to jis patyrė didžiulę neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) jis patyrė neturtinė žalÄ , t.y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl nors ir pareiÅ¡kėjas savo reikalavimo negrindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog minėta Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje savo iniciatyva patikrins, ar atsakovė nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra paminėta, kad kalinamųjų laikymas tokiomis sÄ lygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas, pats savaime gali suponuoti klausimÄ dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje KalaÅ¡nikovas prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Pastebėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, galimybė mankÅ¡tintis lauke, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių ir pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimas byloje TrepaÅ¡kinas prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 36898/03). Pavyzdžiui, byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas, pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99) nustačius, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, didelę dalį laiko suteikiant jam tik 1,51 m2 gyvenamojo ploto, taip pat įvertinus ir tai, kad įkalintas jis buvo daugiau kaip trejus metus, jam buvo suteikta teisė mankÅ¡tintis lauke tik vienÄ valandÄ per parÄ ir kitas aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Apskritai pastebėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ grindė iÅ¡vadÄ dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir kameros perpildymo faktu, kai kaliniams buvo suteikta apie 2–3 m2, nors be kameros perpildymo fakto Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ pagrindžiančias (patvirtinančias) aplinkybes Å¡iose bylose nurodydavo ir kitus reikÅ¡mingus faktus.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra žeminantis orumÄ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (aukščiau minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nurodo, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius iÅ¡ esmės sutinka su tuo, jog pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas perpildytose kamerose, pripažįsta teisės aktų pažeidimus. Teismas nustatinėdamas institucijos neteisėtus veiksmus, jų pobÅ«dį ir dydį atsižvelgia į Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas izoliatoriuje, tačiau dėl jų nekonkretumo negali tiksliai nustatyti, kiek atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tiksliai atiteko gyvenamojo ploto.Kaip matyti, institucija teismui nurodė tikslius pareiÅ¡kėjo laikymo izoliatoriuje laikotarpius, kamerų numerius ir plotus, tačiau kamerose atitinkamais laikotarpiais kalėjusių asmenų skaičių pateikė intervalais.

Sukonkretinti pateiktus duomenis atsakovė atsisakė. Atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodyti, kiek tiksliai asmenų laikoma kameroje ir kaip tas skaičius kinta, atsakovei bÅ«tų sunku, o gal net neįmanoma. Å ių duomenų pateikimas reikalautų didelio darbo, nes per dienÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių atvyksta arba iÅ¡vyksta didelis asmenų skaičius ir jis nuolatos kinta. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012 m. spalio 12 d. pažymos Nr. 20/01-2605 (b.l.

66) matyti, kad tam tikrais laikotarpiais (iki septyniolikos mėnesių) pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 90, 15, 63, 43, 100, kuriose vienam kalinamajam teko gyvenamojo ploto nuo 1,88 m2 iki 18,33 m2. Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas. Kitais laikotarpiais gyvenamojo ploto viršutinė riba viršijo 4–5 m2 ir tai, teismo nuomone, vertintina kaip priartėjimas prie tos ribos, kai gali būti konstatuotas nacionalinių teisės aktų pažeidimas.Nustačius, jog pareiškėjas laikotarpiu iki septyniolikos mėnesių buvo laikomas akivaizdžiai perpildytose kamerose, konstatuotina, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė aukščiau paminėtų taikytinų nacionalinių teisės normų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad jo kalinimas perpildytose kamerose turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos argumentus, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, jog jo sveikata vienaip ar kitaip pablogėjo ir, kad tai yra susiję su kalinimo sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas Å¡ias bylai svarbias faktines aplinkybes įrodinėjo teismui pateiktais žodiniais paaiÅ¡kinimais, kurie vertinami kritiÅ¡kai, kadangi jie neparemti jokiais kitais įrodymais. Teismui pateikti pavieniai raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. siuntimai laboratoriniam ŽIV tyrimui, serologinis tyrimas, profilaktiniai imunologiniai tyrimai, radiologinis iÅ¡tyrimas, stomatologo profilaktinės apžiÅ«ros (b.l. 10, 11, 12-13, 14, 15, 16-18, 19-20), kurie taip pat niekaip nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo ir, kad tai yra susiję su kalinimo sÄ lygomis.

Pavieniai medicininiai įraÅ¡ai rodo, kad 2011-08-09 pareiÅ¡kėjas skundėsi galvos skausmais, 2012-03-13 bei 2012-03-31 pareiÅ¡kėjui buvo teiktos odontologo paslaugos, 2012-07-26 atlikta terapeuto apžiÅ«ra (b.l. 30, 31-32, 33).Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad kalinimo metu jo sveikata galėjo pablogėti, ir mano, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, kuri gali įtakoti ir kalinamo asmens sveikatÄ .

Tačiau teismas neabejoja, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo jis siekia apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisės normų bei faktinių aplinkybių analizę, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, sprendžia, kad nors nagrinėjamas atvejis priartėja prie tos ribos, kai gali bÅ«ti konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, tačiau vis dėlto ribos neperžengia.Taigi, nenustačius Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir konstatavus minimalias nacionalinės teisės aktų pažeidimo pasekmes pareiÅ¡kėjui, teismo nuomone, Å¡ioje byloje yra pagrindas pareiÅ¡kėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo M. V. reikalavimas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. V. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius