8f7b120f-e772-4a16-89de-2e1b65545757 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

    Civilinė byla Nr. 2-2851-772/2012 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01996-2012-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 76.4.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2012 m. spalio 10 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, protokoluojant sekretorei Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieškovei L.

M. ir jos atstovui advokatui A. Račkauskui, atsakovui Ž. Å ., Institucijos atstovui A. B., nedalyvaujant bendraieÅ¡koviui Å . M., apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. Å . dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendraieÅ¡kovio Å . M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo jam priteisimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ byloje, Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (Å VTAS). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sÅ«nų Å arÅ«nÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini).

SÅ«nus jai gimė nesant santuokoje, todėl jo pavardė gimimo liudijime buvo įraÅ¡yta pagal jos pavardę. Grafoje tėvas, Ä®raÅ¡ytas tik vardas – Ž., o pavardė ir asmens kodas nenurodyti ir neįraÅ¡yti visai. Vardas ir tautybė nurodyti tikrojo tėvo, nes sÅ«naus Å . M. biologinis tėvas yra Ž. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovas gera valia nenori pripažinti tėvystės, todėl jÄ turėtų nustatyti teismas.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu Ž. Å . susipažino ir pradėjo draugauti 1994 m. pavasarį. 1995 m. liepos mėnesį ji pasijuto esanti nėščia, dėl to kartu su atsakovu iÅ¡sinuomavo butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pradėjo gyventi kartu.

Gimus sÅ«nui Å . spalio mėnesį, jis jį pripažino kaip savo vaikÄ . Lankė ieÅ¡kovę ligoninėje tiek esant nėščiai, tiek po vaiko gimimo. Po vaiko gimimo, dėl gimdymo traumos vaikui, ieÅ¡kovė su juo gulėjo visÄ mėnesį vaikų ligoninėje, tai atsakovas ieÅ¡kovę su vaiku ligoninėje lankydavo kiekvienÄ vakarÄ . IÅ¡ ligoninės su vaiku ieÅ¡kovę parsivežė taip pat pats atsakovas su savo mama. Gimus sÅ«nui atsakovas visiems savo draugams ir giminaičiams girdavosi ir sakydavo, kad tai jo sÅ«nus.

Tačiau oficialiai tėvystės pripažinti nenorėjo dėl ieÅ¡kovei nežinomų priežasčių.Tačiau ieÅ¡kovė ir toliau gyveno kartu su juo, vedė bendrÄ Å«kį, nes atsakovas tuo metu dirbo, o ieÅ¡kovė augino jų bendrÄ vaikÄ . 1996 m. pavasarį ( gegužės mėn. ) ieÅ¡kovė vėl pasijuto esanti nėščia, tačiau vis tiek nutarė gimdyti, nors atsakovas vis dažniau iÅ¡gėrinėdavo ir jie dėl to dažnai pykdavosi. Esant nėščiai, laukiantis antro vaiko, atsakovas ieÅ¡kovę net buvo sumušęs. 1997-02-16 ieÅ¡kovė pagimdė dvynukus L. ir K..

Tačiau dėl atsakovo netinkamo elgesio ir agresyvaus charakterio vaikų į namus po gimdymo parsivežti negalėjo. Todėl vaikai buvo apgyvendinti vaikų namuose „Mažoji bendruomenė“ kur augo iki 2 - jų metų amžiaus. Po pokalbio Å VTAS atsakovas L. ir K. tėvystę pripažino ir davė jiems savo pavardes. Su vyresniuoju sÅ«numi Å . ir atsakovu ieÅ¡kovė tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas niekur nedirbo, dažnai gerdavo, triukÅ¡maudavo namuose, Å¡meiždavo ieÅ¡kovę ir koneveikdavo vaikų akivaizdoje, grasindavo susidorojimu, smurtÄ pastoviai pradėjo naudoti ne tik prieÅ¡ ieÅ¡kovę, bet ir prieÅ¡ vaikus, buvo sumušęs sÅ«nų L., jo vos taip pat nenuskandino inde su vandeniu.

Todėl dėl tokio atsakovo elgesio ieÅ¡kovė nebegalėjo gyventi kartu ir iÅ¡sikėlė gyventi pas savo mamÄ . Vėliau mama ieÅ¡kovei su vaikais nupirko ir padovanojo bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini).Kadangi atsakovas savo vaikų ieÅ¡kovei iÅ¡laikyti nepadėjo nuo pat gimimo, ieÅ¡kovė 2001-04-17 prisiteisė iÅ¡laikymÄ vaikams L. ir K. iÅ¡ atsakovo, nes Å¡iems vaikams atsakovas buvo pripažinęs tėvystę. Tačiau ir priteisus iÅ¡laikymÄ , vaikus atsakovas iÅ¡laikyti vengė.

Jo įsiskolinimas 2012-03-01 dienai dėl L. ir K. iÅ¡laikymo yra 35 436,00 Lt.Nuo 2001 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas visiÅ¡kai nebelanko savo vaikų, tame tarpe ir sÅ«naus Å .. Å iuo metu su vaiko tėvu jokių ryÅ¡ių ieÅ¡kovė nepalaiko, nes tiek ji, tiek vaikai jo bijo. Kadangi atsakovas sÅ«numi nesirÅ«pina, nepadeda materialiai iÅ¡laikyti jo nuo 2001 m., todėl nutarė prisiteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui Å ., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo tėvo Ž. Å .Tačiau tam reikia nustatyti tėvystę.

Atsakovas raÅ¡yti teismui pareiÅ¡kimÄ , dėl tėvystės pripažinimo, kaip numatyta LR CK 3.145 str. 1 d., atsisako, todėl vadovaudamasi LR CK 3.147 str. 2 d. ieÅ¡kovė praÅ¡ys teismo pripažinti Ž. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o Å . pripažinti Ž. Å . sÅ«numi. Tuo tikslu praÅ¡ys teismo paskirti DNR ekspertizę kaip pagrindÄ tėvystei nustatyti.Kad Ž. Å . yra sÅ«naus Å . tėvas, įrodinės byloje pateiktais dokumentais, savo parodymais, kitų liudytojų parodymais, kuriuos į teismÄ , esant reikalui, atsives pati.Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.167 str. 2 d. praÅ¡ys teismo sÅ«nui Å . palikti M. pavardę.Vadovaudamasis LR CK 3.147 str. 3 d. teismas iÅ¡siųs sprendimÄ Å iaulių m.

CMS įregistruoti tėvystės nustatymÄ . Tuomet nebesutaps duomenys vaiko gimimo liudijime ir vaiko gimimo įraÅ¡e Å iaulių m. CMS, ir tai turės teisinių pasekmių ateityje ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui Å . Todėl, praÅ¡ys teismo, kad jis savo sprendime įpareigotų Å iaulių m. CMS iÅ¡duoti Å . M. naujÄ gimimo liudijimÄ , kurio grafoje ,,TĖVAS“ įraÅ¡ytų Ž. Å ., kaip numatyta LR CK 3.294 - 3.295 str. str.Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.169 str. 2 d, praÅ¡ys, kad teismas sÅ«naus Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytu pagal ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsakovas juo nesirÅ«pina, o ieÅ¡kovė, kaip motina augina, prižiÅ«ri, auklėja, leidžia į mokyklÄ sÅ«nų Å arÅ«nÄ , todėl, siekiant apsaugoti vaiko interesus, turėtų bÅ«ti nustatyta sÅ«naus Å . gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove. Atsakovas gali nekliudomai bendrauti su sÅ«numi Å . ir dalyvauti jo auklėjime, jei nedarys žalingos įtakos vaikui savo amoraliu elgesiu.Atsakovas Ž. Å . nepadeda materialiai iÅ¡laikyti sÅ«naus Å . nuo 2001 m. Å iuo metu ieÅ¡kovė yra dirbanti, tačiau gauna minimalų atlyginimÄ .

Vaikus iÅ¡laiko iÅ¡ jiems skirtų socialinių paÅ¡alpų ir savo atlyginimo. Kitų pajamų ar santaupų, turto (iÅ¡skyrus mamos dovanotÄ bendrabutį) neturi, vaikus jai iÅ¡laikyti padeda ir jos mama.Vaiko Å . iÅ¡laikymui per mėnesį ji iÅ¡leidžia apie 720 Lt. SÅ«nus yra 16 m. amžiaus, yra augantis ir bręstantis jaunuolis. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje. Mokymo priemonėms (internetas, telefonas, pratybos sÄ siuviniai, kopijavimas ir t. t.) į mėnesį reikia 105 Lt. Maistui papildomai iÅ¡leidžia - 150 Lt, nes sÅ«nus mokykloje gauna nemokamus pietÅ«s. Aprangai iÅ¡leidžia -100 Lt, bÅ«sto iÅ¡laidoms - 200 Lt, vitaminams, vaistams vaikui iÅ¡leidžia - 70 Lt, poilsiui, laisvalaikiui, bokso treniruotėms - 70 Lt, higienos priemonėms - 25 Lt.Atsakovas vaiko neremia ir auginti jo nepadeda.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir ieÅ¡kovės turtinę padėtį, vadovaudamasi LR CK 3.194 str. 1 d. ir 3.196 str. 1 d. teismo praÅ¡ys priteisti iÅ¡ Ž. Å . sÅ«nui Å . iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės nuo 2012-01-01 dienos.Vadovaudamasi LR CK 3.146 - 3.148 str., 3.167 str. 2 d., 3.169 str. 2 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. l d., 3.200 str., 3.293 - 3.295 str., LR CPK 30 str. 4 d., 135 str., 136 str., 387 - 389 str., 392 str., ieÅ¡kovė teismo prašė:1.

Skirti DNR ekspertizę, patvirtinančiÄ ar paneigiančiÄ Å½. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinę tėvystę Å . M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.2. Esam teigiamoms ekspertizės iÅ¡vadoms, pripažinti, kad Ž. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) yra Å . M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o Å . M. yra Ž. Å . sÅ«nus.3. Nustačius tėvystę, sÅ«nui palikti M. (jo pasirinktÄ ) pavardę ir įpareigoti Å iaulių m. CMS Å .

M. gimimo liudijimo grafoje ,,TĖVAS“ įraÅ¡yti -Ž. Å .4. Nepilnamečio sÅ«naus Å . M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove L. M., a.k. (duomenys neskelbtini)5. Priteisti iÅ¡ Ž. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), sÅ«naus Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės (vadovaujantis LR CK 3.208 str. iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ).6.

Nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas įpareigoti uzufrukto teisėmis tvarkyti L. M.7. Visas bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. S.IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovas pateikė į bylÄ atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos motyvus. Su IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutinku iÅ¡ dalies. Pripažįstu, kad aÅ¡ esu Å . M. tėvas, todėl neprieÅ¡tarauju, kad Å . M. gimimo akto įraÅ¡e grafoje „tėvas“ būčiau įraÅ¡ytas aÅ¡.

Sutinku, kad nepilnamečio sūnaus Š. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir ji būtų paskirta Š. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Tačiau nesutinku su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš manęs nepilnamečio sūnaus Š. M. išlaikymui 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas.Dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Ieškovės paskyrimo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.Nuo pat sūnaus Š.

M. gimimo pripažinau, kad jis yra mano sÅ«nus, rÅ«pinausi juo. Vaiko gimimo akto įraÅ¡e grafoje „tėvas“ nebuvo įraÅ¡yti mano duomenys ne todėl, kad aÅ¡ to vengiau ar nenorėjau. Tokį sprendimÄ buvo priėmusi ieÅ¡kovė, kadangi tokiu bÅ«du ji įgijo teisę gauti didesnes socialines iÅ¡mokas.Å . M. gyvena su ieÅ¡kove, todėl neprieÅ¡tarauju, kad jo gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove.Kadangi nepilnametis sÅ«nus Å . M. faktiÅ¡kai gyvena su ieÅ¡kove, todėl neprieÅ¡tarauju, kad ji bÅ«tų paskirta nepilnamečio sÅ«naus Å .

M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo.Nesutinku su ieškovės prašomu priteisti nepilnamečiam sūnui Š. M. išlaikymo dydžiu.LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis šių kriterijų neatitinka. Mano turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo.

AÅ¡ neturiu jokio nekilnojamojo turto. AÅ¡ esu neįgalus, man nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Mano gaunamos pajamos yra 350 Lt dydžio socialinė paÅ¡alpa. Dėl savo ligos aÅ¡ negaliu dirbti jokio fizinio darbo. 2011-10-13 IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, jog aÅ¡ negaliu dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg., dirbti darbÄ su priverstiniais liemens palenkimais. Dėl to aÅ¡ net ir bÅ«damas iÅ¡ dalies darbingu, negaliu susirasti darbo bei gauti pajamų, iÅ¡ kurių galėčiau iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Mane remia artimieji giminaičiai, pas kuriuos aÅ¡ gyvenu, t.y. jie apmoka visas man tenkančias bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad mano turtinė padėtis neleidžia teikti tokio dydžio iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui Å . M., kokio praÅ¡o ieÅ¡kovė.LR CPK 178 straipsnis numato pareigÄ Å¡alims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau ieÅ¡kovė tos pareigos neįvykdė. IeÅ¡kinyje ji nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį iÅ¡leidžia 720 Lt, tačiau nepateikia duomenų, kad ji tokiÄ sumÄ iÅ¡leidžia vaiko poreikiams, nurodo, kad gauna menkas pajamas, todėl akivaizdu, kad vaiko iÅ¡laikymui ji negali skirti 720 Lt dydžio sumos kas mėnesį.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos faktinės aplinkybės apie mano netinkamÄ , žiaurų elgesį su ja bei nepilnamečiais vaikais yra iÅ¡galvotos, neatitinkančios tikrovės, mane Å¡meižia ir žeidžia.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tai turi Å¡ioje byloje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl Å¡ios priežasties aÅ¡ svarstau galimybę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl Å¡meižimo ir įžeidimo.Manau, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ , skirtÄ nepilnamečiam sÅ«nui Å . M.. LR CK 3.161 straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtÄ , o tėvai - į vaikų turtÄ .

Nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ nepilnametis gali įgyti įvairiais bÅ«dais, tame tarpe ir gauti kaip iÅ¡laikymÄ . LR CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas bendras principas - vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirti. Vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas įpareigoja iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ tėvų (tėvo ar motinos), nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, priteisti asmeniÅ¡kai vaikui, o ne uzufruktoriui, turto administratoriui. Tėvai tvarko vaikų turtÄ uzufrukto teise. Å ios teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl amžiaus ir su juo susijusio veiksnumo apribojimo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų.

Vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas įtvirtintas teisės normose, įpareigoja teismÄ iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ tėvų (tėvo ar motinos), nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, priteisti asmeniÅ¡kai vaikui, o ne uzufruktoriui, turto administratoriui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikui yra nustatyta globa (rÅ«pyba) ir iÅ¡laikymas iÅ¡ieÅ¡komas globėjui (rÅ«pintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).Be to, LR CPK 38 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigÄ Ä¯traukti į bylÄ nepilnametį nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų atitinkamai viena iÅ¡ Å¡alių ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu.

LR CPK 266 str. draudžia teismui spręsti dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, Å¡ios proceso įstatymo nuostatos pažeidimas yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė yra netinkamas ieÅ¡kovas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui Å . M. priteisimo ir ieÅ¡kinys jos atžvilgiu yra atmestinas, kaip pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo.Todėl, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, praÅ¡ome ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui Å .

M. atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Institucija pateikė į bylÄ preliminariÄ iÅ¡vadÄ nurodydama Å¡iuos motyvus.Vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažino su ieÅ¡kovės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kiniu atsakovui Ž. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir visais pridedamais dokumentais dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad su atsakovu susipažino 1994 metais.

IeÅ¡kovės teigimu ji su atsakovu gyveno kartu vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei gimė sÅ«nus Å . M. Gimus sÅ«nui atsakovas tėvystės neįteisino. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas vaiku nesidomi, iÅ¡laikymo neteikia.IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas yra Å . M. tėvas. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ Å . M. periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 litų iki sÅ«naus pilnametystės. Taip pat ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti Å .

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja.Atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, į vaiko interesų pirmumÄ , Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tikslinga pripažinti Å . M., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame 1995-10-31 Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡Ä , kad Ž. Å . yra Å . M. tėvas, o esant ginčui tikslinga paskirti DNR ekspertizę.Taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų pirmumÄ , į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti Å .

M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina L. M.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iÅ¡ tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra tinkamo iÅ¡laikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko iÅ¡laikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), Å¡ių kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra tęstinio pobÅ«džio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatÄ kad vaiko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri Å¡iuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui Å . M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės. KlausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio praÅ¡ytume spręsti teismo posėdžio metu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, Skyriaus atstovas pateiks patikslintÄ Å¾odinę iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu po įrodymų iÅ¡tyrimo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas nurodė, kad atsisako vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, tai yra dėl tėvystės pripažinimo, kadangi atsakovas 2012-08-28 pripažino savo tėvystė bendraieÅ¡koviui Å .

M., todėl dėl šio reikalavimo tarp šalių ginčo neliko. Papildomai pakartojo ieškinio motyvus dėl likusių reikalavimų ir prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tačiau nesutinka dėl prašo priteisti išlaikymo dydžio, kadangi šiuo metu tokių pajamų neturi. Be to teigė, kad šiuo metu sūnaus išlaikymui reikalingas dydis turi būti mažesnis.

Teigė, kad artimiausiu metu medikai įvertins jo sveikatos būklę ir manytina, jog jam bus nustatyta jau didesnis neįgalumas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu jam padeda motina ir brolis, kuris dirba Lietuvoje. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Teismas 2012-05-21 priėmė byloje nutartį ir pakeitė ieškovės L.

M. procesinę padėtį, pripažindamas bendraieškoviu Š. M. ieškinio dalyje dėl jam reikalingo išlaikymo, o ieškove pripažinta bendraieškovio įstatymine atstove.    Ieškovės ir bendraieškovio ieškinys tenkintinas visiškai.             Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė L. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Š., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas Ž. Š., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (b.l. 6).

CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako nuo ieÅ¡kinio. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. Å . įregistravo save vaiko Å . M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu administracine tvarka. Tai patvirtina Å . M. gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ padarytas įraÅ¡as – Ž. Å . (b.l. 75). Dėl paminėto teismas priima ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo reikalavimo nustatyti tėvystę, nes atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡am interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių (CPK 42 str. 2 d.).

Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad Š. M. yra Ž. Š. ir L. M. sūnus (b.l. 75). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (b.l.4). L. M. šiuo metu dirba ir gauna nedidelį darbo užmokestį (b.l. 13). Atstovei ir jos vaikams, tame tarpe ir sūnui Š. M., atsižvelgiant į šeimos pajamas yra mokoma socialinė pašalpa ir išmokos vaikams (b.l.12). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (b.l.30).

Å iuo metu atsakovas yra tik iÅ¡ dalies darbingas (b.l.31-32,36). Atsižvelgiant į paminėtÄ , atsakovui taip pat yra mokoma socialinė paÅ¡alpa (b.l.35). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo metu dar nėra pasiruošęs sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti jo praÅ¡omo iÅ¡mokos dydžio ar teikti kitÄ jam reikalingÄ paramÄ . Tačiau L. M. teigimu ji norėtų, kad sÅ«nus ne tik sėkmingai mokytųsi progimnazijoje, bet ir toliau mokytųsi. Nors bendraieÅ¡kovio motina Å¡iuo metu dirba ir gauna atlyginimÄ , bei iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės, tačiau Å¡iuo metu ji viena jau negali sudaryti sÅ«nui reikalingų normalių sÄ lygų vystymuisi ir mokymuisi.

Atsakovas kol kas geranoriÅ¡kai sÅ«nui ir kitiems vaikams reikalingo iÅ¡laikymo neteikė ir neteikia (b.l.11). Dėl to teismas, atsižvelgdamas į bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, daro iÅ¡vadÄ , kad abu tėvai privalo sÅ«naus iÅ¡laikymui teikti jam reikalingÄ paramÄ kiekvienÄ mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigÄ dėl sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡mokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad bendraieÅ¡kovis bÅ«tų garantuotas, jog tokia bÅ«tina parama jam bus teikiama.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgÄ â€œ, pažymėjo, kad vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį ir formÄ . Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui) bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti.Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ vaiko teisę bÅ«ti pakankamai aprÅ«pintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusiÅ¡kÄ fiziologinį vystymÄ si (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis).

Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, iÅ¡laikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parÄ , jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dienÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi iÅ¡laidų piniginių kompensacijų dydžius. Å iuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi iÅ¡laidų normÄ 15-20 litų per parÄ . AnalogiÅ¡kai tokias pat maitinimo iÅ¡laidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems Å¡eimose. Todėl tenkintinas bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymas dėl jam reikalingų iÅ¡laidų maistui įsigyti.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dienÄ . Tokiu bÅ«du kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniÅ¡kai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realÅ«s minimalÅ«s poreikiai.Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigÄ sudaryti materialines sÄ lygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymÄ si pagal ugdymo programÄ , vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Å vietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgtina ir į iÅ¡laidas, kurios yra bÅ«tinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo iÅ¡laidoms padengti. VaikÄ reikalinga aprÅ«pinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raÅ¡tinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatÅ«ra ir priemonėmis. KiekvienÄ Ä¯gytÄ prekę ar iÅ¡leistÄ litÄ vaiko Å¡iems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios iÅ¡laidos patiriamos rudenį, ruoÅ¡iantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sÄ siuvinius, sportinę aprangÄ ir kt., o vėliau Å¡ios iÅ¡laidos sumažėja, tačiau iÅ¡lieka pastoviomis.

Dėl to tenkintinas bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymas dėl jam reikalingų iÅ¡laidų mokymo priemonėms įsigyti. Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tina sudaryti vaikui materialines sÄ lygas visapusiÅ¡kai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panaÅ¡iai.

Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi bÅ«ti skiriama papildomų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į Å¡iuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas iÅ¡laidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamÄ bendrÄ iÅ¡laikymo sumÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bet ir bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

Vaikai yra neatsparÅ«s perÅ¡alimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų iÅ¡raÅ¡yti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymas ir Å¡ioje dalyje, tačiau iÅ¡ dalies, kadangi nepateikta pakankamai įrodymų, susijusių su Å¡iomis iÅ¡laidomis. Vaikų poreikis turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis).

Å iÄ teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko bÅ«stas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, garbę ir orumÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimÄ .

Vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrinti turi bÅ«ti skiriama tiek lėšų, kad vaikui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti atskirÄ kambarį, bÅ«stas turėtų komunalinius patogumus. IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimu, sudaro: iÅ¡laidos bÅ«sto priežiÅ«rai, remontui, Å¡ildymui, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Å ioje dalyje bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes nepateikta teismui pakankamai įrodymų, susijusių su jam tenkančiÄ Å¡ių iÅ¡laidų dalimi.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo. IÅ¡laidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangÄ , atitinkančiÄ vaiko Å«gį ir dydį. Pažymėtina, kad rÅ«bai bei avalynė vaikams yra perkami iÅ¡ suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje. Tėvų pareiga rÅ«pintis vaikais, auklėti juos ir iÅ¡laikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės iÅ¡nyksta tėvams teisinė pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymas priteisiamas ir iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka.

Atsakovas Å¡iuo metu neteikia sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia bÅ«tina (b.l. 27-29). Nors teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus dėl bendraieÅ¡kovio ieÅ¡kinio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju iÅ¡mokos dydis sÅ«nui turėtų bÅ«ti tik po 200 Lt kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau konstatuotina, jog toks atsakovo siÅ«lymas leidžia užtikrinti tik iÅ¡ dalies bendraieÅ¡kovio poreikius, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius bei Å¡alių (tėvų) turtinę padėtį.

Tačiau individualÅ«s vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

L. M. ir atsakovo Ž. Å . sÅ«nus Å arÅ«nas Å¡iuo metu yra jaunuolis, baigė progimnazijÄ , mokosi toliau ir siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruoÅ¡iamas savarankiÅ¡kam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi bÅ«ti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Taip pat vaikinui mokantis toliau gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų bÅ«ti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra jų teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, jog tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti savo esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku.

PrieÅ¡ingu atveju, tėvams ar vienam iÅ¡ jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iÅ¡ tėvų. BendraieÅ¡kovio motina ne tik pagal iÅ¡galęs materialiai remia savo vaikÄ , bet ir siekia sudaryti jam geras sÄ lygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ , nes jo pradinis siÅ«lymas dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydžio, tai yra 200 Lt, Å¡iandien jau bÅ«tų aiÅ¡kiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) tokio amžiaus vaiko poreikių.

Vertinant tokiÄ padėtį, kuomet motinos parama vaiko iÅ¡laikymui yra aiÅ¡kiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks Å¡io pažeidimo tęstinis pobÅ«dis negali bÅ«ti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiÅ¡kai svarbus nuolatinis poreikis bÅ«ti iÅ¡laikomam, sÄ lygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus iÅ¡laikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad iÅ¡laikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugÄ , atsiranda bÅ«tinumas priteisti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ spręsti dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Å ioje byloje toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas vaikui. Teismas sutinka su Å VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijÄ (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis sudarymÄ , pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad iÅ¡laikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visÄ iÅ¡laikymÄ vaikui ir tokį iÅ¡laikymÄ tinkamai panaudoti.

CK 3.192 str. 2 d. numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina iÅ¡vada, kad bendraieÅ¡kovio ir jo atstovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo trijų Å¡imtų litų mėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimÄ , jog sÅ«nui jo galimai teikiamas iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti 200,00 Lt per mėnesį.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymÄ , privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnamečiam sÅ«nui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , kuomet dar dirbo, o ne siekti, kad jo sÅ«naus iÅ¡laikymo naÅ¡ta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas mano, jog atsakovui nustatytas darbingumas objektyviai leidžia priteisti šį Å¡alių iÅ¡ dalies suderintÄ iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tinas sudarant normalias sÄ lygas vaiko vystymuisi.

Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės iš vis dirbti teismui nepateikė. Todėl pripažintina, kad toks teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas bendraieškoviui, beviltiškai nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę (b.l.31). Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu.

Tai reiÅ¡kia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimÄ Å¡alies teisės sistemoje. Ä® tai atsižvelgtina taikant ir aiÅ¡kinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu iÅ¡laikymas priteisiamas bendraieÅ¡koviui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Tuo pačiu bendraieÅ¡kovio įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti sÅ«naus Å . M. iÅ¡laikymui tėvo Ž. Å . mokomas periodines iÅ¡mokas ( CK 3. 190 str.).Taip pat teismas laiko, kad nėra bÅ«tina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, todėl darytina iÅ¡vada, jog reikalinga nustatyti tik bendrÄ vaiko iÅ¡laikymui skiriamų iÅ¡laidų dydį per mėnesį. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, susijusius su iÅ¡laidomis vaiko iÅ¡laikymui, tenkintinas bendraieÅ¡kovio praÅ¡ymas ir jam iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymui priteistina po 300 Lt periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3. 200 str.).

Pastebėtina, kad Å¡ios iÅ¡mokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jÄ neįskaičiuojamos nenumatytos iÅ¡laidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pažymėtina, kad bendraieÅ¡kovui visuomet iÅ¡lieka teisė kreiptis į teismÄ dėl tų iÅ¡laidų, kurios gali bÅ«ti nenumatytos, bet bÅ«tinos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.) ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.Teismas tenkina ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl sÅ«naus Å . Å . gyvenamosios vietos nustatymo su motina L.

M., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultÅ«rinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo įstatymine atstove (ieÅ¡kove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas.

Atskirai pažymėtina, kad Å . M. skirtas iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintÄ periodinių iÅ¡mokų indeksavimo tvarkos apraÅ¡Ä . Tokiu atveju teismo priteistÄ periodinėmis iÅ¡mokomis indeksavimÄ pagal teismo sprendimÄ vykdo antstolis, iÅ¡skaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir iÅ¡mokoms, kurios priteistos kaip iÅ¡laikymo įsiskolinimas iÅ¡ atsakovo.

Indeksacija visada taikoma, jeigu dėl infliacijos gaunamos iÅ¡mokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvienÄ kartÄ dėl to vėl kreiptis į teismÄ . Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimÄ konkrečioje byloje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis dar kartÄ nustatyti jų indeksavimÄ .   IeÅ¡kovės atstovas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, kad valstybė patyrė iÅ¡laidų dėl ieÅ¡kovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to Å¡ios valstybės turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Kadangi teismas tenkina visiÅ¡kai likusius ieÅ¡kovės ir bendraieÅ¡kovio ieÅ¡kinio reikalavimus, tai ir bylinėjimosi iÅ¡laidos nuo kurių jie kreipdamiesi į teismÄ buvo atleisti, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo pagal patenkintas ieÅ¡kinio dalis ir pagal ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimo (CPK 87 str. 2d., 93 str.). Sprendimas dėl iÅ¡laikymo skirto Å . M. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270, 279, 307, 392 str.,n u s p r e n dž i a:IeÅ¡kovės ir bendraieÅ¡kovio ieÅ¡kinį atsakovui tenkinti visiÅ¡kai.1.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui Å . M. (a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris Å¡imtus litų), pradedant mokėti nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės.2. Paskirti L. M. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko Å . M. (a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui tėvo Ž. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.3. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5630) 416,25 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolikÄ litų 25 ct) valstybės patirtų iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei ir bendraieÅ¡koviui suteiktas teisines paslaugas.

4. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) 108,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko iÅ¡laikymui priteistas iÅ¡mokas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , 25 Lt žyminio mokesčio dalį už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir 18,05 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ , iÅ¡ viso: 151,05 Lt (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt vienas litas 05 ct).5. Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui Å . M. priteisimo vykdomas skubiai.6.

BylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti bendraieÅ¡koviui tėvystę nutraukti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių m. apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                        Jonas Stubrys