8f80b523-22d7-40df-bc02-fa65b76837a7 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios

instancijos teismo teisėjas                            Civilinė byla Nr. 2A –

28 – 198 / 2011

Dainius

Strautininkas                                                     Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                         35.5;

36.1; 121.15; 121.21

                                                                        Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,

Å¡alims nedalyvaujant

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-500-857/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ ieÅ¡kinį atsakovui

V. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo: 18 713,91 Lt skolÄ už privačios žemės nuomos mokestį, 922,27 Lt skolÄ už nesumokėtÄ privačios žemės mokestį, susidariusiÄ nesumokėjus pagal tarp Å¡alių sudarytas 2007-06-13 privačios žemės nuomos sutartis Nr. 11-ŽNS-255, Nr. 11-ŽNS-256, Nr. 11-ŽNS-257, Nr. 11-ŽNS-258, Nr. 11-ŽNS-259, Nr. 11-ŽNS-260, Nr. 11-ŽNS-261, Nr. 11-ŽNS-262, Nr. 11-ŽNS-263, Nr. 11-ŽNS-264, Nr. 11-ŽNS-265, Nr. 11-ŽNS-266, Nr. 11-ŽNS-267, Nr. 11-ŽNS-268, Nr. 11-ŽNS-269, Nr. 11-ŽNS-270, Nr. 11-ŽNS-271 bei PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis: 2009-03-27 Nr. ŽVF 11000684, 2009-11-16 Nr. ŽVF 11000740; 785,45 Lt delspinigių; 8,28 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdyje (b. l. 140-142) ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus – atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovas po ieÅ¡kinio pateikimo teismui dalį ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdė. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo tik 785,45 Lt nesumokėtų delspinigių, 8,28 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 210 Lt už advokato pagalbÄ bei

613 Lt žyminio mokesčio.

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 392,73 Lt delspinigių (dėl žemės

nuomos sutarčių nevykdymo) 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 601 Lt žyminio mokesčio ir 1 210 Lt advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš atsakovo 19,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 11-ŽNS-255, Nr. 11-ŽNS-256, Nr. 11-ŽNS-257, Nr. 11-ŽNS-258, Nr. 11-ŽNS-259, Nr. 11-ŽNS-260, Nr. 11-ŽNS-261, Nr. 11-ŽNS-262, Nr. 11-ŽNS-263, Nr. 11-ŽNS-264, Nr. 11-ŽNS-265, Nr. 11-ŽNS-266, Nr. 11-ŽNS-267, Nr. 11-ŽNS-268, Nr. 11-ŽNS-269, Nr. 11-ŽNS-270, Nr. 11-ŽNS-271. Minėtų sutarčių 4.1-4.2 punktuose nurodyta, kad Å¡alys susitarė, jog nuomos mokestis už žemės sklypo vienÄ Å¾emės Å«kio naudmenų hektarÄ yra nuo 110 iki 200 Lt (priklausomai nuo sklypo). Å alys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi bÅ«ti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Nors teismui pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtino atsakovo turėtÄ Ä¯siskolinimÄ , tačiau nustatyta, kad atsakovas skolÄ ieÅ¡kovui sumokėjo po ieÅ¡kinio teismui pateikimo.

Teismo nuomone, tarp Å¡alių sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 procentai delspinigių yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos ir prieÅ¡tarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, jog dėl nesumokėtų prievolių jis patyrė nuostolių. Tokiu bÅ«du, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir principinius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento. Teismo nuomone, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 d., atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui 8,28 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Nurodė, kad atsakovui įvykdžius dalį ieÅ¡kovo reikalavimų, jis privalo ieÅ¡kovui atlyginti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje, kadangi yra toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas (CPK 3 str. 6d., 94 str. 2d.), kas sudaro 589 Lt. Kadangi teismas delspinigius sumažino nuo 785,45 Lt iki 392,73 Lt, t. y. ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas Å¡ioje dalyje 50 procentų, todėl žyminį mokestį priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) – 12 Lt, viso – 601 Lt žyminio mokesčio. Be to, kadangi ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba (procesinių dokumentų rengimÄ ) –

1 210 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., nes netesybas sumažino per mažai.

2. Teismas priteisė ieškovo naudai per dideles procesines palūkanas – 8,28 procentus. Tokios procesinės palūkanos yra per didelės, be to, šioje byloje netaikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi atsakovas šiuo atveju nėra ūkio subjektas šio įstatymo prasme. CK nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Būtent CK 6.210 str. turėjo būti taikomas ir šioje byloje.

3. Teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. O būtent – nors ieškovas pateikė dokumentus, jog advokato pagalbai turėjo 1 210 Lt išlaidų, tačiau nepaisant to, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies, jis ieškovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne jų dalį, proporcingai patenkintų reikalavimų kiekiui.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡iuo atveju delspinigių dydis buvo nustatytas Å¡alių susitarimu, t. y. žemės nuomos sutarčių 9.1 p., todėl atsižvelgiant vien į Å¡iÄ aplinkybę ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime jau sumažino sutartyse nustatytų delspinigių dydį iki 0,1 procento, atsakovas nepagrįstai ginčija priteistų delspinigių dydį, praÅ¡ydamas juos sumažinti iki 0,02 procento. Be to, besÄ lyginis netesybų mažinimas paneigtų pačių netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, prasmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad 0,02 procentų delspinigių dydis nėra vienintelis galimas teisingas delspinigių dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad 0,1 procento ir netgi 0,2 procento delspinigių dydis yra protingas ir leidžiamas.

Vadovaujantis LR Å«kininko Å«kio įstatymo 2 str. 2 d., Å«kininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste, o jo Å«kis yra įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre. Atsižvelgiant į tai, kad Å«kininkas traktuotinas kaip asmuo, besiverčiantis Å«kine komercine veikla, darytina iÅ¡vada, kad Å«kininkui, įregistravusiam Å«kį, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra taikytinas. Todėl, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, teismas sprendime tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , priteisdamas ieÅ¡kovui 8,28 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Mano, jog teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, susijusias su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu. Å ioje byloje ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo apskaičiuotos nevirÅ¡ijant LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintų dydžių.

Apeliacinis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo

sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 11-ŽNS-255, 11-ŽNS-256, 11-ŽNS-257, 11-ŽNS-258, 11-ŽNS-259, 11-ŽNS-260, 11-ŽNS-261, 11-ŽNS-262, 11-ŽNS-263, 11-ŽNS-264, 11-ŽNS-265, 11-ŽNS-266, 11-ŽNS-267, 11-ŽNS-268, 11-ŽNS-269, 11-ŽNS-270, 11-ŽNS-271 (b. l. 6-73). Nors šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio

1 d., tačiau atsakovas sutartyse nurodytais terminais sÄ skaitų faktÅ«rų neapmokėjo. IÅ¡ mokėjimo nurodymo 2010-05-04 Nr. 655989 (DnB NORD bankas) (b. l. 135) nustatyta, kad atsakovas su ieÅ¡kovu dalinai atsiskaitė, t. y. pervedė ieÅ¡kovui 19 636,18 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 392,73 Lt delspinigių, t. y. teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo atveju netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir principinius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas prašė priteisti 785,45 Lt nesumokėtų delspinigių (0,2 procentus). Be to, teismas priteisė 8,28 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 601 Lt žyminio mokesčio ir 1 210 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinį skundÄ atsakovas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad ieÅ¡kovo naudai priteisti 0,1 procentai delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ yra baudinio pobÅ«džio netesybos, kurios neleistinos įstatymo, taip pat teismas priteisė ieÅ¡kovo naudai per dideles procesines palÅ«kanas bei pažeidė CPK 93 str. 2 d.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK

6.71 str.). Netesybos gali bÅ«ti nustatomos už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat įvykdymo termino praleidimÄ (CK

6.71 str. 1, 3 d.). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2009) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir tais atvejais, kai Å¡alys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK

6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK

6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas

ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl delspinigių priteisimo, sprendimÄ motyvavo tuo, kad Å¡alių sudarytose žemės nuomos sutartyse

numatyti 0,2 procentai delspinigių yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos ir prieÅ¡tarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kad dėl nesumokėtų prievolių jis patyrė nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, teismas netesybų dydį sumažino iki 0,1 procento.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl protingo delspinigių dydžio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys sudarė sutartį bÅ«damos lygiateisėmis santykio dalyvėmis, o tokiu netesybų dydžiu ieÅ¡kovui ir buvo užtikrintas atsakovo prievolių įvykdymas, todėl jų dar kartÄ sumažinimas, kaip reikalauja apeliantas, kolegijos nuomone, paneigtų pačių netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, prasmę.

Kaip matyti, atsakovas V. T. yra Å«kininkas, kurio Å«kis įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre, Å«kiui suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Jis užsiima Å«kine komercine veikla iÅ¡ žemės Å«kio, siekia iÅ¡ jos pelno, todėl pagal veiklos pagrindÄ jis laikomas Å«kio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamÄ prievolių vykdymÄ gali bÅ«ti skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius

sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ (2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873) (CK 6.37 str. 2 d). CK 6.210 str. nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę

prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas, o jei abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys – Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å iuo atveju Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palÅ«kanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, t. y. vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Ä®statymo 2 str. 3 d.), taip pat Å¡ių palÅ«kanų mokėjimo terminus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas Ä®statymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 str. nustatant palÅ«kanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas

pagrįstai priteisė ieškovo prašomas procesines palūkanas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal

komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.). Pažymėtina, jog šalys galėjo susitarti kitaip

apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau šiuo atveju to nepadarė.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir paskirstymÄ reglamentuojančias procesines teisės normas. Kaip matyti, ieÅ¡kovas nuo ieÅ¡kinio dalies – skolos priteisimo atsisakė, nes, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas geruoju sumokėjo žemės ir žemės nuomos mokestį. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas turėjo teisę į turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 94 str. 1 d.), o teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nes iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų iÅ¡laidų dydis atitiko CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumÄ (yra mažesnis už maksimalius dydžius) (CPK 93 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

Teisėjai                                                                                      Ramunė

Čeknienė

                                                                                                   Birutė

Jonaitienė

                                                                                                  Â

Birutė Valiulienė