2025-05-13 Nr. BB-3046-1-01-1-00633-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1717/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00633-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko,

rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. Ą. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį – ir, tikrindamas bei vertindamas įrodymus, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio nuostatų bei in dubio pro reo principo pažeidimus. Dėl šių pažeidimų buvo pažeistos G. Ą. teisės, nes, nesant įrodymų, jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, be pagrindo prioritetas suteiktas kaltinamiesiems įrodymams, taip pat buvo pažeistas iš nekaltumo prezumpcijos kylantis principas, kad visi kilę neaiškumai privalo būti aiškinami kaltinamojo naudai. Nagrinėjamoje byloje netinkamai taikytos BK 2 straipsnio nuostatos, inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys aiškintos draudžiamai plečiamai. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių – pavojingų ir baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų (neteisėtų veiksmų), kaltės, padarinių ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.

Byloje nėra pakankamų faktinių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog G. Ą. dalyvavo UAB „U. I.“ veikloje. Byloje padaryti BPK 20 straipsnio pažeidimai: nenustatyta esminę reikšmę veikų kvalifikavimui turinti aplinkybė, t. y. nepaneigtas liudytojų įrodymais pagrįstas faktas, kad UAB „U. I.“ faktiniu (de facto) ir juridiniu (de jure) direktoriumi iš tikrųjų nebuvo kaltinamasis G. Ą.. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Nėra duomenų, pagrindžiančių, kad būtent G.

Ą. pasisavino UAB „U. I.“ grynuosius pinigus, kadangi jis tuo metu buvo užsienyje, todėl kitas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo nenustatytas, galimai disponuodamas UAB „U. I.“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis, galimai grynino pinigus Lietuvos Respublikoje esančiuose bankomatuose. Bylos duomenys ir liudytojų parodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad G. Ą. nebuvo nei faktinis (de facto), nei juridinis (de jure) UAB „U. I.“ vadovas. Šis faktas liko nenuginčytas ir nebuvo paneigtas jokiais kitais bylos įrodymais.

G. Ą. niekuomet savęs neidentifikavo kaip UAB „U. I.“ vadovo ir juo savęs nelaikė. Jis neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad jis apskritai būtų valdęs UAB „U. I.“. Asmuo, neatliekantis jokių veiksmų, susijusių su minėtos įmonės valdymu, nesuvokiantis esantis įgaliotas veikti įmonės vardu, negali būti pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, nustatytos BK 209 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nesant pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada apie G. Ą. kaltę, turi būti daroma išvada apie jo nekaltumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo G. Ą. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nurodytus BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu bei įrodymų pakankamumu. Kasaciniame skunde nurodytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami kasatorės nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant G. Ą. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio nuostatų bei in dubio pro reo principo pažeidimai yra nurodomi grindžiant juos byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą G. Ą. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. Ą. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas