2016-08-03 Nr. AB-15366-3-61-3-00558-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-636-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00558-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjo Lietuvos ir Slovakijos akcinės bendrovės „Grafobal Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Slovakijos akcinės bendrovės „Grafobal Vilnius“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Gamtos ateitis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos ir Slovakijos akcinė bendrovė „Grafobal Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (27)-A4-196 „Dėl licencijos panaikinimo“ bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą, iki bus pabaigta nagrinėti šio skundo pagrindu pradėta administracinė byla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, tačiau prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą motyvuoja tuo, jog, to neatlikus, pareiškėjas negalės pavesti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo kitai organizacijai, todėl 2016 metais jo į rinką planuojamos išleisti 340 tonų pakuočių nebus sutvarkytos, taigi pasibaigus mokestiniam laikotarpiui Lietuvos ir Slovakijos akcinė bendrovė „Grafobal Vilnius“ privalės sumokėti apie 38 680 Eur taršos mokesčio. Šie nuostoliai nebus atlyginti, nes VšĮ „Gamtos ateitis“ neturės tokių lėšų.

Teismas nurodė, kad galimos neigiamos pasekmės – dideli nuostoliai – nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas. Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai teismų praktikoje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu, o galima žala, materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog VšĮ „Gamtos ateitis“ neturės lėšų galimai žalai atlyginti, neparemti jokiais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjui gali kilti neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės, galiojant ginčijamam aktui, per se nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas neįrodė, jog tokių pasekmių būtų neįmanoma ar sudėtinga pašalinti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą sustabdyti ginčijamo akto galiojimą atmetė.

II. Pareiškėjas Lietuvos ir Slovakijos akcinė bendrovė „Grafobal Vilnius“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo įvykdymas netaps neįmanomas ar nepasunkės. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog licencijos panaikinimas yra neproporcinga poveikio priemonė. Ją panaikinus ir nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, pareiškėjas negalės pavesti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo kitai organizacijai, todėl 2016 metais planuojamos į rinką išleisti 340 tonų pakuočių nebus sutvarkytos. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui pareiškėjas turės sumokėti 38 680 Eur taršos mokesčio, o patirtų nuostolių VšĮ „Gamtos ateitis“ negalės atlyginti, nes panaikinus licenciją negalės vykdyti veiklos. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnio nuostatomis, VšĮ „Gamtos ateitis“ jokios kitos ūkinės-komercinės veiklos vykdyti ir gauti iš to pajamų negali. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas neigiamas pasekmes sukels ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems gamintojams bei importuotojams, kurie 2016 metais buvo pavedę VšĮ „Gamtos ateitis“ pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, taigi nuostolius VšĮ „Gamtos ateitis“ privalės atlyginti ir kitiems subjektams. Iš pareiškėjo gali būti reikalaujama ne įrodyti, kad ginčijamas sprendimas neabejotinai sukels tokias pasekmes, kurių pašalinimas būtų neįmanomas, o tik pagrįsti tokių aplinkybių tikėtinumą. Pareiškėjo teigimu, jis šią aplinkybę nagrinėjamu atveju pagrindė. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumą siekiamam tikslui, proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų ir motyvų.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ne VšĮ „Gamtos ateitis“ veiksmai ar neveikimas lemia galimą tiesioginės žalos pareiškėjui atsiradimą, bet ginčijamo sprendimo priėmimas. Pažymėjo, kad šis sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir jų negali pažeisti, nes jis skirtas ne pareiškėjui, o VšĮ „Gamtos ateitis“, taigi pareiškėjas neturi materialinio teisinio intereso šioje byloje. Tai, kad pareiškėjas yra sudaręs pavedimo sutartį su VšĮ „Gamtos ateitis“, taip pat patvirtina, jog pareiškėjas nėra tiesioginis tarp Agentūros ir organizacijos atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektas. Atsakovas nesutinka, kad dėl pareiškėjo nurodytų didelių materialinių nuostolių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasidarys negalimas ar pasunkės. Priėmus palankų pareiškėjui teismo sprendimą ir panaikinus ginčijamą sprendimą, VšĮ „Gamtos ateitis“ turės galiojančią licenciją ir galės vykdyti veiklą. Tarp pareiškėjo ir VšĮ „Gamtos ateitis“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o Agentūra nėra priėmusi individualių administracinių aktų pareiškėjo atžvilgiu, todėl galima žala ir nuostoliai gali būti atlyginami civilinės teisės gynimo būdais. Be to, pareiškėjo ir organizacijos sudarytoje pavedimo sutartyje yra nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo skundą tenkinus buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas arba pasunkėtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar neuždraudus atsakovui atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos ir Slovakijos akcinė bendrovė „Grafobal Vilnius“ prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto, t. y. Agentūros 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (27)-A4-196 „Dėl licencijos panaikinimo“, galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad panaikinus VšĮ „Gamtos ateitis“, su kuria pareiškėjas yra 2014 m. lapkričio 28 d. sudaręs pavedimo sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo 2016 metais, licenciją pareiškėjas 2016 m. negalės sutvarkyti 340 tonų pakuočių atliekų, dėl to turės sumokėti 38 680 Eur taršos mokestį, o patirtų nuostolių iš VšĮ „Gamtos ateitis“ neatgaus, nes organizacija negalės vykdyti veiklos ir negaus jokių kitų pajamų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamos bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjo įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Nors pareiškėjas nurodo, jog teiginius pagrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o kilusios žalos būtų neįmanoma kompensuoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju VšĮ „Gamtos ateitis“ vykdytų įsipareigojimus dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, todėl neaišku, kodėl būsimą teismo sprendimą gali tapti sunku ar neįmanoma įvykdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas prašymą sustabdyti ginčijamą aktą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu –galimos turtinės žalos pareiškėjui atsiradimo tikimybe. Kaip minėta, aplinkybė, kad dėl ginčijamo akto galiojimo pareiškėjui gali kilti tam tikrų nuostolių, savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių teiginius dėl didelės turtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjo nurodoma konkreti žala – 38 680 Eur taršos mokestis, kurį pareiškėjas turės sumokėti, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad nurodytos sumos sumokėjimas stipriai pakenktų pareiškėjo finansinei padėčiai.

Tarp pareiškėjo ir VšĮ „Gamtos ateitis“ 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytoje pavedimo sutartyje Nr. PS-49 nurodyta, kad jeigu šalis nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai, ji privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pavedimo davėjo nuostoliais laikomas jo pagal teisės aktų reikalavimus sumokėtas mokestis už pakuotės atliekų kiekį ir rūšį, delspinigiai, baudos ir kiti tiesiogiai susiję nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl VšĮ „Gamtos ateitis“ neįvykdytų įsipareigojimų organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą pareiškėjui atsiradę nuostoliai gali būti atlyginti sutartyje numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog VšĮ „Gamtos ateitis“ neturės lėšų nuostoliams atlyginti, neparemti objektyviais duomenimis, be to, pažymi, kad šio klausimo vertinimas, kaip minėta, iš esmės turėtų būti sprendžiamas civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo.

Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad nuostolių patirs ir kiti gamintojai bei importuojai, tai apsunkins VšĮ „Gamtos ateitis“ atlyginti žalą pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra išimtinai hipotetinio pobūdžio ir apskritai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-330-662/2016 inter alia sprendė dėl VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (27)-A4-196 „Dėl licencijos panaikinimo“, kuris taip pat ginčijamas ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, galiojimą pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Agentūros sprendimo, kuriuo panaikinta licencija, galiojimą, iki bus baigta nagrinėti administracinė byla.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos ir Slovakijos akcinės bendrovės „Grafobal Vilnius“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė