2013-06-25 Nr. AB-2968-3-61-3-00378-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1015/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Eskom“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. sausio 20 d. sprendimą Nr.(18.29-31-l)-R-788 bei įpareigoti VMI patikslinti bendrovės apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijas už 2006-2010 m. laikotarpį už pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančią 350325/504811 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal nustatytą tikrąją minėto žemės sklypo vertę 2006-2010 m. - 12 232 833 Lt, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas 2012 m. sausio 20 d. rašte Nr. (18.29-31-1)-R-788 nurodė, jog pareiškėjo 2011 m. gruodžio 19 d. prašyme patikslinti bendrovės apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijas už 2006-2010 m. laikotarpį bei grąžinti jos permokėtas žemės mokesčio sumas keliamos tos pačios problemos kaip ir pareiškėjo 2011 m. spalio 10 d. prašyme „Dėl žemės mokesčio dydžio“, kuriuo prašyta perskaičiuoti žemės mokestį už 2011 m., į kurį atsakovas atsakė 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. (18.29-31-1)-R-10137, jog nėra juridinio pagrindo perskaičiuoti žemės mokestį bei kad pareiškėjo skundą dėl VMI sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, todėl galutinį sprendimą dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo turėtų priimti teismas.

Paaiškino, kad 2006-2010 m. buvo neteisingai nustatyta žemės sklypo vertė (neindeksuota), nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis (2006-2011 m. nustatyta 28 104 846 Lt, o turėjo būti nustatyta 12 232 833 Lt). Pareiškėjas su kitu bendrasavininkiu UAB „Domo projektas“ atlikę žemės sklypo kainos (vertės) apskaičiavimą pagal Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką nustatė, kad pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti yra 1,5, o ne 4, kaip buvo neteisingai nustatęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Palangos žemėtvarkos skyrius).

Šį faktą patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. lSS-(10.5)-1918. Palangos žemėtvarkos skyrius klaidą ištaisė – 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr.l6VĮ-(14.16.2)-435, kuriuo pakeitė žemės sklypo kadastrinius duomenis ir nustatė žemės sklypo vertę (neindeksuotą) pagal pateiktus skaičiavimus, t.y. 12 232 833 Lt (buvo nustatyta 28 104 846 Lt). Minėtas koeficientas 1,5 turėjo būti nustatytas jau nuo pat 1999 m., t.y. nuo Žemės įvertinimo metodikos patvirtinimo.

Teigė, kad dėl 2006-2011 m. laikotarpiu neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės (neindeksuotos), nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, buvo neteisingai apskaičiuotas žemės mokestis, kurį UAB „Eskom“ permokėjo, nes jis buvo skaičiuojamas ne nuo tikrosios žemės sklypo vertės. Pažymėjo, kad Žemės mokesčio administravimo taisyklių 79 punktas įpareigoja mokesčių inspekciją patikslinti mokesčio mokėtojo deklaraciją kai ji nustato neteisingai įrašytus duomenis Nekilnojamojo turto registre, ir apie tai informuoti VĮ Registrų centrą, kuris patikslina duomenis ir juos pateikia VMI (79.4 p.); kai mokesčių mokėtojas pats kreipiasi į mokesčių inspekciją arba pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie tai, kad deklaracijoje įrašyti netikslūs duomenys, tai mokesčių inspekcijos darbuotojai turi išsiaiškinti netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir atitinkamai patikslinti deklaraciją (79.5 p.).

Pasak pareiškėjo, žemės mokestį skaičiuoja ir administruoja VMI (Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), todėl ji laikytina suinteresuotu asmeniu Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme bei privalo pati kreiptis į VĮ Registrų centrą ir nurodyti patikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius duomenis (žemės sklypo neindeksuotą vertę). Manė, kad pareiškėjui kreiptis į VĮ Registrų centrą ir nuginčyti dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti ankstesni neteisingi duomenys apie žemės sklypo vertę, nėra pagrindo, nes tą aplinkybę, kad ankstesni duomenys yra neteisingi, patvirtina minėtas Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d.

įsakymas Nr.l6VĮ-(14.16.2)-435.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) suformavo pareiškėjo 2006 ir 2007 m., o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) - 2008-2010 m. žemės mokesčio deklaracijas. Pažymėjo, kad teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos. Žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3 p.). Pagal Žemės administravimo taisyklių 52 punktą, žemės mokestis apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro teikiamus šių taisyklių 51 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis. Tvirtino, kad Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-435 ir juo nustatyta 12 232 833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį 2012 m., nes jis priimtas po 2011 m. birželio 30 d., o mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data. Pabrėžė, kad nei vietos mokesčių administratorius, nei centrinis mokesčių administratorius nebuvo informuoti apie tikslintinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į VĮ Registrų centrą. Be to, kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, pats pareiškėjas tikslino minėtus duomenis. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti patikslinti žemės mokesčio deklaracijas paaiškino, kad žemės mokesčio deklaracijas formuoja vietos mokesčių administratorius, todėl VMI yra netinkamas atsakovas pagal šį reikalavimą, nes žemės mokesčio deklaracijas pagal pareiškėjo buveinės vietą formuoja Vilniaus AVMI.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino VMI 2012 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (18.29-31-l)-R-788, įpareigojo mokesčių administratorių perskaičiuoti bendrovės apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijas už 2006 - 2010 m. laikotarpį, už pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančią 350325/504811 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal nustatytą tikrąją minėto žemės sklypo vertę - 12 232 833 Lt, bei priteisė iš VMI pareiškėjo naudai 139,20 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.2. punkte nustatė, jog žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.6 ir 2.2 punktus privačios žemės sklypų vertę, žemės mokesčiui nustatyti, pagal Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, pavesta apskaičiuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams.

Rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi bei 67 straipsnio 1 dalimi ir priėjo išvadą, jog NŽT teritorinių padalinių nustatyta tvarka atliktas konkretaus žemės sklypo vertės nustatymas, Žemės mokesčio įstatymo taikymo prasme, yra teisiškai reikšmingas juridinis faktas, kuriuo remiantis nustatoma šio mokesčio bazė (žemės, kaip apmokestinamojo objekto vertė), įvertinta pinigais, nuo kurios apskaičiuojamas konkretus žemės mokesčio dydis, kurį turi sumokėti šio mokesčio mokėtojas. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą, kad apskaičiuotų mokesčių sumų dydis atitiktų naujas faktines aplinkybes, reikšmingas mokesčiui apskaičiuoti, taip pat konkretaus mokesčio įstatymo reikalavimus.

Nustatė, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl pareiškėjui mokėtino žemės mokesčio dydžio buvo priimti remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo vertė buvo nustatyta 28 104 846 Lt. Šie duomenys nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pakeisti, nustatant, kad šio žemės sklypo vertė yra 12 232 833 Lt. Ginčo žemės sklypo vertės pakeitimas (perskaičiavimas) buvo susijęs su prieš tai padarytomis klaidomis apskaičiuojant žemės sklypo vertę, ko pasėkoje buvo neteisingai nustatyta šio žemės sklypo vertė.

Klaidingą žemės sklypo vertės nustatymą konstatavo NŽT 2011 m. rugpjūčio 4 d., kuriai teisės aktais suteikta kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.5 p.). Teismas nesutiko su VMI teiginiu, kad nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti žemės mokestį pareiškėjui ir pažymėjo, jog Žemės mokesčio administravimo taisyklių 79 punktas įpareigoja mokesčių administratorių patikslinti mokesčio mokėtojo deklaraciją kai ji nustato neteisingai įrašytus duomenis Nekilnojamojo turto registre, ir apie tai informuoti Registrų centrą, kuris patikslina duomenis ir juos pateikia mokesčių administratoriui (79.4 p.).

Kai mokesčių mokėtojas pats kreipiasi į mokesčių administratorių arba pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie tai, kad deklaracijoje įrašyti netikslūs duomenys, tai mokesčių administratorius turi išsiaiškinti netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir atitinkamai patikslinti deklaraciją (79.5 p.). Taip pat teisę perskaičiuoti neteisingai sumokėtas ar apskaičiuotas mokesčių sumas mokesčių administratoriui suteikta pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnį. Nurodė, kad VMI šiuo atveju yra tinkamas atsakovas, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos numato, jog mokesčių administratorius yra atsakingas už mokesčių administravimą, jis turi įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, šiuo atveju - VMI ir jos struktūriniai padaliniai.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad mokesčių administratorius neteisingai išaiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šio ginčo dalyką, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, todėl jis naikintinas. Pažymėjo, kad pareiškėjo Klaipėdos AVMI 2006-2007 m. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir Vilniaus AVMI 2008-2010 m. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos naikintinos tik toje dalyje, kiek tai susiję su mokesčio apskaičiavimu už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinio proceso tvarka iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A556-2781/2012.

Nurodo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl mokesčių administratoriui nėra pagrindo aiškintis Nekilnojamojo turto registro duomenų netikslumų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2781/2012 pripažino, jog žemės mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo klausimai, kurie susiję su tuo pačiu apmokestinimo objektu - sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra aktualūs, todėl nutarė siūlyti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Teigia, kad nurodyta administracinė byla yra susijusi su šia byla, t. y. nagrinėjami tie patys aktualūs žemės mokesčio administravimo klausimai, todėl yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Akcentuoja, kad yra netinkamas atsakovas pagal reikalavimą perskaičiuoti žemės mokestį už 2006-2010 m. laikotarpį už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes žemės mokesčio deklaracijas pagal pareiškėjo buveinės vietą formuoja Vilniaus AVMI, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad iš esmės analogiškus atsakovo argumentus kaip ir šioje byloje VMI nurodytus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 spalio 18 d. sprendime analogiškoje administracinėje byloje Nr.A438-2379/2012 atmetė, nurodydamas, kad pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo vertės dydžio, todėl, kai žemės mokestis apskaičiuotas remiantis neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, negalima teigti, kad tokiu būdu apskaičiuotas mokestis atitinka Žemės mokesčio įstatymo nustatytas sąlygas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-270/2009 yra pasisakęs dėl viešo registro duomenų, t. y. kad Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, jog į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, negali būti aiškinama taip, kad esant ginčui teisme dėl tikrosios žemės sklypo vertės, nustatytos remiantis teisės aktais, teismas turi remtis registro duomenimis, nes jie yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2781/2012 nutarė siūlyti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją savaime neliudija Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvadų neteisingumo. Pabrėžia, kad VMI nė karto neinformavo, jog neturi įgaliojimų spręsti prašyme nurodytų klausimų ir nepersiuntė prašymo teritoriniam mokesčių administratoriui, kaip tai įpareigoja daryti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, priešingai, iš gauto atsakymo į pareiškėjo prašymą (2012 m. sausio 20 d. raštas Nr.(18.29-31-l)-R-788) bei gauto atsiliepimo į skundą akivaizdžiai matyti, kad tokių prašymų sprendimas yra VMI kompetencijoje ir atsakovas juos sprendė, o tokius įgaliojimus jam suteikia Mokesčių administravimo įstatymo 145 ir 147 straipsniai. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, galima patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodytą įpareigojimą taip, kad pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti ir išspręsti iš esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsakovo apeliacinį skundą palaiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2012 m. sausio 20 d. rašto Nr.(18.29-31-l)-R-788, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą Nr.11/48.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visas aplinkybes, reikšmingas kilusiam ginčui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų materialinėms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į minėtas ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi VMI 2012 m. sausio 20 d. raštą Nr.(18.29-31-l)-R-788, sprendžia, kad skundžiamame akte nėra atsakovo valinio pobūdžio patvarkymų, kurie tiesiogiai įtakotų pareiškėjo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VMI su 2011 m. gruodžio 19 d. prašymu Nr. 11/48, kuriame prašė patikslinti UAB „Eskom“ apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijas už 2006-2010 m. bei grąžinti bendrovės permokėtas žemės mokesčio sumas (b. l. 33). Atsakovas VMI į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2012 m. sausio 20 d. raštu Nr.(18.29-31-l)-R-788, kuriame nurodė, jog VMI dėl pareiškėjo 2011 m. spalio 10 d. rašte Nr. 11/44 išdėstyto prašymo perskaičiuoti žemės mokestį už 2011 m. atsakė 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. (18.29-31-1)-R-10137, kuriame paaiškino, jog nėra juridinio pagrindo perskaičiuoti žemės mokestį. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 17 d. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, todėl kadangi pareiškėjo pateiktame prašyme keliamos tos pačios problemos kaip ir minėtame 2011 m. spalio 10 d. rašte Nr. 11/44, galutinį sprendimą dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo turėtų priimti teismas (b. l. 61). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio raštas šiuo atveju nelaikytinas individualiu aktu, nes juo nėra formuojamos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos. Šis aktas prašymą pateikusiam pareiškėjui nenustatė atitinkamų teisių ir pareigų bei pats savaime nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Minėtu raštu iš esmės tik nurodoma, jog klausimą dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo pareiškėjui spręs teismas.

Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog VMI 2012 m. sausio 20 d. raštas Nr.(18.29-31-l)-R-788 sukurtų, pakeistų ar panaikintų kokias nors pareiškėjo teises ar pareigas, ar kitu būdu paveiktų jo teisėtus interesus. Pareiškėjo reikalavimo panaikinti šį aktą tenkinimas iš esmės nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Dėl to pareiškėjo ginčijamas 2012 m. sausio 20 d. raštas Nr.(18.29-31-l)-R-788 negali sudaryti savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas šią administracinės bylos dalį turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VMI patikslinti bendrovės apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijas už 2006-2010 m. laikotarpį už pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančią 350325/504811 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažymėtina, kad remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių 56 punktu (redakcija, galiojusi UAB „Eskom“ prašymo ir ginčijamo VMI rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą, pateikti metu), žemės mokestį mokesčių mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) apskaičiuoja ir iki kalendorinių metų rugsėjo 15 dienos suformuoja deklaracijas mokesčių mokėtojų gyvenamosios vietos (buveinės) AVMI arba šių taisyklių 19.3 punkte nustatytais atvejais žemės sklypo buvimo vietos AVMI. Taigi žemės mokesčio deklaracijų formavimas ir žemės mokesčių apskaičiavimas buvo priskirtas teritorinio, o ne centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI patikslinti bendrovės apskaičiuoto žemės mokesčio deklaracijas už 2006-2010 m. negali būti tenkinamas.

Pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinio proceso tvarka iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A556-2781/2012 nėra, kadangi, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinės bylos Nr. A556-2781/2012 (nuo 2013 m. – bylos Nr. A556-827/2013) nagrinėjimas apeliacinio proceso tvarka yra užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu.

Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką dėl administraciniams teismams priskirtų bylų nagrinėjimo, nepagrįstai įpareigojo centrinį mokesčių administratorių atlikti jo kompetencijai nepriskirtus veiksmus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Eskom“ skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr.(18.29-31-l)-R-788 panaikinimo nutraukti.

Likusią pareiškėjo UAB „Eskom“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė