8f80bbe1-7fff-4024-bdc7-e3be972122fa · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12236-446/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00700-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 27 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Tomui Bimbai, atsakovei I. P., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams I.

P. ir V. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ I. P. ir V. P. dukters M. P. atžvilgiu, priteisti iÅ¡ I. P. ir V. P. po 80 Eur iÅ¡ kiekvieno kas mėnesį periodines iÅ¡mokas M. P. iÅ¡laikymui iki jos pilnametystės, nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo rÅ«pintojų I. ir V. P. Å¡eimoje. IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovai iÅ¡situokę, nepilnametė jų dukra M.

P. gyveno su motina I. P.. Gavus informacijÄ apie motinos naudojamÄ smurtÄ dukters atžvilgiu, 2017 m. spalio 23 d. M. P. paimta iÅ¡ motinos ir laikinai apgyvendinta I. ir V. P. Å¡eimoje, 2017 m. lapkričio 15 d atsakovės Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Dėl smurto dukters atžvilgiu atsakovė I. P. patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnį,, jai buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti su įpareigojimu nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su dukra M.

P.. 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta ir nuteistas už smurtavimÄ prieÅ¡ dukrÄ . Atsakovės Å¡eimÄ lanko socialinė darbuotoja, atsakovė dalyvavo grupiniuose efektyvios tėvystės kursuose, kartu su dukra individualiose psichologo konsultacijose, tačiau mamos ir dukros emocinio ryÅ¡io atkurti nepavyko, jis yra nutrÅ«kęs negrįžtamai. Sutinka, kad atsakovė pastaruoju metu dėjo daug pastangų, kad susigrÄ Å¾intų dukrÄ , tačiau to padaryti nepavyko. M. P. kategoriÅ¡kai atsisako grįžti į mamos Å¡eimÄ , ne kartÄ yra iÅ¡sakiusi suicidines mintis, jei ji bÅ«tų grÄ Å¾inta mamai.

Dėl susidariusios situacijos kalta atsakovė – vaiko motina, vaikui augti motinos Å¡eimoje nesaugu, mergaitės ryÅ¡ys su motina nutrÅ«kęs, dukra jaučiasi nemylima, atstumta, duomenų, kad padėtis pasikeistų nenustatyta, todėl praÅ¡o neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ dukters atžvilgiu. Atsakovas V. P. yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo dukters auginimo, auklėjimo, iÅ¡laikymo, po santuokos nutraukimo atsakovas dukters nelankė, su ja nebendravo, iÅ¡laikymo neteikė, dukra tėvo nepažįsta, atsakovas į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukters auginimo nesikreipė, aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovo elgesys pasikeistų, nenustatyta, todėl jam taip pat praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ dukters M.

P. atžvilgiu. Atsakovė I. P. su ieÅ¡kiniu sutiko, paaiÅ¡kino, kad ji pripažįsta smurtavusi prieÅ¡ dukrÄ , tačiau stengėsi, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamų pasekmių, atkurtas ryÅ¡ys tarp jos ir dukters, norėjo bendrauti su ja, lankė psichologo konsultacijas, tačiau padėtis nepagerėjo. Dukra yra nusistačiusi prieÅ¡ jÄ , įtampa tarp jos ir dukros atsirado prieÅ¡ metus iki jos paėmimo iÅ¡ Å¡eimos. Dukra ne kartÄ yra jai pasakiusi, kad jos sugrÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ atveju, ji tam nepaklustų, pabėgtų iÅ¡ namų, net pakeltų rankÄ prieÅ¡ save.

Ji gerbia duros apsisprendimÄ , nenori, kad ji prievarta bÅ«tų jai sugrÄ Å¾inta, nebetiki, kad dukra pakeistų nuomonę apie jÄ , todėl sutinka, kad motinos valdžia jai bÅ«tų apribota neterminuota. Jos buvęs sutuoktinis V. P. M. nelankė, nebendravo su ja, iÅ¡laikymo jai neteikė. IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nustatė, kad gavus informacijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato apie tai, kad I.

P. naudoja emocinį ir fizinį smurtÄ savo dukters M. P. atžvilgiu, 2019 m. spalio 23 d. nepilnametė paimta iÅ¡ savo motinos ir apgyvendinta I. ir V. P. Å¡eimoje. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. buvo nustatyta laikinoji rÅ«pyba, jos rÅ«pintojais paskirti sutuoktiniai I. ir V. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), rÅ«pybos vieta nustatyta rÅ«pintojų gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . 2019 m. sausio 31 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje, už tai, kad ji, bÅ«dama atsakinga už savo vaiko M. P. auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ , privalėdama užtikrinti aplinkÄ , kurioje vaikas galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, turėdama pareigÄ užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalis, 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra, sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ , tai yra, laikotarpiu nuo apie 2010-07-07 iki 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamosiose vietose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų naudojo prieÅ¡ M.

P. fizinį smurtÄ â€“ sudavė jai smÅ«gius rankomis, kojomis, Å¡luotos kotu, diržu, Å¡atra į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarydama kÅ«ne sužalojimus, be to, sistemingai ant M. P. Å¡aukė, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, debile, daune, nevykėle, klupdydavo kampe ant kelių, liepė atsiklaupusiai virÅ¡ galvos laikyti plytÄ , grasino padaryti invalide, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus, grasino sudeginti, nuskusti plaukus ir žirklėmis nukirpo didelę dalį plaukų, taip psichiÅ¡kai gniuždė M.

P., paskutinius kartus: 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, M. P. valantis dantis, Å¡luotos kotu trenkė jai į rankÄ , taip nuskėlė jai dantį bei sukėlė fizinį skausmÄ ; 2017 m. rudenį, bet ne vėliau kaip 2017-10-22, tiksliau nenustatytu laiku, Å¡luotos kotu trenkė į ausį ir į kojÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ; 2017-10-22, apie 19.00 – 20.00 val., tiksliau nenustatytu laiku ranka trenkė du kartus per galvÄ , Å¡epečio kotu sudavė į rankÄ , tampė už plaukų, spyrė ne mažiau du kartus į kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ir smurto naudojimo metu ant žemės gulinčiai M.

P. padarė sužalojimÄ â€“ odos nubrozdinimÄ nugaroje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , be to, grasino sudeginti, nuskusti plaukus, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus ir naktį iÅ¡ 2017-10-22 į 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, žirklėmis nukirpo didelę dalį M. P. plaukų ir dėl psichotraumuojančio ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto I. P. sukėlė savo artimam giminaičiui – vaikui M. P. – adaptacijos sutrikimus (duomenys neskelbtini) ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas psichologas L. J. patvirtino, kad atsakovė dvylika kartų lankėsi jo konsultacijose dėl santykių su dukra M. atstatymo. I. P. motyvuota, orientuota į santykių atkÅ«rimÄ , tačiau M. stipriai konfliktiÅ¡ka, jos jausmai perėję į neapykantos jausmÄ motinai, motinos ir dukters emocinis ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, Å¡iuo metu jo atkurti nėra galimybių. Mergaitė nepalankiai žiÅ«ri į jos sugrÄ Å¾inimÄ motinai, yra iÅ¡sakiusi suicidines mintis, todėl mergaitės gyvenimas kartu su mama faktiÅ¡kai neįmanomas.

Nepilnametė M. P. teisme paaiÅ¡kino, kad ji kategoriÅ¡kai atsisako grįžti į motinos Å¡eimÄ , kur ji jaučiasi nemylima, nereikalinga, nesaugi, jos įsitinimu, mamai, labiau rÅ«pi sugyventinis nei vaikai. Ji atsisakė priimti dovanas iÅ¡ mamos, nes jai jos nereikalingos. Jei teismas nuspręstų grÄ Å¾inti jÄ mamai, ji tokio sprendimo nepaisytų ir iÅ¡ motinos namų pabėgtų. Savo tėvo ji nėra mačiusi, su juo nebendrauja, jokios materialinės paramos iÅ¡ jo negauna. Liudytoja I. P. parodė, kad jos nuo 2017 m. spalio 24 d. jos Å¡eimos globojama M.

P. puikiai jaučiasi jų namuose, gerai sutaria su ja ir jos sutuoktiniu, kitais vaikais, į savo tikrÄ jÄ Å¡eimÄ , pas mamÄ M. grįžti nenori, tam prieÅ¡inasi įvairiausiais bÅ«dais. Liudytoja A. K., socialinė darbuotoja, parodė, kad atsakovė I. P. Å¡iuo metu tinkamai tvarkosi buityje, nevartoja alkoholio, jos namuose tvarkinga, Å¡varu, pagaminta maisto, vaikai, kurie auga jos Å¡eimoje, prižiÅ«rėti, aprengti pagal sezonÄ , aprÅ«pinti mokykliniais reikmenimis. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiÅ«ri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sÄ lygų, tai reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ . Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina:

1) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡inga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Å is vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ (motinÄ ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad, augindama dukrÄ M., atsakovė I. P. nesudarė tinkamų gyvenimo sÄ lygų dukrai, neužtikrino saugios aplinkos, naudojo smurtÄ dukters atžvilgiu, tokiu bÅ«du piktnaudžiavo motinos teisėmis ir vengė atlikti pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingÄ Ä¯takÄ dukrai.

Po dukros paėmimo iš atsakovės šeimos, atsakovei nepavyko atkurti gerų santykių su dukra, dėl jos kaltės nutrūkusio emocinio ryšio. Atsakovė nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad po kurio laiko jos ir dukros santykiai pagerės, yra galimybių jų nutrūkusiam emociniam ryšiui atkuri. Tokių aplinkybių teismui nepavyko nustatyti. Nepilnametės M. P. tėvas atsakovas V. P. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukters auginimo ir auklėjimo, faktiškai savo dukra visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja, jos nelanko, išlaikymo neteikia.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, asocialaus gyvenimo bÅ«do jų nepilnametė dukra M. P. liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4961 straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ .

CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad M. P. rÅ«pintojai netinkamai atlieka rÅ«pintojų pareigas, nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo M.

P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jos laikinaisiais rÅ«pintojais I. P. ir V. P., juos paskiriant ir iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka ir apribojus tėvų valdžiÄ . Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei M. P. po 80 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnametės poreikiai bÅ«tų tenkinami iÅ¡ Å¡ios sumos. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovų praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko iÅ¡laikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymÄ , pramogas, užtikrinti teisę į bÅ«stÄ , sveikatos apsaugÄ .

Kaip minėta, iÅ¡laikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ savo turtinę padėtį, pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaikais. PrieÅ¡ingu atveju atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas pateisinami tik iÅ¡imtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Abu atsakovai darbingo amžiaus, duomenų, kad kurio nors iš jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų nepilnametės dukters, kurios jie neaugina, poreikius. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , padarius iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalÅ«s vaiko poreikiai, nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d., iki vaiko pilnametystės iÅ¡ atsakovų priteistinas iÅ¡laikymas po 80 Eur kas mėnesį iÅ¡ kiekvieno tėvo, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi iÅ¡laidos patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, suteikus jai antrinę teisinę pagalbÄ , Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jos nepriteistinos. IÅ¡ atsakovo V. P. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas); už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo 28,80 Eur (80x12x3%=28,80) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovo priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos, t. y. 96,60 Eur (128,80x75%=96,60) (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taip pat iš atsakovo V. P. priteistina valstybei pusė pašto išlaidų, susidariusių šioje byloje, kas sudaro 8,61 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti. Neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti jos laikinųjų rÅ«pintojų I. P. ir V. P. gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos – 2019 m. rugsėjo 18 d.

– iki vaiko pilnametystės. Priteisti iÅ¡ V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos – 2019 m. rugsėjo 18 d. – iki vaiko pilnametystės. Paskirti laikinuosius rÅ«pintojus I. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rÅ«pybos M.

P. nustatymo įsiteisėjimo. Priteisti iÅ¡ V. P. 105,21 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 42 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės biudžetui. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėja Vilma Raščiuvienė