Legislator Case Law & Legislation
8f7bdbd8-4979-4fa5-b984-17ecf3b440be AI generated

8f7bdbd8-4979-4fa5-b984-17ecf3b440be · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8f7bdbd8-4979-4fa5-b984-17ecf3b440be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas E. Maškevičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-417/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00224-2011-9Teisėja D. N.                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

8f7bdbd8-4979-4fa5-b984-17ecf3b440be · Klaipėdos apygardos teismas: Pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, jog Å¡iuo metu ji sužalotÄ ja akimi Å¡iek tiek mato, tas matomumas yra 10 procentų, mato ne tik Å¡viesÄ , bet skiria ir daiktų kontÅ«rus, nors tuo tarpu specialisto iÅ¡vadose nurodyta, jog nukentėjusiosios regėjimo aÅ¡trumas sužalotÄ ja akimi = 0. Taigi atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo R. V. manymu, reikia skirti teismo medicininę ekspertizę siekiant nustatyti nukentėjusiosios D. K. sveikatos sutrikdymo mastÄ , įpareigojant nukentėjusiÄ jÄ pateikti visus medicininius duomenis iÅ¡ visų gydymosi įstaigų, kuriose ji kreipėsi į okulistus po patirto eismo įvykio.Nuteistasis R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas E. Maškevičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-417/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00224-2011-9Teisėja D. N.                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,nuteistajam R.

V.,jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiajai D. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nuteistas15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, baudÄ sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetÄ , įmokos kodas 6801, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, b. k. 73000.Vadovaujantis BK 68 str.

R. V. vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. IÅ¡ R. V. D. K. naudai priteista 20 368 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad jis 2011 m. birželio 27 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas blaivus, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių kelyje, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodamas Å¡alutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai per sankryÅ¾Ä pagrindiniu keliu, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinės Å iaulių gatvės ir nepraleido pagrindine P. V. gatve važiavusios dviratininkės D.

K., su ja susidÅ«rė ir jai buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kiaurinė akies junginės žaizda, kraujo iÅ¡siliejimas į akį, kairio skruostikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, tai sukėlė D. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis R. V. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio bei kitų klausimų. Nurodo, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, jog dėl patirto sužalojimo iÅ¡ esmės pasikeitė nukentėjusiosios gyvenimo bÅ«das, sumažėjo bendravimo galimybės ir aktyvumas.

Eismo įvykio metu nebuvo vizualiai sužalotas nukentėjusiosios veidas, tai apribotų nukentėjusiosios galimybes pasirodyti vieÅ¡umoje ir bendrauti su kitais asmenimis, nukentėjusioji ir iki eismo įvykio dėl pensinio amžiaus negyveno aktyvaus gyvenimo, nes nedirbo, todėl dėl jos patirto sužalojimo nukentėjusiajai nereikėjo persikvalifikuoti, kad galėtų dirbti lengvesnio pobÅ«džio darbÄ , su artimaisiais, giminaičiais ir kaimynais nukentėjusioji ir toliau bendrauja kaip bendravo, patirtas sužalojimas neapribojo nukentėjusiosios judėjimo laisvės, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai nėra reikalinga papildoma priežiÅ«ra ar slauga, nukentėjusioji neturi iÅ¡laikomų ir prižiÅ«rimų asmenų, jai nereikėjo patirti sudėtingo gydymo.

Be to, nukentėjusioji dar iki eismo įvykio turėjo sveikatos sutrikimų, dėl senyvo amžiaus pasireiÅ¡kus akių kataraktai jai buvo reikalinga atlikti akių operacijas – keisti abiejų akių lęšiukus. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog jos matomumas sužalotÄ ja akimi yra 10 proc. Kaip pati nukentėjusioji yra pasakojusi, jai, esant senyvo amžiaus, dar iki eismo įvykio patirto sužalojimo buvo nusilpęs regėjimas, dėl to svarstė apie akių operacijos galimybę.Nuteistojo manymu, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iÅ¡ karto po veikos padarymo jis bandė suteikti nukentėjusiajai pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ .

Ne kartÄ lankė nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje ir jos namuose, siÅ«lė visokeriopÄ pagalbÄ â€“ nuvežti į bet kuriÄ jos pageidaujamÄ gydymo įstaigÄ Kretingoje, Klaipėdoje ar Kaune, prašė rinkti visus čekius už perkamus vaistus. Be to, buvo siÅ«loma apelianto mamos, kaip nemaÅ¾Ä darbinį staÅ¾Ä turinčios medicinos darbuotojos, pagalba tiek pačiai nukentėjusiajai, tiek ir jos ligotam tėvui. Apeliantas pažymi ir tai, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme savanoriÅ¡kai stengėsi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ bandė nukentėjusiajai pinigus duoti asmeniÅ¡kai, jai nesutikus – prašė jos duoti atsiskaitomosios sÄ skaitos rekvizitus, tačiau pastaroji atsisakė priimti dalinį žalos atlyginimÄ kaip pernelyg maÅ¾Ä sumÄ .

Ir todėl, apelianto teigimu, neradus kitokios galimybės, jis pervedė dalį žalos atlyginimo paÅ¡to perlaida. Didesnės sumos nepervedė vien dėl didelių tokios paÅ¡to atliekamos paslaugos kaÅ¡tų ir vis tikėdamasis, kad bent jau prasidėjus teismo procesui nukentėjusioji duos savo banko sÄ skaitos rekvizitus.Nuteistasis R. V. taip pat nurodo, jog jis yra Kauno kolegijos Sveikatos fakulteto 1-o kurso dieninio skyriaus studentas (studijos dar tęsis 2 metus), užsiėmimai mokymosi įstaigoje užtrunka visÄ dienÄ , dėl to turi labai ribotas galimybes laisvu nuo studijų metu užsidirbti pajamų, todėl Å¡iuo metu finansinės pagalbos turi praÅ¡yti iÅ¡ savo tėvų, nes ir už mokslÄ turi sumokėti apie 6000 Lt sumÄ per metus ir stipendijos negauna bei neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

Apeliantas R. V. atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu jį nuteisė pagal BK 281 str. 3 d., atsižvelgdamas į byloje pateiktÄ 2011-10-24 papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje buvo nustatyta, jog nukentėjusioji D. K. prarado 30 ir daugiau procentų darbingumo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Minėta specialisto iÅ¡vada buvo pagrįsta tuo metu specialistui pateiktais medicininiais dokumentais – D. K. asmens 2011-07-20 sveikatos istorijos kopija iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės. Vėliau byloje nukentėjusioji pateikė duomenis, jog dar kelis kartus gydėsi ir kitose gydymo įstaigose bei jau buvo atlikta akies operacija Kauno klinikinėje ligoninėje, jai taip pat buvo atliktos papildomos gydomosios procedÅ«ros sužalotosios akies bÅ«klei pagerinti.

Todėl, apelianto manymu, yra pagrindo manyti, jog minėtos procedÅ«ros ir operacija galėjo pagerinti sužalotosios akies bÅ«klę, o atitinkamai galėjo pasikeisti ir sveikatos sužalojimo mastas, atitinkamai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliantas pažymi, kad nors teismo iÅ¡kviestas teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus, parengęs specialisto iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, nurodė, jog pagal turimus medicininius D. K. dokumentus yra netikslinga skirti papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau nuteistasis mano, jog tokiai jo nuomonei įtakos galėjo turėti nepakankamas medicininių duomenų buvimas, nes nukentėjusioji gydėsi ir konsultavosi skirtingose gydymo įstaigose, todėl galbÅ«t teismui buvo pateikti ne visi jos medicininiai dokumentai, atspindintys tikrÄ jÄ nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę.

Pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, jog Å¡iuo metu ji sužalotÄ ja akimi Å¡iek tiek mato, tas matomumas yra 10 procentų, mato ne tik Å¡viesÄ , bet skiria ir daiktų kontÅ«rus, nors tuo tarpu specialisto iÅ¡vadose nurodyta, jog nukentėjusiosios regėjimo aÅ¡trumas sužalotÄ ja akimi = 0. Taigi atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo R. V. manymu, reikia skirti teismo medicininę ekspertizę siekiant nustatyti nukentėjusiosios D. K. sveikatos sutrikdymo mastÄ , įpareigojant nukentėjusiÄ jÄ pateikti visus medicininius duomenis iÅ¡ visų gydymosi įstaigų, kuriose ji kreipėsi į okulistus po patirto eismo įvykio.Nuteistasis R.

V. nurodo, baudžiamasis įstatymas įsakmiai nenumato teismo pareigos atimti iÅ¡ nuteistojo specialiÄ jÄ teisę, tai yra teismo teisė. Todėl mano, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis, gyvendamas Kartenoje pas tėvus, studijuoja Kaune, todėl transporto priemonė yra bÅ«tina vykti iÅ¡ tėvų į studijas bei grįžti namo. Taip pat pažymi, jog po Å¡io įvykio nėra padaręs daugiau jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (iÅ¡skyras gesintuvo neturėjimÄ ).

Tad mano, jog toks teismo sprendimas uždrausti naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti kelių transporto priemonę – yra nepagrįstas ir perteklinis, o bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus Å¡io draudimo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad jam teismo skirta bausmė yra artima bausmės minimumui, net jeigu ir apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytÄ draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, bÅ«tų pagrindas trumpinti uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise iki minimumo.Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė ir nukentėjusioji praÅ¡o jį atmesti.Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad priteistoji suma neturtinei D. K. patirtai žalai neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams ir Å¡ių motyvų apelianto skundo argumentai nepaneigia.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad po įvykio nukentėjusioji gydėsi ne tik ligoninėje, tačiau ir namuose. Per visÄ gydymosi laikotarpį jai buvo atliktos dvi akies operacijos, du kartus buvo atliekama lazerciklofotokoaguliacija, nustatyta medikų, kad regėjimo aÅ¡trumas kaire akimi lygus nuliui, regėjimo prognozė kaire akimi bloga, medikų rekomenduojama tęsti antiglaukominį gydymÄ .

Eismo įvykio metu ji patyrė ir galvos bei veido sumuÅ¡imus, kairio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ . Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji visÄ laikÄ kentė skausmus, aukÅ¡tÄ akispÅ«dį bei nuolat skauda akis, dėl to vartoja vaistus nuo skausmo. Po įvykio D. K. liko psichologinių pasekmių, jos teigimu, ji iki pat Å¡iol nežino, kas jos laukia ateityje, pagal gydytojų prognozes ji negalės visiÅ¡kai pasveikti, o esant silpnai vienai akiai, silps ir kitos regėjimo aÅ¡trumas.

Be to, dėl patirtų sužalojimų iÅ¡ esmės pasikeitė jos gyvenimo bÅ«das, sumažėjo bendravimo galimybės, aktyvumas. Taip pat įvertino ir tai, nuteistasis autoįvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, kad R. V. nedirba, mokosi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir dirbti galintis asmuo. Tuo tarpu nukentėjusioji yra pensininkė, gaunanti 850 litų dydžio pensijÄ , turi nekilnojamojo turto.Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, į kurias apylinkės teismas atsižvelgė, nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydį, sutinka su paminėtÄ ja pirmosios instancijos teismo pozicija ir mano, kad priteistojo 20 368 Lt suma D.

K. neturtinei žalai atlyginti neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratÄ ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Tačiau CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.D. K. autoįvykio metu, kurio kaltininku skundžiamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas nuteistasis R. V., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad dėl galvos sumuÅ¡imo su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kiaurinės akies junginės žaizdos, kraujo iÅ¡siliejimas į akį, lūžus kairiajam skruostikauliui, esant galvos smegenų sukrėtimui, nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie realiai vargu ar gali bÅ«ti kompensuojami pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Tačiau žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma labiau nukentėjusiajam asmeniui atlyginti patirtÄ jÄ Å¾alÄ , tačiau jokiu bÅ«du nesudaryti sÄ lygų nukentėjusiajam praturtėti. Tačiau vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ už nusikaltimu numatyto BK 281 str. 3 d. padarytÄ jÄ neturtinę žalÄ priteisiama apie 50 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Apeliantas pateiktame skunde didelį dėmesį skiria nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klei iki 2011 m. birželio 27 d. patirtų sužalojimų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant D. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jokie ankstesni susirgimai iki padarytųjų sužalojimų įvykio dienÄ nebuvo įtraukti į sužalojimų sÄ raÅ¡Ä . Sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė 2011 m. birželio 27 d., apie 20.00 val. autoįvykio metu patirti sužalojimai. Tuo tarpu apelianto vertinimas, kad D.

K. nebuvo sužalotas veidas, todėl negalima manyti, kad nepasikeitė josios gyvenimas, savijauta, nėra teisinio pagrindo. Å iuo atveju subjektyvus apelianto deklaravimas apie nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, kad ji tariamai nepasikeitė, vertintina tik kaip pasirinkta gynybos pozicija. Vargu ar nuteistasis objektyviai gali įvertinti tikruosius nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimus ir neigiamus patyrimus.Tai, kad nukentėjusioji galbÅ«t ir ne itin aktyviai bendravo su nuteistuoju po patirtų sužalojimų, kaip teigia apeliantas, atsisakė jo motinos pagalbos, neėmė siÅ«lomų pinigų, nepasakė atsiskaitomosios sÄ skaitos rekvizitų, Å¡iuo atveju nemenkina apelianto atsakomybės ar pareigos atlyginti patirtÄ jÄ Å¾alÄ .Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentÄ dėl jo asmeninių aplinkybių, interesų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos apylinkės teismo sprendžiant klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Todėl pakartotinai teisėjų kolegija jų nevertina. Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam ar juolab teismui. Žalos atlyginimas – besÄ lyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetas kitų nuteistojo poreikių tenkinimo kontekste. Pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias sÄ lygas nuteistajam, pažymėtina, jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Todėl Å¡iuo atveju tik paties nuteistojo rÅ«pestis ir net pareiga gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant bent finansiÅ¡kai kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ moralinę (neturtinę) žalÄ .Nuteistasis R. V. pateiktame apeliaciniame skunde taip pat abejoja, ar tinkamai buvo nustatytas D. K. padarytos sveikatos sužalojimo mastas.Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1430/11 (03) konstatuota, kad D. K. buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kiaurinė akies junginės žaizda, kraujo iÅ¡siliejimas į akį, kairio skruostikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 46–47).

Papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pG 103/11(03) nustatyta, kad dėl 2011-06-27 eismo įvykio metu patirto kiaurinio kairės akies sužalojimo D. K. prarado 30 ir daugiau procentų bendrojo darbingumo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 49–50).Abejoti Å¡iomis specialistų iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad abejonių dėl specialistų iÅ¡vadų pagrįstumo apeliantas nereiÅ¡kė ir teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinimu, tačiau nesutiko su civilinio ieÅ¡kinio dydžiu.

Objektyvių duomenų, kodėl reiktų abejoti byloje esančiomis specialisto iÅ¡vadomis, teisėjų kolegija nenustatė. Kaip matyti, abejonių dėl specialistų iÅ¡vadų patikimumo nekilo ir apylinkės teismui iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjusiam Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Tad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad specialisto iÅ¡vados sudarytos neatsižvelgus į visus D. K. medicininius duomenis ir tai galėjo nulemti netikslų sveikatos sužalojimo masto nustatymÄ .Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, R. V. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimÄ , t. y. nubaustas už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalotas žmogus (b. l. 77, 80-81). Nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sužalota žmogaus sveikata – viena iÅ¡ labiausiai saugomų asmens vertybių ir neretai itin sunkiai grÄ Å¾inamų. Todėl apylinkės teismo sprendimas taikyti BK 68 str. nuostatas apeliantui R.

V. yra ne tik teisėtas ir pagrįstas, tačiau ir buvo bÅ«tinas siekiant visiÅ¡kai įgyvendinti bausmės tikslus. Tuo tarpu nustatytas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis Å¡ia teise terminas vertintinas kaip optimalus siekiant paveikti, kad nuteistasis preciziÅ¡kai laikytųsi KET reikalavimų, nes, kaip minėta, jis antrÄ kart yra pripažįstamas kaltu dėl sukelto autoįvykio.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo R. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                              Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                                            Linas Pauliukėnas                                                                                              Remigijus PreikÅ¡aitis