8f7d2996-6d2d-451a-b080-dae53ab24453 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.I-6-406/11 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01241-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)                                   KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2011 m. sausio 31 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovui Kybartų pataisos namams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2007 m. spalio 30 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. viso sumoje 3031,85 Lt taip pat delspinigius už pavėluotÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai nesumokėjo priklausančių priedų ir priemokų nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir dėl to susidarė 3031,85 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį praÅ¡o priteisti.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ .Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b.l.11-15). Atsakovas, mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir nesumokėdamas darbo užmokesčio dalies, kai priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo į Valstybės tarnybos įstatymu nustatytÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ , vadovavosi tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute įtvirtintomis nuostatomis.

Ä®statymas ar litas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valdžios institucijoms. Mano, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, pareiÅ¡kėjai mokant darbo užmokestį, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. PraÅ¡o atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ LR Vyriausybės, trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

PraÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ . Tuo atveju, jei teismas manys, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, praÅ¡o teismo remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį.PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl atsakovo byloje. PareiÅ¡kėjas A. M. teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo negautÄ darbo užmokesčio dalį.

Atsakovu byloje nurodo Kybartų pataisos namus. Tačiau atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės. PareiÅ¡kėjas A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra kilęs iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentacijos, keliamas ginčas yra ne iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, neteisėtumo, o iÅ¡ prieÅ¡taraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymo (jo dalies) vykdymo.

Todėl tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent konkrečios valstybės institucijos (darbdavio), kuris mokėjo jam darbo užmokestį, veiksmai. Be to, administracinių bylų teisenos įstatymas administracinių bylų teismingumo aspektu nereglamentuoja tokios teisinės situacijos, kai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo reikalavimai reiškiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todėl dėl nurodytų priežasčių atsakingu subjektu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareiškėjui yra Kybartų pataisos namai.

TokiÄ teisinę praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.L. praÅ¡ymÄ atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM).  Dėl praÅ¡ymo pagrįstumo. Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso Å¡alių nėra.

Teismui pateiktoje pažymoje apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjui A. M. buvo neiÅ¡mokėta 3029,18 Lt priskaičiuotų priedų ir priemokų prie darbo užmokesčio (b.l. 16). IÅ¡ atsakovo Kybartų pataisos namų pateiktos pažymos apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, jog Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje.

Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Å arkis v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kybartų pataisos namai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005. PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Pažymėtina, kad A. M. reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 4 d. (b.l. 10).

Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė taikyti senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies: A. M. priteistina 3029,18 Lt (b.l. 13-14, 16).Atsakovas praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, kadangi Å¡ių metų patvirtintame įstaigos biudžete nėra numatytos lėšos darbo nepriemokai sumokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaudamasis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti delspinigius.

Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokant darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Taigi reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsirasti bÅ«tinu elementu yra darbdavio kaltė. Ginčo atveju, teismui atidėjus sprendimo vykdymÄ , darbdavio kaltės nėra, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo nepagrįstas ir netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ atsakovo Kybartų pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ 3029,18 Lt darbo užmokesčio dalį, kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                          Gintaras Čekanauskas                                                           Â