8f77949d-daf2-4d54-b69d-e95ef1dd95d0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1836-854/2022 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00536-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, T. M. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nordecum“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. 242,28 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 37,02 Eur pelno palÅ«kanas, 18,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, atsisakiusi kitų reikalavimų, iÅ¡ atsakovo prašė priteisti tik pagrindinę skolÄ â€“ 242,28 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ .

3. IeÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais: 3.1. Tarp Å¡alių, naudojant nuotolinio ryÅ¡io priemones, 2015 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis SP237202, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 300 Eur kreditÄ 1 metų terminui, o atsakovas įsipareigojo savalaikiai grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 64,08 proc. metines palÅ«kanas. 3.2. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iÅ¡ viso paskolai ir palÅ«kanoms dengti pervedė 109,50 Eur. 3.3.

IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 4 d. buvo informuota apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 01-1-00970-14 dėl atsakovo vardu paimto kredito iÅ¡ ieÅ¡kovės. Baudžiamojoje byloje 2015 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį. 3.4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-39-166/2018 T. M. buvo nuteistas, o apie ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nepasisakyta. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje civiliniu ieÅ¡kovu pripažinta nebuvo, todėl, nebÅ«dama baudžiamojo proceso Å¡alimi, teismo procese nedalyvavo ir negalėjo pareikÅ¡ti savo pozicijos. 3.5.

Atsakovas 2016 m. lapkričio 3 d. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį jo neturtinei ir 3 635 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti, tarp jų ir 1 547,12 Eur patirtai žalai dėl greituosius kreditus suteikusių bendrovių išduotų paskolų. Baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje tarp nurodytų 1 547,12 Eur yra paskaičiuota ir iš ieškovės apgaule gauta 300 Eur paskola. 3.6. Antstolė Vilma Leskevičienė ieškovę 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-22-130-2175 informavo, kad ji išieškojo iš T.

M. iÅ¡ieÅ¡kotojui A. R. 510,22 Eur (iÅ¡ jų grÄ Å¾intos 79,99 Eur bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos). 3.7. Nors ieÅ¡kovei atsiradusi 298,23 Eur žala padaryta T. M. neteisėtais veiksmais, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-39-166/2018 yra patenkintas A. R. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ T. M. priteista ir A. R. naudai iÅ¡ieÅ¡koma taip pat ir iÅ¡ ieÅ¡kovės 2015 m. balandžio 28 d. sutarties Nr. SP237202 pagrindu gauta 300 Eur paskola, atsakovu Å¡ioje byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti ne T.

M., o A. R.

4. Atsakovas A. R. atsiliepime su ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais: 4.1. Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-166/2018 kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiesiems, tarp jų ir jam, pripažintas tik T. M. Atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį. 4.2. IeÅ¡kovė, nors ir žinojo apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ , tačiau jokių procesinių dokumentų toliau tyrime neteikė, todėl ne dėl atsakovo kaltės iki galo neįgyvendino savo teisių baudžiamajame procese, prarasdama teisę iÅ¡ kaltininko T.

M. iÅ¡siieÅ¡koti padarytÄ Å¾alÄ . 4.3. Kadangi atsakovui priteistos jo asmeninės lėšos ieÅ¡kovei nepriklauso, todėl praÅ¡ymas padaryti jį atsakovu galimai yra tik ieÅ¡kovės teisinio neiÅ¡prusimo pavyzdys arba tolimesnio T. M. proceso dalyvių klaidinimo pasekmė. 4.4. T. M. klaidina teismÄ , praÅ¡ydamas nurodyti, kokiu pagrindu atsakovui priteistos lėšos nepervedamos ieÅ¡kovei, nes jei T. M. skaitė teismų sprendimus ir juos suvokė, tai juose buvo nurodyta, kad tai yra asmeniÅ¡kai atsakovui priteistos lėšos iÅ¡ T.

M., o ne ieÅ¡kovės lėšos. Vilniaus apygardos teismas neįpareigojo atsakovo savo gautas lėšas pervesti kokiems nors tretiesiems subjektams, tuo labiau atsakovas tegavo iki Å¡iol labai maÅ¾Ä sumÄ , atlyginant padarytÄ jam žalÄ . 4.5. Atsakovas, atgaudamas nusikalstama veika prarastus savo asmeninius pinigus, neprivalo dar papildomai kompensuoti ir kitiems nukentėjusiesiems (tarp jų ir ieÅ¡kovei) jų prarastas lėšas. 4.6. Teismas priteisė atsakovui jo mokėtas ir prarastas sumas, o ne ieÅ¡kovės prarastas sumas, todėl teismo nuosprendyje trečiajam asmeniui priteistos sumos negali reikalauti ieÅ¡kovė, kuri nedalyvavo tame procese ir neteikė civilinio ieÅ¡kinio dėl savo kaltės.

5. Trečiasis asmuo T. M. atsiliepime su ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais: 5.1. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, jam įsiteisėjus, A. R. perdavė priteistÄ skolÄ , t. y. 3 152,37 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolių kontorai Å irvintose. Antstolė nurodė, kad Å¡i skola jau yra iÅ¡ieÅ¡koma ir daromos iÅ¡skaitos iÅ¡ jo atlyginimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5.2.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad 3 152,37 Eur turtinė žala apima visas kreditų bendroves (tarp jų ir ieÅ¡kovę). Å i skola yra iÅ¡ieÅ¡koma jau 3,5 metų iÅ¡ trečiojo asmens darbovietės. 5.3. Nors žala atsakovui buvo priteista kaip skola kreditų bendrovėms, bet iÅ¡skaitymus per antstolę tiesiogiai gauna pats atsakovas į savo asmeninę sÄ skaitÄ . Atsakovas iÅ¡ Å¡ių lėšų turi padengti kreditus, tačiau to nedaro, o gavęs iÅ¡skaitas iÅ¡ atlyginimo, lėšas naudoja savo reikmėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Nordecum“ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. R. 242,28 Eur negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ ir 17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstė dalimis 24 mėnesiams, nurodydamas, kad atsakovas turi mokėti ieÅ¡kovei po 11 Eur kas mėnesį 23 mėnesius, o paskutinį mėnesį sumokėti 6,28 Eur, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko skolos padengimo.

7. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2015 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. SP237202, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 300 Eur kreditÄ 1 metų terminui, o atsakovas įsipareigojo laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 64,08 proc. metines palÅ«kanas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. liepos 27 d. paskolai ir palÅ«kanoms dengti pervedė 109,50 Eur, iÅ¡ kurių buvo padengta 57,72 Eur pagrindinė kredito dalis, 41,28 Eur pelno (sutartinių) palÅ«kanos, 6 Eur sutarties sudarymo mokestis, 4,50 Eur už Banklink paslaugÄ . IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 4 d. buvo informuota apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 01-1-00970-14 dėl atsakovo vardu paimto kredito iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 11 d. baudžiamojoje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, tačiau civilinis ieÅ¡kinys nebuvo priimtas.

8. Teismas nustatė, kad atlikus ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu T. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, be kita ko, ir dėl atsakovo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ T. M. A. R. naudai priteista 3 152,37 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė atsisakė dalies savo reikalavimų ir prašė priteisti tik pagrindinę 242,28 Eur negrÄ Å¾into kredito sumÄ iÅ¡ atsakovo, kadangi bÅ«tent jam teismo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieÅ¡kinį buvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutiko, nurodydamas, kad jis tokiu atveju du kartus dengs tÄ pačiÄ skolÄ (praras savo pinigus).

10. Teismas nurodė, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus CK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju požiÅ«riu ir įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai dėl trečiojo asmens T. M. padarytos nusikalstamos veikos ieÅ¡kovė pagal sudarytÄ 2015 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP237202 prarado 300 Eur sumÄ , kuri buvo pervesta atsakovui A. R. kaip vartojimo kreditas. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio matyti, kad ieÅ¡kovei pervedus 300 Eur vartojimo kreditÄ Ä¯ A. R. banko sÄ skaitÄ , A. R. banko sÄ skaitoje esančius pinigus pasisavino T. M.

12. Teismas nurodė, kad jis teismo posėdžio metu aiÅ¡kinosi aplinkybes, ar tai buvo asmeniniai atsakovo pinigai, atliko įvairius paskaičiavimus, įvertino liudytojos V. S. parodymus, tačiau sprendė, kad padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad tai buvo vien asmeniniai atsakovo pinigai, nėra galimybės. Teismas sprendė, kad atsakovo banko sÄ skaitoje galimai buvo ir ieÅ¡kovės pinigai, kuriuos pasisavino T. M.

13. Teismas nurodė, kad teismo nuosprendžiu turtinė žala buvo atlyginta ne ieÅ¡kovei pervedusiai 300 Eur kreditÄ , o patenkintas atsakovo A. R. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo jam priteista turtinė ir neturtinė žala. IÅ¡ į bylÄ pateikto antstolės Vilmos Leskevičienės 2022 m. vasario 7 d. raÅ¡to Nr. S-22-130-2175 teismas nustatė, kad antstolė iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ T. M. iÅ¡ieÅ¡kotojui A. R. 510,22 Eur (iÅ¡ jų grÄ Å¾intos 79,99 Eur bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos). Teismas nurodė, kad iÅ¡ antstolės iÅ¡ieÅ¡kotos 510,22 Eur sumos nėra galimybės atskirti, ar atsakovui iÅ¡ieÅ¡kota turtinė žala, ar neturtinė žala.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intÄ 242,28 Eur vartojimo kredito sumÄ Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu priteisė iÅ¡ T. M. atsakovui A. R., pats atsakovas savo asmeninių lėšų dėl jam pervesto kredito, kurį pasisavino T. M., neprarado, teismas ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 242,28 Eur negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ .

15. Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju, netenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, susidarytų situacija, kuomet atsakovas nepraradęs savų lėšų, nepagrįstai praturtėtų ieÅ¡kovės sÄ skaita, bei bÅ«tų pažeistas esminis teisės principas, kad iÅ¡ neteisės nekyla teisė.

16. Teismas pažymėjo, kad nors T. M. nėra atlyginęs visos ieškiniu iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atsakovui, įvertinus, kad T. M. yra jauno amžiaus, darbingas, visgi sprendė, kad pinigai iš jo bus išieškoti, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio. Šiuo metu atsakovui yra atlyginta 1/6 dalis civilinio ieškinio.

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į situacijÄ dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ atsakovÄ , reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas atsisakė ir prašė priteisti tik pagrindinę skolÄ .

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, priteisė jai iš atsakovo 17 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

19. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ . Atsižvelgdamas į tai, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl jo turtinės padėties Å¡iuo metu negali sumokėti visos priteistos sumos iÅ¡ karto. Priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡dėstymas yra labai reikÅ¡mingas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nes taip jam sudaroma galimybė sumokėti ieÅ¡kovei skolÄ atitinkamomis pinigų sumomis. Teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių ieÅ¡kovei, nes skola jai bus atlyginta laipsniÅ¡kai per ilgesnį laiko tarpÄ .

20. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas gauna nedidelę paÅ¡alpÄ , bei atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, sprendė, kad skolos iÅ¡dėstymas 24 mėnesiams atitiks tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo interesus. Be to, nurodė, kad, tikėtina, kad per šį laikotarpį atsakovas atgaus ir iÅ¡ T. M. jam priteistÄ sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – valstybei ir atsakovo turėtas, sumokant žyminį mokestį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nevertino ieÅ¡kinio, pateikto baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kinyje nors ir minimos kredito bendrovės, iÅ¡ kurių T. M. paėmė greituosius kreditus, tačiau neteigiama, kad praÅ¡oma priteisti suma yra iÅ¡ kredito bendrovių gauti pinigai. PrieÅ¡ingai, yra teigiama, kad buvo pasisavinti atsakovo banko sÄ skaitoje buvę pinigai. 21.2. Net paprastai skaičiuojant matyti, kad minimos septynios kredito bendrovės, bet tik keturi pavedimai.

Asmeninių pasisavintų lėšų suma ieÅ¡kinyje yra nurodyta 1 547,12 Eur. Toliau ieÅ¡kinyje yra iÅ¡vardinti kiti epizodai ir bendra praÅ¡oma priteisti turtinės žalos suma yra 3 635,50 Eur. IÅ¡ nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. l-39-166/2018 matyti, kad T. M. iÅ¡ kredito bendrovių A. R. vardu gavo daug didesnę sumÄ , nei 1 547,12 Eur praÅ¡omu ieÅ¡kinyje. 21.3. Nei pačiame ieÅ¡kinyje, nei teismo nuosprendyje nėra pažymėta, kad civiliniu ieÅ¡kiniu priteista turtinė žala – tai lėšos gautos iÅ¡ kredito bendrovių. 21.4.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. aiÅ¡kino teismui, kad baudžiamojoje byloje civiliniu ieÅ¡kiniu priteistÄ turtinę žalÄ sudarė asmeniniai A. R. pinigai, kuriuos jis gavo kadaise iÅ¡ savo tėvo, mokėjimai kurie turėjo bÅ«ti gauti iÅ¡ I. S., vekselis ir kredito bendrovėms UAB „Ferratum“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ sumokėti pinigai. 21.5. IeÅ¡kovė neįrodė, kad baudžiamojoje byloje, patenkinus A. R. civilinį ieÅ¡kinį, jam buvo priteisti pinigai skirti UAB „Nordecum“.

22. IeÅ¡kovė UAB „Nordecum“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. Ä® civilinę bylÄ buvo pateikti aktualÅ«s duomenys iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-1-39-166/2018, taip pat A. R. 2016 m. lapkričio 3 d. pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės ir 3 635 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, kuriame įtrauktas praÅ¡ymas dėl patirtos 1 547,12 Eur žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad T. M. apgaule jo vardu paėmė greituosius kreditus, taip pat ir iÅ¡ UAB „Nordecum” bei pasisavino atsakovo sÄ skaitoje esančius pinigus. 1.2. IeÅ¡kinyje niekur neminima, kad T. M. pasisavino A. R. asmeninius sÄ skaitoje buvusius pinigus, tačiau akcentuojama į apgaule gautus ir į jo sÄ skaitÄ pervestus greituosius kreditus iÅ¡ kreditus teikiančių bendrovių, kas suponuoja tai, kad 1 547,13 Eur turtinę žalÄ sudaro bÅ«tent iÅ¡ greitųjų kreditų gautos lėšos. 1.3.

Atsakovas civilinio proceso metu negalėjo įvardinti, kiek jo asmeninių pinigų nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jo sÄ skaitoje. T. M. pasisavino A. R. banko sÄ skaitoje buvusius pinigus, tarp jų ir 300 Eur, 2015 m. balandžio 28 d. gautus iÅ¡ UAB „Nordecum”, kurie, kaip greitasis kreditas, buvo pervesti į Å¡iÄ atsakovo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . 1.4. Manytina, kad baudžiamojoje byloje A. R. pateikto ieÅ¡kinio dalyje dėl 1 547,12 Eur žalos padarymo yra įtraukti ir iÅ¡ UAB „Nordecum”, kaip greitasis kreditas, gauti 300 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos (negrÄ Å¾into vartojimo kredito) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų 5. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Nordecum“ ir atsakovo A. R., naudojant nuotolinio ryÅ¡io priemones, 2015 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. SP237202, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 300 Eur kreditÄ vienerių metų terminui, o atsakovas įsipareigojo laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 67,18 procentų metines palÅ«kanas.

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. liepos 27 d. pervedė 109,50 Eur sumÄ , kuria buvo padengta: i) 57,72 Eur kredito dalis; ii) 41,28 Eur pelno (sutartinės) palÅ«kanos; iii) 6 Eur sutarties sudarymo mokestis; iv) 4,50 Eur už Banklink paslaugÄ . Tolimesnių mokėjimų atsakovas neatliko.

7. IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 4 d. buvo informuota apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-00970-14 dėl A. R. vardu paimto kredito iÅ¡ UAB „Nordecum“. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 242,28 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau jis nebuvo priimtas.

8. A. R. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 3 d. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ T. M. 3 635,50 Eut turtinę ir 6 000 Eur neturtinę žalÄ dėl pastarojo nusikalstamų veikų padarymo. Civiliniame ieÅ¡kinyje, dėstydamas aplinkybes dėl turtinės žalos ir jos dydžio, A. R., be kita ko, nurodė, kad T. M. nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigos, įgijęs A. R. pasitikėjimÄ ir slėpdamas tikrÄ jÄ savo finansinę padėtį, pastarojo vardu, naudodamasis elektronine bankininkyste, apgaule paėmė greituosius kreditus iÅ¡ įvairių greituosius kreditus teikiančių bendrovių (UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Bobutės paskola“, IPF „Digital“, MCB Finance, Ferratum ir AB Creditstar Lithuania); tokiu bÅ«du, pasinaudodamas apgaule ir A.

R. nesugebėjimu tinkamai įvertinti jam T. M. pateiktÄ melagingÄ informacijÄ , įtakojo A. R. atlikti bankines operacijas AB „DNB bankas“ 1 547,12 Eur sumai (buvo atlikti byloje nustatyti pavedimai 499 Eur, 348,12 Eur, 400 Eur, 300 Eur, sumoms). Dėl to padaryta turtinė žala lygi 1 547,12 Eur.

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu A. R. pripažintas civiliniu ieškovu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00970-14).

10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-166/2018 nusikalstamų veikų (tarp jų ir A. R. atžvilgiu), numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu pripažino T. M.. Nuosprendžiu teismas iÅ¡ T. M. A. R. priteisė 3 152,37 Eur dydžio turtinę ir 500 Eur neturtinę žalÄ .

11. Antstolė Vilma Leskevičienė, atsakydama ieÅ¡kovei į 2022 m. sausio 27 d. siųstÄ raÅ¡tÄ Nr. R-744 „Dėl informacijos pateikimo“, 2022 m. vasario 7 d. raÅ¡te Nr. S-22-130-2175 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad iÅ¡ T. M. iÅ¡ieÅ¡kotojui A. R. iÅ¡ viso iÅ¡ieÅ¡kota 510,22 Eur (iÅ¡ jų grÄ Å¾intos 79,99 Eur bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos).

12. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo T. M. 242,28 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 37,02 Eur pelno palÅ«kanas, 18,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. BylÄ nagrinėjant teisme, ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti pradinį atsakovÄ T. M. tinkamu atsakovu A. R. ir pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, reikalavimÄ dėl 242,28 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito reikÅ¡dama atsakovo A. R. atžvilgiu.

14. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intÄ 242,28 Eur vartojimo kredito sumÄ Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu priteisė iÅ¡ T. M. atsakovui A. R., pats atsakovas savo asmeninių lėšų dėl jam pervesto kredito, kurį pasisavino T. M., neprarado, taikydamas nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jį tenkino visa apimtimi. Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju, netenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, susidarytų situacija, kuomet atsakovas, nepraradęs savų lėšų, nepagrįstai praturtėtų ieÅ¡kovės sÄ skaita.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad baudžiamojoje byloje, patenkinus jo civilinį ieÅ¡kinį, jam buvo priteisti pinigai, kurie skirti UAB „Nordecum“. Nurodo, kad teismo nuosprendyje nėra pažymėta, kad civiliniu ieÅ¡kiniu priteista turtinė žala – tai lėšos gautos iÅ¡ kredito bendrovių. Be to, pažymi, kad nuosprendyje minimos septynios kredito bendrovės, bet tik keturi pavedimai; T. M. iÅ¡ kredito bendrovių A. R. vardu gavo daug didesnę nei 1 547,12 Eur sumÄ , todėl kad į Å¡iÄ sumÄ patenka ir UAB „Nordecum“ pinigai duomenų nėra.

16. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ vartojimo kreditÄ (ne)pagrįstumo 17. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-30/2012). Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie sudaro įrodinėjimo dalykÄ .

18. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2015 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP237202, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, su ieškove atsakovo A. R. vardu sudarė trečiasis asmuo T. M. nėra. Šios aplinkybės nustatytos ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-166/2018, kurioje T. M. pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, įskaitant ir A. R. atžvilgiu dėl 2015 m. balandžio 28 d. ieškovės suteikto vartojimo kredito.

19. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovė įvykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pervedė kredito sumÄ (300 Eur) į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Duomenų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų grÄ Å¾inta likusi nepadengta vartojimo kredito dalis – 242,28 Eur, byloje nėra.

20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-166/2018 patenkino A. R. civilinį ieÅ¡kinį, kuriame jis turtinę žalÄ grindė ir iÅ¡ greituosius kreditus teikiančių bendrovių T. M. atsakovo vardu paimtais kreditais, ir priteisė atsakovui iÅ¡ T. M. 3 152,37 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovės suteikto kredito sumÄ iÅ¡ T. M. priteisė A. R., sprendė, kad atsakovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti Å¡iÄ kredito sumÄ ieÅ¡kovei, iÅ¡ kurios ir buvo paimtas vartojimo kreditas, nes prieÅ¡ingu atveju, atsakovas neteisėtai praturtėtų ieÅ¡kovės sÄ skaita. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.

22. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. 23.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).

24. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; ). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos yra kumuliatyvios – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo bÅ«dÄ pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Å ios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ .

25. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos.

27. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra duomenų apie tai, kad baudžiamojoje byloje jam į civilinio ieÅ¡kinio pagrindu iÅ¡ T. M. priteistÄ Å¾alos dalį (1 547,12 Eur) patenka ir ieÅ¡kovės UAB „Nordecum“ suteiktas 300 Eur dydžio vartojimo kreditas, tačiau Å¡ie jo teiginiai prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenimis ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

28. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovo A. R. vardu T. M. iÅ¡ UAB „Nordecum“ paimtas vartojimo kreditas, pastarosios buvo pervestas į atsakovo banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios dalis pinigų vėliau pervesta į kito asmens sÄ skaitÄ , kita dalis – iÅ¡gryninta ir atiduota T. M. (2018 m. kovo 20 d. teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės). Pažymėtina tai, kad atsakovas A. R. baudžiamojoje byloje pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje, pasisakydamas dėl dalies turtinės žalos (1 547,12 Eur sumai) atlyginimo, nurodė, kad Å¡iÄ Å¾alos sumÄ sudaro iÅ¡ greitųjų kredito bendrovių jo vardu T.

M. paimti vartojimo kreditai, tarp kurių ir iÅ¡ UAB „Nordecum“ gautas vartojimo kreditas. Ä®vertinus tai, kad atsakovas civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, jog buvo atlikti pavedimai, tarp kurių ir 300 Eur dydžio pavedimas, ir tai, kad bÅ«tent tokio dydžio vartojimo kreditÄ UAB „Nordecum“ 2015 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. SP237202 ir suteikė, darytina tikėtinai pagrįsta iÅ¡vada, kad nurodyto dydžio pavedimas (300 Eur) yra UAB „Nordecum“ į atsakovo banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas T. M. padarytų tęstinių nusikalstamų veikų epizodus, tarp jų analizavo ir T. M. nusikalstamus veiksmus, atliktus A. R. atžvilgiu dėl Å¡io vardu iÅ¡ UAB „Nordecum“ paimto 300 Eur kredito, taip pat ir bendros atlygintinos žalos dydį pagal A. R. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, į kurį, kaip jau minėta, įtrauktas ir vartojimo kreditas iÅ¡ UAB „Nordecum“.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas baudžiamojoje byloje civiliniu ieÅ¡kiniu pasirinko į jam atlygintinos turtinės žalos dydį, be kita ko, įtraukti ir vartojimo kreditÄ , gautÄ iÅ¡ UAB „Nordecum“ (nors kreditÄ jo vardu paėmė ne jis pats, o T. M., kuriam atiteko pinigai), teismas nuosprendyje, vertindamas nusikalstamų veikų epizodus, dėl Å¡ių aplinkybių ir pasisakė, bei, atsižvelgęs į tai, priteisė iÅ¡ T. M. atsakovui jo patirtÄ turtinę žalÄ , į kuriÄ , įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad įėjo ir iÅ¡ UAB „Nordecum“ paimtas vartojimo kreditas (CPK 185 straipsnis). Taigi Å¡iuo aspektu atsakovo nurodomi argumentai dėl to, kad į jam baudžiamojoje byloje iÅ¡ T. M. priteistÄ turtinės žalos dydį nebuvo įtrauktas iÅ¡ UAB „Nordecum“ gautas vartojimo kreditas, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Kadangi vartojimo kreditÄ iÅ¡ UAB „Nordecum“, kuris buvo pervestas bÅ«tent į atsakovo banko sÄ skaitÄ , atsakovo vardu paėmė T. M. ir jam atiteko Å¡ie pinigai, atsakovui nepareiÅ¡kus Å¡ioje dalyje civilinio ieÅ¡kinio, bÅ«tent T. M. – faktiniam pinigų gavėjui, bÅ«tų kilusi pareiga šį kreditÄ grÄ Å¾inti tiesiogiai ieÅ¡kovei. Visgi A. R. Å¡ioje situacijoje pasirinkus tokį galimai savo pažeistų teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ ir veikimo variantÄ , kuomet jis jo vardu, bet faktiÅ¡kai T.

M. paimtÄ kredito sumÄ laikė savo turtine žala (jÄ nurodė baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje) ir kuri galiausiai teismo jam (ne ieÅ¡kovei, suteikusiai šį kreditÄ ), buvo priteista iÅ¡ T. M., laikytina, kad atsakovas, Å¡iuo atveju negrÄ Å¾indamas Å¡ių lėšų kredito davėjai – ieÅ¡kovei, nepagrįstai praturtėtų Å¡ios sÄ skaita, t. y. disponuotų lėšų suma, kuri kredito faktinio gavėjo (T. M.) turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta kredito davėjui (ieÅ¡kovei) tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

32. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė negali savo pažeistų teisių negrÄ Å¾into kredito apimtyje (242,28 Eur) apginti, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį faktiniam kredito gavėjui T. M. civilinio proceso tvarka. Teismui baudžiamojoje byloje iÅ¡ T. M. bÅ«tent atsakovui A. R. priteisus turtinę žalÄ , į kuriÄ Ä¯Ä—jo ir UAB „Nordecum“ suteiktas kreditas, toks ieÅ¡kovės reikalavimas reikÅ¡tų reikalavimÄ T. M. antrÄ kartÄ grÄ Å¾inti kredito sumÄ (pirmuoju atveju – atsakovui kaip turtinės žalos atlyginimÄ , antruoju – ieÅ¡kovei kaip faktiÅ¡kai gautÄ kreditÄ ).

33. Pažymėtina tai, kad negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė, suteikdama kreditÄ , bÅ«tų prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikÄ , kadangi pagal esamas aplinkybes ji neturėjo pagrindo numanyti, kad kreditas suteikiamas ne tam asmeniui, kurio vardu yra pateikta paraiÅ¡ka kreditui gauti. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus ir suteikusi kredito sumÄ , turi pagrįstÄ lÅ«kestį Å¡iÄ sumÄ atgauti iÅ¡ jÄ tiesiogiai ar netiesiogiai (teismui baudžiamojoje byloje priteisus jÄ kaip turtinę žalÄ ), kaip yra nagrinėjamu atveju, gavusio asmens – Å¡iuo atveju atsakovo.

34. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės pažeistos teisės atgaunant suteiktÄ vartojimo kreditÄ , pagrįstai Å¡iuo atveju apgintos nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pagalba, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus bÅ«tent vartojimo kredito sumÄ faktiÅ¡kai gavusiam (teismui nuosprendžiu jÄ priteisus kaip turtinės žalos dalį) atsakovui A. R., ir pirmosios instancijos teismui tokį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus.

35. Tai, kad, vykdant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, kredito sumÄ (turtinės žalos dalį) atsakovas iÅ¡ T. M. dar nėra faktiÅ¡kai atgavęs, Å¡iuo atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi atsakovo subjektinė teisė į jos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ T. M. yra nustatyta įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 20 d. teismo nuosprendžiu, todėl ir toliau iÅ¡lieka ir yra vykdytina. Dėl bylos baigties 36. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal Å¡io Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

40. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų priteisimo iš atsakovo šioje nutartyje nepasisako.

41. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr.(8.1Mr)TP-22-T-854-4587 suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ä® bylÄ pateikta 2022 m. gegužės 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurios matyti, kad jos sudaro 170 Eur sumÄ .

42. Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o jis buvo atleistas nuo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš jo valstybei priteistina 85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (170 Eur / 2), nuo kurių mokėjimo jis nebuvo atleistas (CPK 96 straipsnis).

43. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (50 proc. sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ â€“ 8 Eur), atmetus jo apeliacinį skundÄ , jam neatlyginamos.

44. Atsižvelgiant į tai, kad nuo likusios žyminio mokesčio dalies (50 proc. – 8 Eur) už apeliacinį skundÄ sumokėjimo atsakovas buvo atleistas, į tai, kad jo apeliacinis skundas atmestas, taigi ieÅ¡kovei priimtas teismo sprendimas iÅ¡lieka palankus, Å¡i žyminio dalis nė iÅ¡ vienos iÅ¡ Å¡alių valstybei nepriteistina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 85 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, jas sumokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Teisėja Giedrė Čėsnienė