2020-09-09 Nr. AB-16234-3-62-3-01722-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1483-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01722-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2018 m. balandžio 13 d. buvo atvežtas į LAVL ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą su kitais asmenimis. Vienas iš buvusių laikino sulaikymo kameroje nuteistųjų sirgo atvira tuberkulioze, todėl pareiškėjui kilo grėsmė užsikrėsti šia nepagydoma liga. Atvykus į LAVL iš pareiškėjo buvo paimtas maistas, arbata, kava, todėl be minėtų produktų jam teko būti keturias dienas iki apsipirkimo parduotuvėje dienos. Be maisto produktų buvo paimtas dar ir elektrinis virdulys, nors pareiškėjas karštus gėrimus gėrė penkis kartus per dieną, o karštas vanduo buvo duodamas tik tris kartus per dieną. Po kelionės pareiškėjui priklausė karštas dušas, tačiau tokia galimybė buvo suteikta tik po keturių dienų, nes nebuvo karšto vandens. Dėl nurodytų jo teisių pažeidimų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 13 d. į LAVL atvyko planinėms gydytojo urologo ir gydytojo oftalmologo konsultacijoms, taip pat dėl stuburo juosmens dalies rentgenogramos ir gydytojo radiologo konsultacijos. Įvykus planuotoms konsultacijoms pareiškėjas 2018 m. balandžio 18 d. buvo išrašytas. Nors pareiškėjas skunde teigė, jog atvykus į LAVL laikino sulaikymo patalpoje jis buvo laikomas kartu su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu, įstaigai atlikus vidinį patikrinimą nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas būtų patalpintas į laikino sulaikymo patalpą kartu su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu. Pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame užfiksuoti paimti saugojimui asmeniniai pareiškėjo daiktai: geltona striukė, pilkos kelnės, viršus „Nike“, taip pat nurodyti asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių: atmintinė, „kedai“, sportinis kostiumas, laikrodis „Skmei“. Iš 2018 m. balandžio 13 d. kvito Nr. PS-6147 įrašų matyti, kad maisto produktai ir virdulys iš pareiškėjo nebuvo paimti, šie įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Pareiškėjui atvykus į LAVL taip pat buvo surašytas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. PS-6119, kuriam pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė. Visuminė asmens krata pareiškėjui atlikta ir jam išvykstant, kurios metu pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo.

3.2. Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas, kad jam atvykus po kelionės nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po karštu vandeniu, tačiau įstaigoje atlikus patikrinimą dėl šių pareiškėjo nusiskundimų pažeidimų nenustatyta. Apibūdindamas patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindė neturtinės žalos atsiradimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, ir pagrindžiant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad atvykęs į LAVL jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą su kitais nuteistaisiais, iš kurių vienas sirgo atvira tuberkulioze, vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) 11, 21, 22 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtinto Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo 3 punktu, taip pat atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagal kuriuos atlikus vidinį patikrinimą pagal pareiškėjo skundą nenustatytas faktas, kad 2018 m. balandžio 13 d. laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas su atvira tuberkulioze sergančiu nuteistuoju. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl minėtus pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvius ir nepripažino atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, jog 2018 m. balandžio 13 d. atvykus į LAVL jam po kelionės priklausė karštas dušas, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta, teismas nurodė, kad iš LAVL 2018 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 7-364 matyti, jog visiems į LAVL atvykusiems pacientams yra užtikrinamas sanitarinis švarinimas, taip pat visiems bausmę atliekantiems pacientams yra užtikrinamas prausimasis duše po karštu vandeniu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o susidarius situacijai dėl karšto vandens tiekimo sutrikimo nedelsiant sprendžiamas techninių problemų šalinimo klausimas ir imamasi visų galimų organizacinių priemonių pacientų teisės į sanitarinį švarinimą užtikrinimui. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad 2018 m. balandžio 13 d. karšto vandens tiekimas į LAVL Priėmimo skyrių buvo sutrikęs. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenis, todėl minėtus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad iš jo buvo paimti maisto produktai, kava, arbata ir elektrinis virdulys, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punktu, LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir LAVL vidaus tvarkos taisyklės) 13 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 153, 153.1 punktais. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. balandžio 13 d. kvitas Nr. PS-6147, kuriame užfiksuoti paimti saugojimui asmeniniai pareiškėjo daiktai: geltona striukė, pilkos kelnės, viršus „Nike“, taip pat nurodyti ir asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių: atmintinė, „kedai“, sportinis kostiumas, laikrodis „Skmei“. Visi minėti įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Tą pačią dieną buvo surašytas ir LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. PS-6119. Visuminė asmens krata pareiškėjui buvo atlikta ir išvykstant iš LAVL 2018 m. balandžio 18 d. bei surašytas LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. balandžio 18 d. protokolas Nr. PS-6308. Pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė, kadangi juose yra įrašas „Nebuvo“, ir tai patvirtinta pareiškėjo parašu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iš pareiškėjo buvo paimti maisto produktai, kava, arbata, virdulys, todėl šie jo teiginiai atmesti.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir žalos padarymo faktas nenustatyti, todėl valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neištyrė aplinkybės dėl pareiškėjo patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą kartu su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu. Teismas neišsireikalavo vaizdo medžiagos ir asmens sveikatos istorijos, kur matytųsi, jog minėtas asmuo serga atvira tuberkulioze.

10.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjo teisė rinkti įrodymus yra ribota. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl nesudarymo galimybės nusiprausti po karštu dušu, neišsireikalavo duomenų tos dienos, kada pareiškėjas atvyko į LAVL, neištyrė įrodymų, kad būtent tą dieną karšto vandens tiekimas buvo sutrikęs ir jis negalėjo pasinaudoti dušu, nesiaiškino, kada po atvykimo pareiškėjas buvau nuvestas į dušą.

10.3. Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl iš pareiškėjo paimto maisto, kavos, arbatos, elektrinio virdulio. Teismas vadovavosi tik LAVL protokolais, tačiau neišsireikalavo vaizdo medžiagos, kurioje matytųsi, jog pareiškėjas buvo atsivežęs maisto produktų ir elektrinį virdulį.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime pažymi, kad vaizdinės medžiagos pateikti negali, nes vadovaujantis LAVL direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtintų LAVL Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklių (pridedama) 12.1 papunkčiu, vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti duomenys saugomi tris dienas, po to automatiškai ištrinami iš įrašymo įrenginio, šių duomenų neįrašant į kitas laikmenas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų LAVL, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjo skunde nurodytos pretenzijos dėl laikymo LAVL yra nepagrįstos ir neįrodytos.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas teigia, kad teismas tinkamai neįvertino ir neištyrė skunde nurodytų aplinkybių, neišreikalavo iš atsakovo atstovo papildomų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, neišreikalautų iš atsakovo atstovo papildomų įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog LAVL, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl laikymo kartu su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu, atliko vidinį patikrinimą, kurio metu nenustatė fakto, patvirtinančio pareiškėjo nurodytas aplinkybes. LAVL patvirtino, jog visiems atvykusiems pacientams yra užtikrinamas sanitarinis švarinimas, taip pat visiems bausmę atliekantiems pacientams yra užtikrinamas prausimasis duše po karštu vandeniu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų, kad 2018 m. balandžio 13 d. karšto vandens tiekimas į Priėmimo skyrių buvo sutrikęs. Be to, iš byloje pateiktų 2018 m. balandžio 13 d. kvito Nr. PS-6147, 2018 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. PS-6119, 2018 m. balandžio 18 d. protokolo Nr. PS-6308 nematyti, kad atvykus į LAVL iš pareiškėjo buvo paimti maisto produktai, kava, arbata ir elektrinis virdulys. Taigi atsakovo atstovas pateikė duomenis, paneigiančius pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš LAVL 2018 m. gegužės 25 d. rašto „Dėl atsakymo į skundą“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. balandžio 20 d. skundas, susijęs su laikymu kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, nesudarymu galimybės nusiprausti po karštu dušu ir paimtų maisto produktų, kavos, arbatos ir virdulio, matyti, jog LAVL paaiškino pareiškėjui, kad greitai gendantis maistas ir virdulys iš jo buvo paimti Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 571 punkto pagrindu (b. l. 22). Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 571 punkte nustatyta, kad laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 1.15, 2.2, 2.5, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų vaistinių preparatų, drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 5.7 punkte reglamentuotas elektrinis virdulys, tačiau, kaip matyti iš Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 571 punkto nuostatos, elektrinis virdulys, kaip ir maisto produktai, prie leistinų pasiimti daiktų vykstant iš pataisos namų į laisvės atėmimo vietų ligoninę nėra numatyti. Taigi nors ir vertinant, kad pareiškėjas atvykęs į LAVL turėjo maisto produktų ir elektrinį virdulį, kurie iš jo buvo paimti arba neleista jų kartu su savimi pasiimti į LAVL patalpas, LAVL administracija šiuo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko, nes išvykstantiems iš pataisos įstaigos į laisvės atėmimo vietų ligoninę maisto produktų (taip pat ir kavos, arbatos) bei elektrinio virdulio pasiėmimas kartu su savimi nėra numatytas teisės aktuose.

21. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

22. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su laikymu kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, nesudarymu galimybės nusiprausti po karštu dušu ir paimtų maisto produktų, kavos, arbatos bei elektrinio virdulio. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti.

24. Byloje nėra nustatyta neteisėtų LAVL administracijos ar pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. buvimas LAVL sukėlė tokios apimties neigiamas pasekmes ar tokį jo subjektinių teisių pažeidimą, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad būdamas LAVL patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

26. Nenustačius LAVL administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas