2020-02-12 Nr. AB-3056-3-62-3-00897-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1192-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00897-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stogana“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, pažeidimo bylos nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stogana“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Nr. ATA-4 (toliau – ir Nutarimas); 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus administracinio nusižengimo bylą Nr. ATA-4 nutraukti (b. l. 2–3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra statybinė organizacija ir panašaus pobūdžio paminklų valymo darbus atliko ne pirmą kartą. Teisės aktų reikalavimus, keliamus minėtų darbų atlikimui, žinojo. Atlikdami paminklų valymo darbus, pareiškėjo darbuotojai žinojo apie konkrečias objekto saugomas vertybes, todėl jokių tvarkymo darbų neatliko. Nurodė, kad 2017 metų spalio mėnesį nestipria vandens srove buvo nuplauti atskiri memorialo, esančio Leipalingio miestelyje, elementai. Valymo metu jokia žala saugomam objektui nebuvo padaryta. Leipalingio seniūnijos seniūnas buvo atvykęs prie memorialo darbų atlikimo metu ir jokių pretenzijų neturėjo. Pabrėžė, kad Tvarkybos darbų projekto pareiškėjas neturėjo, kadangi atliko tik memorialo valymo darbus, kuriems toks projektas nerengiamas.

3. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–40).

4. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. inspekcinės kelionės metu nustatė, kad Lazdijų rajone, Leipalingio seniūnijoje, Leipalingio miestelyje esančiame kultūros paveldo objekte – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje atlikti tvarkybos darbai: informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoniniai postamentai nuplauti aukšto slėgio vandens srove. Tokių darbų atlikimui reikalingas Tvarkybos darbų projektas, tačiau pareiškėjas jo neturėjo, todėl ginčijamu nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta bauda. Apie tai, kad darbus atliko pareiškėjo darbuotojai, žodžiu patvirtino ir Leipalingio seniūnas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Stogana“ skundą patenkino ir panaikino Departamento Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 13 d. Nutarimą, kuriuo UAB „Stogana“ pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 200 Eur bauda dėl pažeidimo, numatyto Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

6. Teismas, vadovaudamasis pateiktais įrodymais, nurodė, kad atsakovo atstovai 2017 m. lapkričio 21 d. nustatė, kad Lazdijų rajone, Leipalingio seniūnijoje, Leipalingio miestelyje esančiame kultūros paveldo objekte – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje atlikti tvarkybos darbai: informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoniniai postamentai buvo nuplauti vandens srove, tačiau paveldo objekto būklės pakitimų nebuvo nustatyta. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. K. (Leipalingio seniūnijos seniūnas) ir A. P. (pareiškėjo darbuotojas – projektų vadovas) parodė, kad 2017 metų spalio mėnesį plovimo įrenginiu vandens srove nuplovė paminklų betoninę dalį. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. ATA-3 dėl pažeidimo, numatyto Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Atsakovas protokole konstatavo, kad pareiškėjas atliko darbus neturėdamas suderinto Tvarkybos darbų projekto. 2018 m. vasario 13 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal Įstatymo 31 straipsnio 1 dalį pareiškėjui buvo paskirta 1 200 Eur bauda.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 1 ir 2 dalių, 311 straipsnio 1 dalies, 317 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tai imperatyviai numatyta Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje.

8. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtino teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pažeidimą atsakovo atstovai nustatė 2017 m. lapkričio 21 d. Po to jokie procesiniai veiksmai dėl pažeidimo sudėties objektyviosios pusės tikslinimo nebuvo atliekami (nebuvo bandomas nustatyti konkretus plovimo įrenginys, vandens srovės stiprumas ir t. t.). Įstatymas įpareigojo atsakovą baudą paskirti per 1 mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos – t. y. iki 2017 m. gruodžio 21 d. įskaitytinai. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2018 m. vasario 6 d., o nutarimas skirti baudą priimtas 2018 m. vasario 13 d. Jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų vengęs atsakomybės, teismui pateikta nebuvo. Pareiškėjas geranoriškai atsiliepė į atsakovo raštišką kreipimąsi ir išdėstė visas reikšmingas aplinkybes. Druskininkų miesto savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, visą laiką buvo duomenys apie pareiškėją ir jo ketinimą atlikti darbus objekte, esančiame Leipalingio miestelyje.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Nutarimas dėl nesvarbių priežasčių nebuvo priimtas per 1 mėnesį nuo pažeisimo nustatymo dienos (Įstatymo 311 str. 2 d.), taip pat nebuvo surinktas pakankamas pagrindas duomenų, įrodančių pažeidimo sudėties objektyviąją pusę pareiškėjo veiksmuose (ABTĮ 56 str.). Dėl to Nutarimas panaikintas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

III. 10. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovo teigimu, sistemiškai aiškinant Įstatymo 311 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio nuostatas, pažeidimo nustatymo diena laikytina administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena, kada suformuluotas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. 2017 m. lapkričio 21 d. užfiksuoti atlikti darbai negali būti vertinami kaip pažeidimo nustatymo diena, nes tuo metu nebuvo žinoma, kas atliko darbus, ar darbai atlikti turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus ir kitos reikšmingos aplinkybės. Todėl nagrinėjamoje byloje pažeidimo nustatymo diena laikytina 2018 m. vasario 6 d., t. y. protokolo surašymo diena.

12. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas daro prieštaringas išvadas: iš vienos pusės nurodydamas, kad Įstatymas įpareigojo atsakovą baudą paskirti per 1 mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y. iki 2017 m. gruodžio 21 d., iš kitos pusės neatsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad UAB „Stogana“ paaiškinimai buvo pateikti tik 2018 m. sausio 18 d. Atsakovas teigia, kad iki 2018 m. sausio 18 d., t. y. iki kol UAB „Stogana“ nepateikė rašytinio paaiškinimo, kuriame pripažino atlikusi darbus kultūros paveldo objekte, Departamento Alytaus skyrius neturėjo duomenų apie darbus atlikusius fizinius ar juridinius asmenis ir negalėjo surašyti protokolo, nes nebuvo žinomas darbus vykdęs subjektas ir kitos reikšmingos administracinio nusižengimo aplinkybės.

13. Atsakovo teigimu, Nutarimas priimtas ir bauda paskirta laikantis Įstatymo 311 straipsnyje nustatyto termino. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės priimti sprendimą. Teismo nurodomos aplinkybės: konkretus plovimo įrenginys, vandens srovės stiprumas, administracinio nusižengimo kvalifikavimui yra nereikšmingos, todėl tai negali sudaryti pagrindą naikinti Nutarimą.

14. Pareiškėjas UAB „Stogana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą.

15. Pareiškėjo teigimu, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad 2017 m. lapkričio 21 d. nebuvo žinoma, kas atliko darbus ir kitos reikšmingos aplinkybės, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir atsakovo atstovų paaiškinimams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimas buvo užfiksuotas 2017 m. lapkričio 21 d. Pateikti paaiškinimus atsakovas reikalavo tik iš pareiškėjo, nes tiksliai žinojo, kas atliko plovimo darbus. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų bandęs aiškintis pažeidimo padarymo aplinkybes ir rinkti informaciją apie kitus tai padariusius asmenis, nėra.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktą informaciją ir įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2018 m. vasario 13 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo nutarimo Nr. ATA-4, kuriuo UAB „Stogana“ pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 200 Eur bauda už pažeidimo, numatyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pareiškėjas apskundė šį Nutarimą, konstatavęs, kad ginčijamas Nutarimas dėl nesvarbių priežasčių nebuvo priimtas per 1 mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos (Įstatymo 311 str. 2 d.), taip pat nebuvo surinktas pakankamas pagrindas duomenų, įrodančių pažeidimo sudėties objektyviąją pusę pareiškėjo veiksmuose (ABTĮ 56 str.), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino ginčijamą Nutarimą. Paduotame apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl pagrindų panaikinti skundžiamą Nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nors ir nesutinka su dalimi jo išvadų, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kiek tai susiję su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas sprendė, jog ginčijamas Nutarimas priimtas praleidus nustatytą terminą, primintina, kad Įstatymo pažeidimus jo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą (Įstatymo 311 str. 1 d.). Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Įstatymo 311 str. 2 d.). Taigi, Įstatyme nustatyti patraukimo už ne trunkamą pažeidimą atsakomybėn terminai: 1 mėnesio terminas, kuris nėra naikinamasis ir kurio pradžia siejama su pažeidimo nustatymo diena, t. y. momentu, kada Departamento pareigūnai, įgalioti surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. pažeidimo padarymo aplinkybes, jį padariusį subjektą ir pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes, kuris (momentas) paprastai sutampa su protokolo surašymo diena; 3 metų terminas, kurio pradžia sutampa su pažeidimo padarymo diena ir kurio (šio termino) pasibaigimas patraukimą atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą daro negalimu. Aplinkybė, kada buvo gauta arba objektyviai turėjo ir galėjo būti gauta pakankamai duomenų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. momentas, laikytinas pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sankcijai skirti, yra įrodinėjimo dalykas kiekvienoje byloje.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo vertinti, jog Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus: kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Departamentas 2017 m. lapkričio 21 d. gavęs duomenis apie galimai pareiškėjo 2017 metų spalio mėnesį padarytą Įstatymo pažeidimą, t. y. kultūros paveldo objekte – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje – dalies informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoninių postamentų plovimą aukšto slėgio valymo įranga, kreipėsi į jį, t. y.

UAB „Stogana“, 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. sausio 15 d. raštais su prašymais paaiškinti, kokiu pagrindu minėti darbai buvo atliekami. 2018 m. sausio 18 d. gavę pareiškėjo atsakymą į 2018 m. sausio 15 d. raštą, Departamento pareigūnai, 2018 m. sausio 31 d. raštu paaiškinę galimą pareiškėjo darbuotojų veiksmų kultūros paveldo objekte vertinimą bei sudarę galimybes pareiškėjo atstovui atvykti ir paaiškinti dėl pažeidimo, 2018 m. vasario 6 d., dalyvaujant pareiškėjo atstovui, surašė protokolą, o 2018 m. vasario 14 d.

– priėmė ginčijamą Nutarimą. Įvertinus Įstatyme numatytų procedūrinių priemonių, turinčių užtikrinti objektyvų pažeidimo / galimo pažeidimo tyrimą, pobūdį, nėra galima teigti, kad šiuo atveju Departamento pareigūnai, vykdydami Įstatyme nustatytas pareigas, susijusias su pažeidimo / galimo pažeidimo tyrimu, veikė nerūpestingai ir neoperatyviai, dėl ko Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pradžia turėtų būti siejama ne su protokolo surašymo data. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims, aiškinant kituose įstatymuose analogiškai suformuluotų terminų paskirtį ir jų praleidimo pasekmes, 1 mėnesio nuo pažeidimo nustatymo dienos terminas paprastai vertinamas kaip procedūrinis, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y.

šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444 -1727/2013).

21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas sprendė, jog ginčijamas Nutarimas priimtas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėju skirta sankcija, sudėties objektyviąją pusę, t. y. kad pareiškėjo darbuotojų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip Nutarime nurodytas pažeidimas: Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo kultūros paveldo objekte – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje – atlikti veiksmai – dalies informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoninių postamentų plovimas aukšto slėgio valymo įranga – gali būti vertinami tik kaip tvarkybos darbai, kurie, juos atlikus neturint tvarkybos darbų projekto ir leidimo, pažeidžia Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas.

22. Vertinant tokios išvados pagrįstumą, pažymėtina, kad nei iš ginčijamame Nutarime nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių tokio kultūros paveldo tvarkybą – Įstatymo ir Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių, patvirtintų Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 (toliau – ir Taisyklės) – nuostatų nėra galima spręsti, kad ginčui aktuali paviršių valymo technologija – plovimas aukšto slėgio valymo įranga – expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) yra priskirtina kultūros paveldo tvarkybos darbams, tokio pobūdžio argumentai nėra pateikti ir teisminio nagrinėjimo metu:

Įstatymo prasme tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (Įstatymo 2 str. 34 str.). Pagal nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 28 d. galiojusios redakcijos Taisyklių, nustatančių reikalavimus asmenims, vykdantiems Lietuvos Respublikoje esančio užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą ar į šį registrą neįrašytų kultūros paveldo objektų tvarkymo darbus, kuriuos sudaro šių objektų tvarkybos ir (ar) priežiūros darbai, nuostatas, kriterijus, pagal kuriuos tokių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, kurie atliekami turint parengtus tokio pobūdžio darbus reglamentuojančius dokumentus, sutikimus ir leidimą atlikti tvarkybos darbus, atribojami nuo priežiūros darbų – tvarkymo darbų poveikis kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms: nekilnojamojo turto registre įregistruotų arba pagal panaudos sutartį valstybinės žemės sklypų valdytojas ar jo įgaliotas asmuo apie planuojamus tvarkybos darbus į Kultūros vertybių registrą įrašytuose ir į šį registrą neįrašytuose kultūros paveldo objektuose (toliau – Registruoti objektai ir Neregistruoti objektai) turi informuoti Kultūros ministeriją raštu iš anksto, nes kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių nustatymo procedūra gali užtrukti iki 6 mėnesių.

Registruotuose objektuose turi būti išsaugotos vertingosios savybės, todėl tvarkybos darbų projektai Departamentui gali būti teikiami tik esant nustatytoms vertingosioms savybėms (Taisyklių 6 p.); priežiūros darbus Registruotuose objektuose, kurie nekeičia šių objektų vertingųjų savybių, ir priežiūros darbus Neregistruotuose objektuose šių objektų valdytojai ar jų įgalioti asmenys gali vykdyti be papildomo valstybės institucijų sutikimo (Taisyklių 19 p.); Registruotų ir Neregistruotų objektų priežiūros tikslas – išsaugoti gerą fizinę objektų ir jų teritorijos būklę.

Atliekant priežiūros darbus, gali būti: valomos šiukšlės, šalinami taršos šaltiniai; šalinami savaime užaugantys augalai, šalinami medžiai ir krūmai, augantys ant statinių ir jų liekanų, teritorijoje šienaujama žolė ir genimi medžiai; želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 20–20.3 p.).

23. Bylos duomenimis, Lazdijų rajone, Leipalingio seniūnijoje, Leipalingio miestelyje esantis kultūros paveldo objektas – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta – įrašytas į Kultūros vertybių registrą (b. l. 41), yra nustatytos jo vertingosios savybės: 1.3.3. įvairios išraiškos formos – centrinis paminklas – kelių pakopų obeliskas su raudona žvaigžde viršūnėje, pastatytas keturkampėje atraminėmis betono sienutėmis įrėmintoje aikštelėje; žuvusiųjų pavardžių įrašai ant atminimo lentų; abipus tako esančios į žemę įstrižai iki pusės įkastos stačiakampio gretasienio formos sijos, simbolizuojančios prieštankines užtvaras; 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas palaidojimo vietos teritorijoje, karių palaikai; 5. faktai kurie susiję su objektu – šioje vietoje palaidoti 395 Sovietų Sąjungos kariai, žuvę karo tarp Vokietijos ir SSRS fronto ruože ties Liepalingiu 1944 m. Nežinomos 14 karių pavardės. Objektas restauruotas 2004 m. Rusijos federacijos lėšomis. Taigi, betoninių postamentų, ant kurių yra informacinės lentos su žuvusiųjų pavardėmis, paviršiaus medžiagiškumas ar pan. nėra priskirtas šio objekto vertingosioms savybėms. Ginčo atveju tiek protokole, tiek ginčijamame Nutarime nurodyti pareiškėjo veiksmai, kurie kvalifikuoti kaip pažeidžiantys Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir už kurių padarymą jam skirta bauda, apibūdinti kaip dalies informacinių lentų su žuvusiųjų pavardėmis betoninių postamentų plovimas aukšto slėgio valymo įranga, t. y. pareiškėjui nei buvo surašytas protokolas už atminimo lentų, ant kurių yra žuvusiųjų pavardžių įrašai, kurie priskirti objekto vertingosioms savybėms, plovimą aukšto slėgio valymo įranga, nei ginčijamu Nutarimu baustas už tokią veiką, todėl atsakovo atsiliepimo į skundą ir atstovų teismo posėdyje išsakyti teiginiai šiuo aspektu nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytoju apklausto A. K., kuris ir informavo atsakovą apie pareiškėjo darbuotojų atliktus darbus, teigimu 2017 m. spalio mėn. buvo plaunami būtent betoniniai postamentai, o ne informacinės lentos, o aplinkybę, kad buvo plaunamos ir informacinės lentos, nurodė tik teismo posėdyje apklaustas pareiškėjo darbų vykdytojas A. P..

24. Kadangi ginčo atveju atsakovas nei administracinės procedūros metu surašytuose ir priimtuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės niekaip nemotyvavo, kokios šio kultūros paveldo objekto nustatytos vertingosios savybės objektyviai galėjo pakisti dėl pareiškėjo atliktų darbų – betoninių postamentų, ant kurių yra atminimo lentos su žuvusiųjų pavardėmis, plovimo aukšta vandens srove, tyrimo metu nesiaiškino, ar dėl naudotų priemonių objektyviai galėjo kilti grėsme šio objekto nustatytoms vertingosioms savybėms, pirmosios instancijos teismas, nors ir itin lakoniškai, tačiau iš esmės pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas priimtas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėju skirta sankcija, sudėties objektyviąją pusę.

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teises normas, priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais bei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan