8f779fc6-5390-4f99-a5d1-d5affca5fb4e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1849-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02137-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus I.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas kreditoriaus I. R. finansinis reikalavimas bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto bankroto byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius.Teisėjų kolegija nustatė:I. Ginčo esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ VÅ¡Ä® Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui (toliau ir – atsakovė), administratore paskyrė ReginÄ Ramanauskienę (Å¡i nutartis nebuvo apskųsta).Kreditorius I.

R. pateikė administratorei praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 13 085,60 Eur dydžio reikalavimu, kurį sudaro neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.Administratorė, iÅ¡ dalies nesutikdama su pareikÅ¡tu reikalavimu, kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti sumažintÄ iki 28,77 Eur reikalavimÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui 2014 m. spalio 1 d. direktoriaus įsakymu nepagrįstai buvo padidintas darbo užmokestis, nes tam nebuvo bÅ«tinybės, darbo krÅ«vis neiÅ¡augo.

Administratorė prašė teismo pripažinti šį įsakymÄ negaliojančiu, nes juo pažeidžiami įstaigos tikslai bei kreditorių interesai, įsakymas priimtas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių santykių, o siekiant gauti iÅ¡ Garantinio fondo lėšas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pripažino negaliojančia VÅ¡Ä® Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto 2014 m. spalio 1 d. įsakymo dalį, kuria nuo 2014 m. spalio 1 d.

įstaigos teisininkui I. R. paskirta 5 264 Lt mėnesinė alga; patvirtino pareiÅ¡kėjo I. R. 28,77 Eur dydžio pirmos eilės kreditorinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje; kitÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į darbÄ pagal terminuotÄ darbo sutartį nuo 2012 m. sausio 6 d. antraeilėms teisininko pareigoms, jam nustatant 4,85 Lt / val. atlyginimÄ . Sutartyje nurodyta, kad darbo dienos trukmė – pagal įmonės poreikį, bet ne daugiau 4 val. per dienÄ ir 20 val. per savaitę.

Atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2014 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 5 264 Lt mėnesinė alga, dirbant iki 6 val. per dienÄ . PareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ darbo nuo 2015 m. gegužės 29 d. dėl įstaigos bankroto. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dirbo Å¡iose įmonėse: UAB „MBK Statyba“, R. G. mokslo, projektavimo ir komercinėje įmonėje „Georima“, VÅ¡Ä® Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centre, UAB „EMU Group“, UAB „Rhetor“, taip pat vykdė individualiÄ veiklÄ .

Nuo 2014 m. spalio 1 d. atsakovės įsakymo priėmimo pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas, jo darbo laiko krÅ«vis nepakito – liko 4 val. per dienÄ , tai teismas nustatė iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Pasak teismo, palyginus Liteko sistemos bei bylos duomenis apie atsakovės teisminius procesus prieÅ¡ ir po minėto įsakymo priėmimo, negalima daryti iÅ¡vados, kad darbo krÅ«vis dėl teisminio bylinėjimosi ženkliai iÅ¡augo. Be to, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. teisines paslaugas atsakovei teikė UAB „Rhetor“, kurioje darbus atliko pats pareiÅ¡kėjas.

Remdamasis 2014 m. gruodžio 31 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovė jau 2014 m. buvo nemoki. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo priimti įsakymÄ dėl darbo užmokesčio padidinimo pareiÅ¡kėjui, toks įsakymas prieÅ¡tarauja įstaigos tikslams, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, pažeidžia kreditorių interesus, nes sumažino galimybę kreditoriams susigrÄ Å¾inti visÄ ar dalį bankrutuojančios įmonės skolos.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra įrodyta, kad darbo sutarties pakeitimai dėl darbo užmokesčio padidinimo atitiko Darbo kodekso (toliau – DK) 186 straipsnio 3 dalyje numatytus darbo užmokesčio nustatymo kriterijus (CPK 178 str.). Tiek įstaigos vadovas, tiek teisininkas turėjo žinoti, kad atsakovė buvo nemoki ir iš jos tokio darbo užmokesčio negalės gauti, todėl teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad tokio įsakymo priėmimo tikslas – gauti kuo daugiau lėšų bankroto byloje iš valstybės garantinio fondo.

Teismas sprendė, kad toks įsakymas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, todėl pripažino šį įsakymÄ negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentaiKreditorius I. R. atskirajame skunde iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir patvirtinti visÄ , t. y. 13 085,60 Eur dydžio jo pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančiai VÅ¡Ä® Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui; taip pat praÅ¡o pridėti prie bylos darbo sutartį ir VSDFV 2016 m. vasario 22 d. atsakymÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas negalėjo nagrinėti administratorės praÅ¡ymo, kurio reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas. Byloje pareikÅ¡tas tik kreditoriaus ieÅ¡kininis reikalavimas, gi administratorė jokio reikalavimo teismui, įstatyme numatyta procesine prieÅ¡inio ieÅ¡kinio tvarka, nepateikė. Dėl to laikytina, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis ir jos pakeitimas, padidinant atlyginimÄ , įstatyme nustatyta procesine tvarka nebuvo paneigti.Teismas pasisakė tik dėl vadovo įsakymo negaliojimo, tačiau nieko nenurodė apie darbo sutarties pakeitimo, kuriuo pakeistas atlyginimo dydis, teisėtumÄ , nenurodė, kad Å¡is sandoris panaikinamas ar pripažįstamas negaliojančiu.

Ä®sakymas nėra sandoris, todėl jo nuginčijimui CK 1.82 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus – darbo sutartį, kuria disponavo ieÅ¡kovas. Å iame egzemplioriuje, skirtingai nei pateiktame administratorės, yra sutarties pakeitimo žyma.Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp bylos Å¡alių. Atsakovė, teigdama, kad darbo sutarties pakeitimÄ numatantis įsakymas yra neteisėtas, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės pateikti dokumentai nelaikytini įrodymais, nes jie susieti su argumentais, kurie darbo santykių neapibÅ«dina.

Atsakovė turėjo pateikti konkrečius įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų, kad sutarties pakeitimas neatitiko Å¡alių valios bei darbo pobÅ«džio. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atlyginimo dydis atitiko ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ ir darbo patirtį. Teismas nenustatė, kad teisiniai darbai nebuvo atliekami. Nebuvo konstatuota, kad darbo laiku bÅ«tų dirbamas kitas darbas. IeÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas darbo sutartimi, darbo tabeliais bei faktiÅ¡kai atliktu teisiniu darbu. Be to, ieÅ¡kovo argumentai pagrįsti liudytojo R.

G. parodymais, teismo paminėtais faktais apie atsakovei teiktų teisinių paslaugų bÅ«tinumÄ bei nurodytų teisminių procesų gausa. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbo krÅ«vis ieÅ¡kovui nepakito, nes iki darbo sutarties pakeitimo ieÅ¡kovui tabelyje buvo fiksuojama tik viena darbo valanda per dienÄ , o pakeitus darbo sutartį – keturios, nors dirbta buvo ilgiau. IeÅ¡kovo darbo funkcijas sudarė tik atsakovės atstovavimas teismuose, iÅ¡dėstant tam skirtÄ laikÄ per mėnesį. Po sutarties pakeitimo ieÅ¡kovas atlikdavo visÄ teisinio darbo poreikį atitinkantį krÅ«vį, kurį iki tol atlikdavo pasamdytos įmonės UAB „Rhetor“, VÅ¡Ä® Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras.

Atsakovės sÄ naudos teisinėms paslaugoms gauti pakito neženkliai, įvertinant papildomai skaičiuotinus mokesčius.Teisėja priėmė neteisėtÄ sprendimÄ bÅ«dama Å¡aliÅ¡ka. Ji kelis kartus buvo ieÅ¡kovo Å¡alinama Å¡ioje ir kitose bylose. Dėl jos sprendimų daugelį kartų buvo teikiami skundai aukÅ¡tesnės instancijos teismui, o jos neteisėti sprendimai apeliacinėje instancijoje buvo naikinami. Apeliantas „neįtiko“ teisėjai, nes atstovaudamas kreditoriui IÄ® „Georima“ parengė didesnę dalį skundų bankroto byloje.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie atsakovės nemokumÄ .

Sutarties pakeitimo metu atsakovės nemokumas nebuvo konstatuotas jokiame teismo sprendime. IeÅ¡kovas nedisponavo visais įstaigos dokumentais, tuo labiau finansiniais. IeÅ¡kovas, sudarydamas darbo sutartį / jos pakeitimÄ , neturėjo pagrindo manyti, kad su juo nebus atsiskaitoma, taip pat neturėjo pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimo. Atsakovei teisinės paslaugos turėjo bÅ«ti suteiktos neatidėliotinai.Teismas klaidingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismo minimos trečiojo asmens VSDFV „iÅ¡vados“, kuria bÅ«tų įrodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, nėra.

Å iÄ â€žiÅ¡vadÄ â€œ vienasmeniÅ¡kai surašė Golcienė, dėl kurios nesÄ Å¾iningumo buvo akcentuojama procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu. Teismui pateiktuose VSDFV 2016 m. vasario 22 d. raÅ¡tuose akcentuojama, kad yra tik galimumas pažeidimų, bet jie nėra konstatuoti.Atsakovė BVÅ¡Ä® Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas ir trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimuose praÅ¡o apelianto I. R. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo šiuos atsikirtimus:Kreditorinio reikalavimo tvirtinimas yra susijęs su įsakymo dėl darbo užmokesčio didinimo ginčijimu, todėl šis klausimas turi būti išspręstas atsakovės bankroto byloje teismo procesiniu sprendimu, tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Kita vertus, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais pagal CPK 328 straipsnio nuostatas.Administratorei perduotame darbo sutarties egzemplioriuje nebuvo atlikti jokie pakeitimai, susiję su darbo dienos trukme ar darbo užmokesčio dydžiu.

Paskutiniame teismo posėdyje apeliantas paprašė teismo priimti papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ jo turimÄ darbo sutarties originalÄ , kuriame yra užfiksuoti darbo sutarties pakeitimai. Teismas motyvuotai atsisakė tokį dokumentÄ priimti. Atskirajame skunde apeliantas remiasi teismo nepriimtu ir kartu su atskiruoju skundu nepateiktu darbo sutarties egzemplioriumi, kuriame neva yra užfiksuoti darbo sutarties pakeitimai. Kadangi nei administratorė, nei teismas nedisponavo tokiu sutarties egzemplioriumi, teismas neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiu darbo sutarties pakeitimo, kurio įraÅ¡as objektyviai darbo sutartyje nebuvo atliktas.PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo darbo krÅ«vis po 2014 m. spalio 1 d. padidėjo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad net ir po 2014 m. spalio 1 d., UAB „Rhetor“ teikė teisines paslaugas ir iÅ¡raÅ¡inėdavo sÄ skaitas atsakovei, o įstaiga veiklos faktiÅ¡kai nevykdė jau nuo 2013 m. PareiÅ¡kėjas, dirbdamas antraeilėse pareigose, objektyviai negalėjo dirbti padidintu darbo krÅ«viu pas atsakovę, nes tuo pat metu jis dar dirbo keliose kitose darbovietėse bei vykdė individualiÄ veiklÄ . Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dirbęs didesnį kiekį darbo valandų, nei iki tol.PareiÅ¡kėjas nepasinaudojo savo teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjai, nepateikė teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų.

Nepalankios teismo nutarties priėmimas savaime nereiÅ¡kia teisėjos Å¡aliÅ¡kumo ir iÅ¡ankstinės pozicijos dėl apelianto reikalavimų Å¡ioje byloje.Pats apeliantas nurodė, kad jis ruošė teismui įstaigos dokumentus bankroto byloje, atstovavo įstaigai kitose bylose, todėl darytina prielaida, kad jam negalėjo bÅ«ti nežinoma apie įstaigos nemokumÄ . Ä®tarimų sukelti turėjo vien tai, kad nuo padidinimo jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, įstaigos turtas ir lėšos buvo areÅ¡tuotos, o už teisines paslaugas buvo mokama iÅ¡ asmeninės R.

G. sÄ skaitos.Neteisėtai siekiamo tikslo akivaizdumÄ patvirtina tai, kad padidintas darbo užmokestis apeliantui nebuvo mokėtas, taip pat nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl naujų įrodymų priėmimoApeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ jo paties turimÄ darbo sutarties, sudarytos su atsakove, egzempliorių. Be Å¡io įrodymo, atskirajame skunde taip pat praÅ¡oma priimti ir VSDFV 2016 m. vasario 22 d. atsakymÄ , tačiau nenurodoma, kad Å¡is įrodymas pridedamas prie atskirojo skundo, ir teismui Å¡is įrodymas nei kartu su atskiruoju skundu, nei vėliau nebuvo pateiktas.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).Apeliantas naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ darbo sutarties egzempliorių – praÅ¡o priimti motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymÄ .

IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ darbo sutarties egzempliorių motyvuodamas tuo, kad jame nėra jokių darbo sutarties pakeitimų. Apeliantas teigia, kad jo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje yra žyma apie darbo sutarties pratęsimÄ . Tačiau apeliantas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėtų priimti ir vertinti jo pateiktÄ darbo sutarties egzempliorių, kuris skiriasi nuo to egzemplioriaus, kuris buvo pateiktas bankroto administratorei kartu su įmonės dokumentais.

Apeliantas neginčija byloje jau esančio darbo sutarties egzemplioriaus kaip nepatikimo raÅ¡ytinio įrodymo, neteigia, kad Å¡is egzempliorius vėliau buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeistas ar suklastotas. Be to, apeliantas nenurodo, kaip jo turimame darbo sutarties egzemplioriuje esanti žyma apie darbo sutarties pratęsimÄ yra susijusi su darbo sutarties pakeitimu dėl darbo užmokesčio dydžio. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡omas naujai priimti įrodymas neturės esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu pareiÅ¡kėjo pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ darbo sutarties egzempliorių, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io įrodymo taip pat nepriima.Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoApeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti dalį kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Apelianto teigimu, bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė buvo Å¡aliÅ¡ka, nes dėl jos sprendimų daugelį kartų buvo teikiami skundai aukÅ¡tesnės instancijos teismui, o jos neteisėti sprendimai apeliacinėje instancijoje buvo naikinami. Apelianto įsitikinimu, teisėja jo atžvilgiu yra Å¡aliÅ¡ka, nes jis, atstovaudamas kreditoriui IÄ® „Georima“, parengė didesnę dalį skundų bankroto byloje.Apeliantas iÅ¡ esmės nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

Nuo Å¡ių apelianto argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, bÅ«tų pagrindas patikrinti apskųstos teismo nutarties dėl ginčo esmės teisėtumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , bÅ«tų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimÄ , dėl to teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

CPK 65, 66 straipsnyje įtvirtinti pagrindai teisėjui nuÅ¡alinti. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 str.). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas jau teikė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos Andrutės Kalinauskienės nuÅ¡alinimo Å¡ioje byloje, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo atmestas (1 t., b. l. 227-228).

Atskirajame skunde apeliantas nenurodo nei vieno iÅ¡ CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepalankus pareiÅ¡kėjui, savaime nereiÅ¡kia teisėjos Å¡aliÅ¡kumo ir iÅ¡ankstinės pozicijos dėl apelianto reikalavimų Å¡ioje byloje. Todėl apelianto argumentai dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo laikytini nepagrįstais.Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas faktinis ir teisinis atskirojo skundo pagrindas.Dėl kreditorių reikalavimų ginčijimo procesinės tvarkosBankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.).

Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.Vadovaujantis Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro Å¡ių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o Å¡io įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikÅ¡tas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieÅ¡kinį, kuris, jei skolininkui nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų reiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas savarankiÅ¡koje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratorė , iÅ¡ dalies nesutikdama su apelianto pareikÅ¡tu reikalavimu, kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti sumažintÄ iki 28,77 Eur reikalavimÄ .

Ä®BÄ® nenustatyta, kad administratorius ginčyti kreditorių reikalavimus gali tik pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tokios iÅ¡vados negalima daryti ir iÅ¡ Å¡ios nutarties 20 punkte nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas padarė procesinį pažeidimÄ , nes iÅ¡nagrinėjo administratorės praÅ¡yme, o ne prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ .Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumoApeliantas prašė įtraukti jį į atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 13 085,60 Eur dydžio reikalavimu, kurį sudaro neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į darbÄ pagal terminuotÄ darbo sutartį nuo 2012 m. sausio 6 d. antraeilėms teisininko pareigoms, jam nustatant 4,85 Lt / val. atlyginimÄ . Sutartyje nurodyta, kad darbo dienos trukmė – pagal įmonės poreikį, bet ne daugiau 4 val. per dienÄ ir 20 val. per savaitę. Atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2014 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjui buvo padidintas darbo užmokestis iki 5 264 Lt per mėnesį, dirbant iki 6 val. per dienÄ . PareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ darbo nuo 2015 m. gegužės 29 d. dėl įstaigos bankroto.

Minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo mokamas žymiai padidintas darbo užmokestis. VSDFV 2015 m. spalio 26 d. iÅ¡vadoje patvirtinta, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio atsakovė pradėjo sistemingai pažeidinėti VSD įmokų mokėjimo tvarkÄ , todėl susidarė įsiskolinimas VSD Fondo biudžetui (1 t., b. l. 7-9). Administratorė, ginčydama pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjui 2014 m. spalio 1 d. direktoriaus įsakymu nepagrįstai buvo padidintas darbo užmokestis.

Taigi, ginčas Å¡iuo atveju kilo dėl pareiÅ¡kėjui padidintos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo.Teismas nustatė, kad darbo krÅ«vis pareiÅ¡kėjui po darbo užmokesčio padidinimo žymiai nepadidėjo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pareiÅ¡kėjui buvo žymimas toks pats dirbtas laikas – 4 val. per dienÄ (1 t., b. l. 41-48). Be to, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tuo pačiu metu dirbo dar penkiose įmonėse bei įstaigose, taip pat vykdė individualiÄ veiklÄ (1 t., b. l. 15-16).

Teismas palygino Liteko sistemos bei bylos duomenis apie atsakovės teisminius procesus prieÅ¡ ir po minėto direktoriaus įsakymo dėl darbo užmokesčio padidinimo priėmimo (CPK 179 str. 3 d.). Net ir padidinus pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, atsakovė toliau naudojosi UAB „Rhetor“ teisinėmis paslaugomis, kurias Å¡ios įmonės vardu teikė pats pareiÅ¡kėjas (1 t., b. l. 10). Teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog darbo krÅ«vis pareiÅ¡kėjui po darbo užmokesčio padidinimo iÅ¡ esmės nepadidėjo (CPK 185 str.).Apeliantas teigia, kad jo darbo krÅ«vis nepakito, nes iki darbo sutarties pakeitimo jam tabelyje buvo fiksuojama tik viena darbo valanda per dienÄ , o pakeitus darbo sutartį – keturios, nors dirbta buvo ilgiau.

Tačiau apeliantas jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovės direktoriaus įsakymÄ pareiÅ¡kėjui nuo 2014 m. spalio 1 d. žymiai padidinus darbo užmokestį, darbo laikas per dienÄ jam buvo padidintas tik 2 valandomis daugiau. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytas padidintas pareiÅ¡kėjo valandos įkainis – 250 Lt (1 t., b. l. 49-56), t. y. daugiau nei 50 kartų didesnis valandos darbo užmokestis nei iki tol buvo mokamas pagal darbo sutartį.

Apeliantas nepagrindė bÅ«tinybės padidinti jam darbo užmokestį tokiu dideliu skirtumu, juolab, kad atsakovė iki tol naudojosi kitų įmonių bei įstaigų teikiamomis teisinėmis paslaugomis, kurias jų vardu teikė pats apeliantas.Vertinant ginčijamo darbo sutarties pakeitimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad darbo užmokestis apeliantui buvo padidintas tuo metu, kai atsakovė faktiÅ¡kai jau buvo nutraukusi savo veiklÄ , jos turtui bei lėšoms buvo taikomas areÅ¡tas.

Akivaizdu, kad tiek tuometinis įstaigos vadovas, tiek apeliantas – įstaigos teisininkas, kurie buvo vieninteliai įstaigos darbuotojai, turėjo žinoti apie įstaigos finansines galimybes mokėti tokio dydžio darbo užmokestį. Praėjus pusei metu po apelianto darbo užmokesčio padidinimo, atsakovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Pats apeliantas nurodė, kad jis ruošė teismui įstaigos dokumentus bankroto byloje, atstovavo įstaigai kitose bylose, todėl sutiktina su administratorės ir suinteresuoto asmens VSDFV argumentu, kad apeliantui negalėjo bÅ«ti nežinoma apie įstaigos nemokumÄ .

Vien tas faktas, kad apeliantui padidintas darbo užmokestis nei karto nebuvo iÅ¡mokėtas, jau rodo, kad įstaiga nebuvo finansiÅ¡kai pajėgi mokėti tokio dydžio darbo užmokestį.Apeliantas remiasi buvusio atsakovės vadovo R. G. parodymais byloje, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io liudytojo parodymai nelaikytini patikimu įrodymu, atsižvelgiant į tikėtinÄ Å¡ių asmenų abipusį suinteresuotumÄ darbo užmokesčio padidinimo įforminimu. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad įstaigos vadovas ir apeliantas, matydami susidariusiÄ finansinę situacijÄ Ä¯staigoje bei gresiantį bankrotÄ , susitarė padidinti apeliantui darbo užmokestį, siekdami neteisėtų tikslų, t. y. gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo įstaigai bankrutavus.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, administratorė neturėjo pateikti įrodymų, kad darbo sutarties pakeitimas neatitiko Å¡alių valios. Administratorė byloje įrodinėja, kad toks pakeitimas buvo sandoris, prieÅ¡taraujantis juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.). Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡iuo atveju abi darbo sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, todėl susitardamos dėl padidinto darbo užmokesčio nustatymo, pažeidė atsakovės bei jos kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju darbo užmokestis buvo padidintas įstaigos vadovo įsakymu, darbo sutartyje toks pakeitimas nebuvo pažymėtas.

Todėl teismas pagrįstai pripažino neteisėtu bei panaikino minėtu teisiniu pagrindu bÅ«tent atsakovės vadovo 2014 m. spalio 1 d. įsakymo dalį, kuria nuo 2014 m. spalio 1 d. įstaigos teisininkui I. R. paskirta 5 264 Lt mėnesinė alga. Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjui buvo neteisėtai padidintas darbo užmokestis, teismas pagrįstai patvirtino tik tÄ jo reikalavimo dalį, kurios bankroto administratorė neginčijo.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl Å¡i nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Gintaras Pečiulis                                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė