2019-04-03 Nr. AB-8467-3-62-3-01836-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-04-03 Nr. AB-8467-3-62-3-01836-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, kilusią dėl pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. liepos 25 d.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-230-756/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01836-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 42.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, kilusią dėl pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. liepos 25 d.
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas A. V., nesutikdamas su teismo sprendimu, 2019 m. sausio 5 d. pateikė apeliacinį skundą.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. sausio 31 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti papildomą apeliacinio skundo su priedu egzempliorių.
2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog teismas nepagrįstai reikalauja pateikti papildomą apeliacinio skundo egzempliorių, nes jis jau 8 metus teikia apeliacinius skundus ir teismams visada užtenka vieno egzemplioriaus.
II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą laikė nepaduotu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalimi ir 138 straipsnio 2 dalimi, sprendė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl jo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.
III. Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti skundą, kad pareiškėjas galėtų paruošti jo kopiją, ir pratęsti skundo padavimo terminą. Nurodo, jog negali paruošti skundo kopijos, nes neturi apeliacinio skundo originalo, o naujo skundo paruošimas užims daug daugiau laiko nei davė teismas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino apeliacinio skundo trūkumo – nepateikė skundo kopijos.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Šiuo aspektu pabrėžtina, kad asmeniui kreipiantis su apeliaciniu skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų apeliacinio skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Be kita ko, kai apeliacinis skundas paduotas raštu, apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 134 str. 3 d.).
Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog skundo kopijos nepateikimas nėra esminė kliūtis priimti skundą, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą, viešojo administravimo subjektams išsiunčia skundo skaitmeninę kopiją elektroninių ryšių priemonėmis (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-415/2018).
Atsižvelgdama į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog šio atveju svarbu įvertinti pareiškėjo galimybę pateikti skundo kopiją. Kadangi nagrinėjamu atveju įpareigojimas pareiškėjui pateikti kelias apeliacinio skundo kopijas gali sukelti jam papildomus kaštus, o apeliacinio skundo kopija yra įkeliama į Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko, laikytina, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuotas vienintelis apeliacinio skundo trūkumas yra tik formalus, tuo gali būti nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į apeliaciją, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo reikalauti iš jo pateikti papildomą apeliacinio skundo kopiją, o jos nepateikus, atsisakyti priimti apeliacinį skundą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, panaikinama ir pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė