2019-10-09 Nr. AB-19338-3-63-3-02737-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-681-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02737-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. pareiškimą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašoma ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.1, 1.2 ir 1.3.1 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsniui, 8 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 9 punktams, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi pasiūlė šalims iki 2019 m. balandžio 29 d. pateikti teismui nuomonę dėl administracinės bylos sustabdymo, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-3016-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00686-2018-6) dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo. Byloje pareiškėjas prašo ištirti ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-145 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“, 1.1, 1.2, 1.3.1 punkai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės įstatymui principui; Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai bei ją atitinkančiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai; mokesčių mokėtojų lygybės principui, įtvirtintam Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje, lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte; proporcingumo principui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Mokesčių administravimo įstatymo 6 bei 8 straipsniuose; įstatymų viršenybės principui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte; Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, draudžiančiai viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, teikiančius privilegijas ar diskriminuojančius atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.

Pareiškėjas prašė administracinės bylos nestabdyti, teigdamas, kad šioje administracinėje byloje nurodyti kitokie argumentai, nei administracinėje byloje nagrinėjamoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) atsovas dėl bylos sustabdymo neprieštaravo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu, administracinės bylos Nr. eI-2431-621/2019 (teisminio proceso numeris 3-63-3-02737-2018-5) pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. pareiškimą, kuriuo prašoma ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.1, 1.2 ir 1.3.1 punktai neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsniui, 8 straipsnio 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 9 punktams, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, nagrinėjimą sustabdė kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-3016-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00686-2018-6) dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo.

Teismas, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Nustatęs, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas analogiško teisės akto atitikimo tiems patiems aukštesnės galios teisės aktams teisėtumo klausimas, kaip ir šioje administracinėje byloje, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų iš esmės panašioje byloje, yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir atnaujinti administracinės bylos Nr. eI-2431-621/2019 nagrinėjimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas jau vertino bylos stabdymo galimybę ir iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos byloje naujų aplinkybių neatsirado. Pažymi, jog bylos stabdymas pažeidžia proporcingos bylos nagrinėjimo trukmę. Sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo turi būti vadovaujamasi nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais. Taikydamas bylos stabdymo institutą, teismas turi įsitikinti, kad yra pagrindas stabdyti bylą. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis adminnistracinis teismas galėtų sujungti administracines bylas, gavęs apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu būtų išvengta neproporcingo bylos nagrinėjimo ir būtų atsižvelgiama į visus teisinius argumentus, kuriais remiamasi administracinėje byloje Nr. eI-2431-621/2019. Teigia, jog bylos nagrinėjimo stabdymas gali sąlygoti administracinės bylos Nr. A-3016-525/2019 nenagrinėtų teisinių argumentų neįvertinimą. Pareiškėjas nurodo, jog šioje administracinėje byloje keliami ir nauji, papildomi argumentai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo, kurie nebuvo ir nėra nagrinėjami administracinėje byloje Nr. A-3016-525/2019. Naujų teisinių argumentų nenagrinėjimas paneigtų pareiškėjo teisės kreiptis į teismą prasmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria teismas nutarė sustabdyti administracinės bylos Nr. eI-2431-621/2019 nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-3016-525/2019, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu, skundžiama 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ teisėtumo ištyrimo nagrinėjimą iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-3016-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00686-2018-6) dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-145 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo” dėl teisėtumo ištyrimo.

Teismas priėmė skundžiamą nutartį ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto, kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina, pagrindu.

ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažymėjo, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis). Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas analogiško teisės akto atitikimo tiems patiems aukštesnės galios teisės aktams teisėtumo klausimas, kaip ir šioje administracinėje byloje, teismas sprendė, jog yra pagrindas administracinę bylą stabdyti, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų iš esmės panašioje byloje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra apskundęs du skirtingus Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl nekilnojamojo mokesčio tarifų nustatymo 2018 metams ir 2019 metams, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys. Sprendimu dėl nekilnojamojo mokesčio tarifų nustatymo 2018 metams nebus nustatyti jokie faktai be kurių nustatymo nebūtų galima išnagrinėti sprendžiamo klausimo dėl nekilnojamojo mokesčio tarifų nustatymo 2019 metams. Šioje byloje prašomas patikrinti norminis administracinis aktas ir savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio 2019 metams tarifai, reguliuoja skirtingus teisinius santykius – nagrinėjamoje byloje prašomu ištirti aktu nustatoma kokie tarifai bus taikomi Palangos miesto savivaldybėje apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2019 metus, o administracinėje byloje Nr. A-3016-525/2019 bus sprendžiamas norminio akto teisėtumas, nustatant nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2018 metams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių, kurios turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje ir jų nenustatymas būtų kliūtis nagrinėti administracinę bylą, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-3016-525/2019. Konstatuotina, kad administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą ir pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrįstumą. Faktas, kad administracinėje byloje Nr. A-3016-525/2019 priimtas sprendimas formuos praktiką atitinkamų kategorijų bylose, negali būti pripažintas pagrindu stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Teismas pats gali nustatyti teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje ir, atsižvelgdamas į jau suformuotą praktiką atitinkamų kategorijų bylose, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė