8f7ac845-7dfa-4e3b-9aeb-60a48b6ea546 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-53-408/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-35125-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 11 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Vidai Dambrauskienei, Živilei Gedvilaitei, dalyvaujant prokurorams Dariui Dziegoraičiui, Rasai Kamantauskienei, nukentėjusiam R.

S., jo atstovei advokatei Aidai Krukonienei, kaltinamajam D. J., jo gynėjui advokatui Egidijui MilaÅ¡iui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas: 1) 2012-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 5 MGL, t. y. 650 Lt (188 eurų) bauda. 2) 2021-02-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų ir visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: I. Ä®rodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės D. J. 2020-08-29, apie 11.40 val., pribėgęs prie automobilio „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, automobilyje sėdėjusiam R. S. abiem kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , padarydamas nukentėjusiam minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kauÅ¡elyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusio sveikatÄ .

II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad pro langÄ kieme pamatė konfliktÄ tarp savo tėvo Z. J., nukentėjusio R. S. ir jo draugo. Suprato, kad tėvas gali nukentėti, todėl iÅ¡bėgo į kiemÄ , norėdamas jam padėti. Eidamas sutiko kaimynÄ M. V., kuris pasakė, kad gelbėtų tėvÄ . Išėjęs iÅ¡ laiptinės pamatė, kad tėvas guli ant žemės, o R. S. stovėjo Å¡alia jo. Tada jis norėjo nukentėjusį nustumti nuo gulinčio tėvo, tačiau tai padaryti jam nepasisekė, nes jis prieÅ¡inosi, bandė jam suduoti.

IÅ¡vengęs R. S. smÅ«gio, jis pats kelis kartus sudavė jam į veidÄ . Matė, kaip R. S. susiėmė už veido ir atsitraukė keikdamasis. Pripažįsta, kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiam, tačiau tai padarė siekdamas apsaugoti save ir gindamas tėvÄ , nes nukentėjęs jam pirmas bandė suduoti. Sprendžia, kad veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais: Nukentėjęs R.

S. parodė, kad 2020-08-29, apie 10 val., jis atvyko pas A. A., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) savo automobiliu „Nissan X Trail“, kurį pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo. Kartu su juo atvažiavo ir jo draugas Ž. K., kuris savo automobilį pastatė gatvėje. Po to, jis su Ž. jo automobiliu nuvažiavo į parduotuvę. BÅ«nant prekybos centre jam paskambino A. ir pasakė, kad reikia patraukti jo automobilį, nes jis trukdo kaimynui iÅ¡važiuoti. Praėjus 10-15 minučių, jie su Ž. grįžo iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kuriame buvo palikęs savo automobilį.

Jis greitai nuėjo prie savo automobilio, norėdamas ji kuo greičiau patraukti, nes jautė kaltę, kad užstatė iÅ¡važiavimÄ . Nuėjęs prie savo automobilio, ten pamatė stovintį vyrÄ , kuris jį apÅ¡aukė, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Jie apsižodžiavo, tarp jų įvyko abipusis susistumdymas, kuris truko trumpai, kelias minutes. Jie su tuo vyriÅ¡kiu nesimušė, tik apsistumdė, jis jam nesudavė nei vieno smÅ«gio. Po to, jis įsėdo į savo automobilį ir norėjo užsidaryti dureles.

Tada tas vyras sugriebė už durelių ir jas iki pusės atidarė. Jis vėl užsidarė dureles ir norėjo pavažiuoti, bet tada iÅ¡ kažkur atbėgo to vyro sÅ«nus, kuris atplėšė automobilio dureles ir pradėjo jį sėdintį automobilyje kumščiais daužyti į veidÄ . Kai D. J. jį mušė, tai jo tėvas Z. stovėjo ir žiÅ«rėjo. Jis, sėdėdamas Å¡onu, nelabai turėjo galimybių pasiprieÅ¡inti jį daužančiam kaltinamajam. Savo draugo Ž. jis nematė, nežino, kur jis buvo.

Sudavęs nemažai smÅ«gių, kaltinamasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad jį sumušė. Atvykę pareigÅ«nai nustatė to vyriÅ¡kio asmenybę, o kažkas pasakė, kad jį mušė to vyro sÅ«nus D.. Tuomet pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Liudytoja A. A. parodė, kad 2020-08-29 pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo R. S. ir jo draugas. Jiems atvažiavus, ji trumpam iÅ¡važiavo su reikalais, o namuose liko jos dukra I.

A.. Grįžusi namo ji ir kieme pamatė kaimynÄ Z. J., kuris reiÅ¡kė pretenzijas dėl užstatyto iÅ¡važiavimo. IÅ¡važiavimo vietoje stovėjo R. automobilis. Paskambinusi R. sužinojo, jog jis yra iÅ¡vykęs, greitai grįš ir patrauks automobilį. Apie tai informavusi kaimynÄ , nuėjo į namus. Po kurio laiko iÅ¡girdo, kad kieme rėkauja vyrai, todėl išėjo pažiÅ«rėti. Išėjusi pamatė, kad tarp Z. ir R. vyksta žodinis konfliktas. Ji pasakė, kad jie baigtų konfliktuoti.

Matė, kaip R. nuėjo į savo automobilį ir sėdo už vairo, o Z. pribėgęs atidarė vairuotojo dureles. Kadangi atidarytos durelės užstojo Z., tai ji nematė, kÄ jis darė. Matė, kaip iÅ¡ namo laiptinės atbėgo Z. sÅ«nus D. J. ir per atidarytas vairuotojo dureles pradėjo rankomis muÅ¡ti už vairo sėdintį R.. Ji rėkė, kad jis baigtų muÅ¡tis. Kieme buvo jos dukra I., kuri taip pat rėkė, kad D. baigtų muÅ¡tis. Buvo labai susijaudinusi, todėl nematė kiek kartų D. sudavė R..

Primušęs R., D. greitai nubėgo atgal link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Kol D. mušė R., Z. stovėjo prie pat automobilio ir žiÅ«rėjo nieko nedarydamas. Ar kÄ nors sakė Z., ji negirdėjo, nes pati rėkė ir jos dukra rėkė. MuÅ¡tynės vyko apie minutę ar dvi. Ji nematė, kad R. bÅ«tų sudavęs Z. nors vienÄ smÅ«gį. Liudytoja I. A. parodė, kad buvo atėjęs agresyviai nusiteikęs kaimynas Z. Liepė patraukti automobilį, nes jam reikėjo iÅ¡važiuoti. Ji pasakė, kad automobilį pastatęs vyras yra iÅ¡vykęs ir greitai sugrįš.

Tuomet Z. nuėjo į kiemÄ ir laukė. Tuo metu į namus grįžo jos mama. Praėjus apie 10 minučių, prie namo atėjo automobilį pastatęs R., kurį pamatęs Z. pradėjo ant jo rėkti vadinti pyderastu, liepė kuo greičiau važiuoti. Matė, kaip R. atsisėdo į savo automobilį, o Z. priėjęs prie vairuotojo durelių, neleido jų uždaryti, toliau keikė R. necenzÅ«riniais žodžiais. Tada R. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir jie abu apsistumdė. Ji nubėgo paimti telefonÄ , kad paskambintų policijai.

Tada iÅ¡girdo, kaip mama rėkia, kad Z. sÅ«nus D. spardo R.. Tuomet iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė, kad R. sėdi automobilyje, o prie atidarytų vairuotojo durelių stovi D., kuris jį spardo. Matė, kaip vienÄ kartÄ spyręs D. pats nukrito prie automobilio. Matė, kad D. spyrė R. ne mažiau tris kartus. Taip pat trankė deÅ¡iniu kumščiu į veidÄ ne mažiau tris kartus. Matė sužalotÄ R.. Kai D. mušė R., tai prie automobilio stovėjo Z. ir nieko nedarė. Ji nematė, kad R. muÅ¡tų Z., jie tik stumdėsi Liudytojas Ž.

J. K. parodė, kad iÅ¡leidęs R., jis savo automobilį pastatė toliau, kur buvo vietos. Artėdamas prie R. automobilio, jau iÅ¡ tolo iÅ¡girdo, kad vyksta konfliktas tarp R. ir nepažįstamo vyro. Tarp jų vyko apsižodžiavimas. Tas vyras stovėjo prie automobilio, o R. sėdėjo vairuotojo vietoje. Tuo metu Å¡alia automobilio stovėjo buto Å¡eimininkė su dukra ir abi Å¡aukė, liepė baigti konfliktÄ . Kai jis priėjo prie R. automobilio, tas vyras ir ant jo pradėjo Å¡aukti dėl užstatyto automobilio.

Jis tada atsiprašė to vyro, pasakė, kad netyčia taip pasielgė, tiesiog vietos mažai automobilių statymui, sakė, kad neverta dėl tokių smulkmenų bartis. Tada atbėgo kaltinamasis ir, nesakęs nei žodžio, pradėjo muÅ¡ti automobilyje sėdintį R. Negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavė. R. Å¡aukė, prašė pagalbos. Tas vyresnis vyras stovėjo ir nieko nesakė. Moterys Å¡aukė, liepė liautis. Jis rankose laikė nupirktÄ vandens maiÅ¡ytuvÄ ir nieko nespėjo padaryti.

Tas jaunuolis dar prieÅ¡ jį užsimojo, sakė, kad ir jis gaus, bet jis liepė ramintis, dar kartÄ atsiprašė dėl užstatyto automobilio, tai jis jam netrenkė. Viskas labai greitai įvyko, truko kelias minutes. R. sumušęs, jaunuolis nubėgo, o R. buvo visas kruvinas. Neužilgo atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Kol tas jaunuolis mušė R., tas vyresnis vyras stovėjo Å¡alia, žiÅ«rėjo, nieko nesakė ir nedarė. Liudytojas M. V. parodė, kad 2020-09-01, dienos metu jis matė kieme stovintį kaimynÄ Z. kuris ruošėsi važiuoti į darbÄ .

Matė, kad įvažiavime stovėjusį Z. automobilį nuo gatvės buvo užtvėręs kitas automobilis ir Z. negalėjo išvažiuoti. Z. pasakė, kad kažkas užstatė automobilį ir nėra to žmogaus. Po to, prie jų atėjo vyras, kuris buvo užstatęs Z. automobilį. Tarp Z. ir atėjusio vyro prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu buvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Supratęs, kad žodinis konfliktas gali peraugti į muštynes, jis nuėjo namo. Kai įėjo į laiptinę, tai laiptais žemyn leidosi Z. sūnus D., kuriam jis pasakė, kad bėgtų žiūrėti, nes jo tėvas ,,bušavoja“.

D. greitai iÅ¡bėgo į kiemÄ , o jis nuėjo namo. Liudytojas Z. J. parodė, kad namo kieme buvo užstatytas jo automobilis ir jis negalėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiavimÄ užstatė pas kaimynes atvykęs vyras. Laukė jo kieme. Po kurio laiko grįžo jo automobilį užstatę vyrai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio R. S. jam du kartus spyrė į tarpkojį. Po to jam dar sudavė smÅ«gį, nuo kurio jis nukrito ant žemės ir nualpo. Atsipeikėjęs pamatė, kad kieme jau buvo jo sÅ«nus, kuris nuo jo nustÅ«mė R.

S. ir jį parvedė namo. Namuose ieškojo telefono, bet jis buvo paliktas prie mašinos rato. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2124/2020 (02) matyti, kad R. S. minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinis nosies kaulų lūžis padaryti kietu buku daiktu, suduodant mažiausiai tris smūgius. Kraujosruvos akiduobėse galėjo išsivystyti nuo pakraujavimo po nosies kaulų lūžio.

Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžiu vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34-38). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu paimta skaitmeninė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020-09-09 Nr. 41D(K)-1827 garso įraÅ¡o kopijos iÅ¡klotinė (1 t., b. l. 97-99). 2020-09-07 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 105-111). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Å iame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčiÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo D. J. paaiÅ¡kinimo, jis pripažįsta, kad nukentėjusiam R. S. kelis kartus ranka sudavė į galvÄ , tačiau tai vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nes nukentėjęs buvo agresyvus, buvo užpuolęs jo tėvÄ , bandė suduoti ir jam. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo nukentėjusiam užpuolus jo tėvÄ , kuris reiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamai pastatyto automobilio.

Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, jame dalyvavo nukentėjęs bei kaltinamasis ir jo tėvas Z. J.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. S. kaltinamojo ar jo tėvo atžvilgiu bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ , todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo ar Z. J. sveikatÄ . Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis jį sumušė sėdintį automobilyje, kad konfliktÄ , kurio metu jis buvo sužalotas sukėlė kaltinamojo tėvas Z. J., jo paties elgesys kaltinamojo tėvo atžvilgiu buvo nors galimai ir neigiamas, tačiau nebuvo provokuojantis ir tai negalėjo turėti lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų ginties teisėtumo sÄ lygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie bÅ«tinÄ jÄ gintį.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pats kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas. Nors iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2120/2020 (02) matyti, kad liudytojui Z. J. minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos kairėje veido pusėje, krÅ«tinėje, abiejose Å¡launyse padaryti kietu buku daiktų, galimai smÅ«giuojant rankomis ir spardant kojomis, ir atitinka nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes (1 t., b. l. 88-90), tačiau vertinant susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ tarp kaltinamojo, jo tėvo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei bÅ«tinoji gintis, nei jos ribų peržengimas.

Liudytojai A. A., I. A. ir Ž. J. K. parodė, kad jie matė, kad tarp Z. J. ir R. S. vyksta žodinis ir fizinis konfliktas. Matė, kaip R. nuėjo į savo automobilį ir sėdo už vairo, o Z. pribėgęs atidarė vairuotojo dureles. Matė, kaip iš namo laiptinės atbėgo Z. sūnus D. J. ir per atidarytas vairuotojo dureles pradėjo mušti už vairo sėdintį R.. Jie rėkė, kad jis baigtų muštis. Primušęs R. D. greitai nubėgo atgal link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Kol D. mušė R., Z. stovėjo prie pat automobilio ir žiūrėjo nieko nedarydamas.

Nukentėjusio ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusio patirtų traumų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , galimas atsiradimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2124/2020 (02), kurioje nurodyta, kad R. S. minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kauÅ¡elyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinis nosies kaulų lūžis, padaryti kietu buku daiktu, suduodant mažiausiai tris smÅ«gius.

Kraujosruvos akiduobėse galėjo išsivystyti nuo pakraujavimo po nosies kaulų lūžio. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžiu vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34-38). Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusio R. S. parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka minėtus kitus byloje esančius įrodymus, jie yra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Nors liudytojai A. A., I. A. ir Ž. J. K. yra nukentėjusio pažįstami ir draugai, tačiau įvykio aplinkybes jie aiškina nuosekliai vienodai, nenustatyta, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl abejoti jų parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ jÄ gintimi. Kaltinamasis D. J., muÅ¡damas nukentėjusį pakankamai ilgÄ laikÄ , suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusio sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamÄ veikÄ buvo abejingas, savo sÄ monėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius.

Teismas konstatuoja, kad D. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktikÄ , prie iÅ¡vados apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ gali bÅ«ti prieinama tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡analizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusio ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, D. J. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimÄ , taip pat įvertinus nukentėjusio bei liudytojų parodymus, teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad kaltinamojo D. J. kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Nustatyta, kad jis automobilyje sėdėjusiam R. S. sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ abiem kumščiais, padarydamas nukentėjusiam minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kauÅ¡elyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, tokiu bÅ«du nesunkai sutrikdydamas jo sveikatÄ .

Teismas netiki kaltinamojo D. J. ir liudytojo Z. J. parodymais, kad R. S. pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , juos įžeidinėjo bei užpuolė, o jie tik gynėsi, ir juos vertina tik kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . IV. Bausmės skyrimo motyvai D. J. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142-144). Kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Per penkerių metų laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialÄ nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 149-151).

VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 147-148). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai). Tokiu bÅ«du skirdamas bausmę D. J., teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. J. ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, iÅ¡ to sprendžia, kad jis teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad Å¡iuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobÅ«džio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumÄ , ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į žmogaus asmenybę, jo sveikatÄ , garbę ir orumÄ , todėl mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie iÅ¡vados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys, apibÅ«dinantys veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumÄ , kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, rodo, kad D. J. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymÄ .

Teismo vertinimu, D. J. suteiktina galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiÅ«ra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) Å¡ioje dalyje iÅ¡vardytas pareigas.

Atidėdamas bausmės vykdymÄ ir skirdamas kaltinamajam įpareigojimus, teismas, siekdamas D. J. papildomai drausminti, skiria BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ atlyginti nukentėjusiam padarytÄ turtinę žalÄ . V. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu ir civiliniu ieÅ¡kovu, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusio elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs R. S. pareiškė 715,31 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 3-28). Kaltinamasis D. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Ieškinys dėl turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjęs patyrė išlaidas pirkdamas medikamentus, pateikė rašytinius dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjęs R. S. patyrė jo nurodytas išlaidas, jų suma nelaikytina per didele ar neprotinga, todėl jam iš kaltinamojo priteistinas 715,31 eurų turtinės žalos atlyginimas.

PraÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nukentėjęs grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , nepatogumus. Nukentėjusio R. S. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iÅ¡ dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į realias galimybes Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjęs R. S. patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, negalėjo dirbti. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl sužalojimo R. S. patiria ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, į realias galimybes kaltinamajam Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti (kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, Å¡iuo metu dirba), neturtinės žalos dydis R.

S. nustatytinas 2500 eurų, priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ D. J.. VI. IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėjimas Nukentėjęs praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 2000 eurų iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ (1 t., b. l. 180). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje yra advokatės parengtas civilinis ieškinys, patikslintas civilinis ieškinys, advokatė aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo stadijoje bei visuose teismo posėdžiuose, pateikti rašytiniai įrodymai dėl advokato darbo apmokėjimo. Teismo vertinimu, šios išlaidos proporcingos atliktam darbui, kaltinamojo turtinei padėčiai, atsižvelgiant, į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokatė, protingos ir teisingos, todėl priteistinos iš kaltinamojo. VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 121-123), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. J. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiam R. S. turtinę žalÄ (715,31 eurų). Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti. Nukentėjusio R. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo D.

J. priteisti jam 715,31 eurus (septynis Å¡imtus penkiolika eurų) turtinei, 2500 eurų (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų (du tÅ«kstančius eurų) iÅ¡laidų už advokatės teisines paslaugas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas